Aktorė Ineta Stasiulytė dabar mėgaujasi motinystės džiaugsmais ir sėkmingai derina ją su profesiniais įsipareigojimais. Neseniai ji tapo mama antrą kartą, susilaukusi dukros Frėjos su Deividu Meškausku. Moteris atvirauja apie savo patirtį, įskaitant natūralų gimdymą, ir kaip jai sekasi suderinti karjerą bei šeimą.
Antroji dukra Frėja - angeliško grožio
„Nesitikėjau, kad į mūsų susitikimą kavinėje ji atsineš ir Frėją. Mergytė - tiesiog angeliško grožio, tad neapsiverčia liežuvis kalbėti aukštomis materijomis - kaip pakeisti pasaulį, kaip siekti karjeros aukštumų“, - su šypsena pasakoja Ineta apie savo naujagimę.
D.Meškauskas dalyvavo dukros gimdyme, Frėja - tiesiog jo kopija. Ineta tam pritaria be pavydo gaidelės balse, sako, kad tėvas su ja labai švelnus: „Tokio jo dar nebuvau mačiusi. Ir balsas švelnesnis pasidaro, ir žvilgsnis - viskas švelniau pasidaro išvydus Frėją.“ Kiek ūgtelės, spėju, ir tėtis nusives ją į savo šokių studiją. „Taip“, - linksmai pritaria Ineta.
Kadangi kūdikis pradeda muistytis mamos glėbyje, Ineta pamaitina, ir ji užmiega.
Natūralus gimdymas - moters noras ir pastangos
Paklausta apie nėštumą ir gimdymą, Ineta teigia, kad viskas praėjo labai lengvai. „Maniau, paskutinius nėštumo mėnesius pailsėsiu nuo darbų. Bet tas darbas manęs nei vargino, nei ką, ir aš labai ramiai dirbau iki paskutinio mėnesio“, - pasakoja ji.
Gimdymas - tai stebuklas. Tas įvykis, Deivido buvimas šalia - patyriau visiškai kitokį vaiko atėjimą į pasaulį nei pirmą kartą. Pirmą kartą man darė cezario pjūvį, antrą kartą pagimdžiau natūraliai. Labai norėjau pagimdyti natūraliai. Kaune, klinikose, mane labai palaikė, net ir tais momentais, kai iš skausmo su dievais kalbėjausi. Ir tada medikai sakydavo: „Mes labai gerbiame jūsų norą pagimdyti natūraliai. Gimdome.“ Gimdymas truko 37 valandas.
Ne tik Deividas, bet ir dula Agnė buvo šalia. Kauno klinikose priima šias moteris. Kai būna didžiulis gimdyvių antplūdis, ne visada akušerės turi laiko prižiūrėti kiekvieną gimdančią. Tada pagelbėja dula.
Su dula Ineta ruošėsi gimdymui: vaikščiojo į baseiną plaukioti, kur ji veda treniruotes, darė kvėpavimo pratimus. Susitikdavo ir tiesiog kalbėdavo apie patį gimdymą, apie tai, kas gali jam trukdyti. „Kai galvoje įsivėlę klaidų, dažniausiai ir kūnas viską stabdo“, - pastebi Ineta.
„Labai norėjau pagimdyti natūraliai. Ir kaip tam nesiruošti? Jeigu nesiruoši, bus taip, kaip pirmą kartą - tiesiog neatsidarė gimdos kaklelis. Todėl, kad galvoje buvo baimė, kitų dalykų, kurie sukausto. Kūnas į tai reaguoja - iš karto užsidaro. Juk fiziškai aš sveika, tai kodėl negaliu pagimdyti natūraliai? Vadinasi, nieko nežinau apie gimdymą, galva tam nepasiruošusi. Todėl ir pradėjau ruoštis“, - aiškina ji.
Vardo Frėja pasirinkimas
Paklausta apie dukros vardo pakeitimą, kai iš pradžių ji buvo pavadinta Marija, Ineta paaiškina: „Ją pamačius, kai tik gimė, liežuvis abiem neapsivertė vadinti ją Marija. Abu pasakėme: „Hm, čia ne Marija.“ Norėjosi, kad tas vardas tratėtų. Frėja ir yra kažkas tokio, tratančio. Frėja - skandinavų mitologijoje vaisingumo, meilės ir grožio deivė.“
Darbas ir motinystė: kaip viską suderinti?
Ineta sugeba derinti motinystę ir savo darbus: „Ir dabar darau tai, ką dariau iki gimdymo. Tiesiog siužetai kiti.“ Pastaruoju metu ji filmuojasi televizijos seriale „Turtuolis vargšas“, teisėjavo „Lietuvos talentų“ projekte.
„Praėjo laikai, kai buvo manoma, kad aktorius turi užsidaryti toje juodoje skylėje - grimo kambaryje. Pusę metų vaikščioti teatro koridoriais ir ieškoti vaidmens grūdo, valgyti tik grikius. Badauti. Ir galvoti, kad tik badaujantis aktorius sukurs meną“, - sako Ineta Stasiulytė.
Vidiniai ritualai ir santykiai
Paklausta apie ritualus su Deividu, Ineta pasakoja: „Grįžę namo po visų darbų labai mėgstame gaminti. Deividas grilina terasoje visais metų laikais beveik kiekvieną dieną. Pavyzdžiui, vakar grilyje rūkė žuvų. Jis labai mėgsta ruošti įvairius mėsos patiekalus, aš tada gaminu salotas. Vakarienę valgome labai vėlai. Pabaigoje dar būna desertas - ledai. Mūsų ritualas - patiekalų gamyba. Vakarieniaudami tiktai apie tai kalbamės - kas pavyko, kas ne, ką kitą kartą darysime kitaip.“
Ar dar su Deividu pašokate kartu? „Šokti yra gerai. Deividas turi privačią šokių studiją „DM Dance Studio“, kur pilna veiklos. Kartais ten susitinkame, kai reikia sukurti šokį. Tarkime, jis stato tą šokį ir pasikviečia mane, kad užmesčiau akį į jo pradžią, pabaigą, siužetą. Tada mudu kuriame kartu ir pašokame kartu. Deividas daug dirba su jaunavedžiais - jiems kuria vestuvinius šokius.“
Nepatogūs klausimai su Rolandu Mackevičiumi. Svečiuose – Deividas Meškauskas
Dukros ir santykiai su vaikų tėvais
Kaip į Frėjos gimimą reagavo vyresnioji dukra, jau paauglė Upė? „Iš pradžių: a, o, kaip faina. O paskui, kai ją pamatė, buvo neįmanoma nesutirpti. Vis stveria ir stveria į glėbį.“
Jūsų dukros - nuo skirtingų tėvų, abu jie - šokių mokytojai. Ar Upė bendrauja su savo tėvu lietuvių kilmės argentinietiškojo tango mokytoju, dainininku Eduardo Gimenezu? „Labai gražiai bendrauja. Ir aš su juo bendrauju - mudu gerai sutariame. Duok Dieve, kad visi taip sutartų. Deividui nelabai yra ko pavyduliauti. Eduardo nusiunčiau ir Frėjos nuotraukų. Jis pasidžiaugė - kokia graži. Nusiunčiau todėl, kad jis man prilinkėjo sėkmės, kai važiavau gimdyti, paskui klausė, kaip pavyko gimdymas. Įvairiomis progomis mane pasveikina. Tarp mūsų normalūs, civilizuoti santykiai.“
Atradymai ir ieškojimai
Ineta domisi akmenimis. Šalia Frėjos lovelės virš galvos padėjo du akmenis - nemažą kalnų krištolo ir rožinį kvarcą. Esą tai gerai veikia kūdikius. Tačiau apie namus ji kalba mažai. „Mūsų namai - mūsų tvirtovė“, - sako.
Paklausta, kas ją skatina nenurimti ir vis ieškoti naujos veiklos, Ineta atsako: „Toks mano darbas - įvairaus profilio. Renginiai, kuriuos vedu, - tai įvairios šventės: vestuvės, gimtadieniai. Man patinka bendrauti su žmonėmis, patinka mano darbas. Patinka galvoti, kaip sukurti žmonėms šventę, nesvarbu, kur - teatre, kine, renginyje. Nesiimu darbų, kurie man nepatinka, tiesiog jų atsisakau. Tokių buvo daugybė.“
„Ar sunku sukurti gerą juoką? Nelengva. Kad žmogus kvatotųsi, o išėjęs iš teatro ar renginio dar pagalvotų, susimąstytų apie tai, reikia gerai paplušėti. Taip, man patinka sukurti gerą juoką, kuris nebūtų lėkštas, o turėtų kokią nors prasmę. Gavusi vaidmenį labai ilgai galvoju apie tą personažą. Ir kuo rimčiau tai darau scenoje, tuo labiau publika juokiasi, nes tame personaže atpažįsta save.“
„Mano darbas - mano resursai, aš iš jo pasipildau energijos. Tai man suteikia daug džiaugsmo ir pripildo mano bidonus vandens. Aš iš jų geriu, numalšinu troškulį ir tada galiu duoti ir šeimai, ir draugams, ir publikai. Jeigu mano stiklinė tuščia, būnu išsekusi. Kiekvieną dieną turiu sužinoti ką nors naujo, kad į tą savo vandenį įberčiau prieskonių. Kad jis būtų ne tik vanduo - kad jis kvepėtų, turėtų skonį.“
„Studijuoju ir labai domiuosi tetahilingu. Tai - viena meditacijos praktikų. Pradėjau domėtis, kaip stiprinti savo intuiciją. Intuicijos stiprinimas - tai tik vienas mažas dalykėlis, kurį gauni iš tetahilingo kursų šalia to, ką gali sužinoti apie save, apie tai, kokių mes turime galių ir turtų savo viduje, ko nereikia ieškoti išorėje. Tai puikus būdas pažinti ne tik save, bet ir kitus. Dauguma besidominčių savo vidiniu pasauliu eina pas psichologą, psichiatrą, o man labai padeda tetahilingas. Tai lyg instrumentas, kaip pačiam dirbti su savimi, kaip pažinti save, kaip save realizuoti. Galima save pagydyti nuo fizinio kūno iki materialių dalykų atsiradimo tavo gyvenime.“
Motinystės iššūkiai ir džiaugsmai
„Ar motinystė bus sunki, ar lengva visiškai priklauso nuo mūsų pačių. Būna, kad vaikas rėkia naktimis ir niekad neduoda mamai atsipalaiduoti - atrodo, kad motinystė tada turėtų būti tragedija. Bet tikrai esu įsitikinusi, kad kaip susigalvosi, mintimis kokį susikursi, tokį vaiką ir turėsi. Žinau, kad jei patiri stresą ar įtampą, vaikas iškart į tai reaguoja. Tie dalykai realūs. Mes jam suteikiame ne tik maistą ar gyvybę - per save perduodame savo savijautą, mintis ir emocijas“, - apie tai, kokia yra motinystė, kalba Ineta.
„Manau, kad reikia suprasti labai svarbų dalyką. Ką tik į pasaulį atėjęs žmogeliukas yra visateisis. Jis turi visas teises į gyvenimą, kažko norėti arba nenorėti. Kitas dalykas - kažką leisti ir duoti. Reikia išklausyti, suprasti ir pasakyti, kad supranti, kaip jis nori to ledo ir dėl ko dabar verkia. Apkabinti, paverkti kartu ir suprasti reikia, bet reikia ir pasakyti, kodėl to ledo neduosi. Tada vaikas tave gali suprasti. Visai kitaip būna kai palieki jį vieną. Sakome „ne“ ir dar stebimės, kad čia kažką paaiškinti reikia ir koks tas mūsų vaikas neramus. Tada bent jau blogu elgesiu vaikas užsikovoja tą dėmesį“, - pastebi ji.
„Motinystė visiškai atima laisvę, - juokiasi Ineta. - Tu niekada nebebūsi viena - gali sukurti iliuzinę laisvę ir įsivaizduoti, kad „kažkur išskrendi“. Man Upė kažkada yra pasakiusi: „mama, kada tu galėsi taip paimti ir gyventi?“ Kas iš to, jei ir vaikas baigė mokyklą - visada jis bus, visada juo reikės rūpintis ir apie jį galvoti. Bet iš tiesų kas gi ta laisvė? Aš nueinu į dušą - merginos tuo metu kažkuo užsiima. Duše (variantas A nelaisvos moters) galiu sunkiai kvėpuodama dušo želę į ranką išspausti ir mechaniškai tepti, paskui sukti, čia palikti, čia stipriau trinti. Ir tada, aišku, rankeną jau spaudžia ir pasigirsta šūksnis „Mama!“. Arba kitas variantas - duše ramiai, nekreipdama į nieką dėmesio nusiprausti ir pabūti viena. Su didžiausiu atsipalaidavimu pasirinkti tą dušo želę kvepiančią, paimti nuostabius aliejus. Susikurti sau ritualų, kurie papildytų energija - taip pasikeli sau nuotaiką ir tuo metu esi visiškai laimė - net pamiršti, kad turi vaikų. Tai tokie iliuziniai laisvės pojūčiai. Taip gali labai pailsėti arba kaip tik nuvargti“, - teigia aktorė.
„Iš medžio imu didelį pavyzdį. Suprantu faktus, bet neįkrentu į baimę. Nenoriu maitintis tuo, kas man sukelia stresą. Visiems linkėčiau nusiraminti ir pajausti, kaip yra iš tikrųjų - sėdime ir žiūrime žinias, o vaikutis tiesiog nori piešti. Ir gyvenimas nuostabus“, - žinutę siunčia ji.
tags: #ineta #stasiulyte #pagimde
