Ikimokykliniame amžiuje žaidimas yra glaudžiai susijęs su vaiko asmenybės visapusišku ugdymu: fizinių ir psichinių galių lavinimu, naujų žinių ir įgūdžių įgijimu bei plėtojimu, elgesio korekcija, vertybių įsisavinimu, gyvenimiškos patirties, įsijaučiant į skirtingus žaidėjų socialinius vaidmenis, įgijimu.
Žaidimai ne tik lavina pažintinius gebėjimus, bet ir ugdo socialinius įgūdžius. Tinkamai parinktu ar spontanišku žaidimu jau nuo ankstyvojo amžiaus yra ugdomi vaiko socialiniai gebėjimai, įgyjama ankstyvosios socialinės patirties, nuo kurios ateityje priklausys vaiko sėkmė mokykloje, bendravimas su kitais žmonėmis. Žaidimą galima laikyti pagrindiniu vaiko ankstyvosios socializacijos veiksniu.
Tyrimais nustatyta, kad žaidimas yra svarbus vaikų gebėjimams ugdyti. Žaidimą sėkmingai galima taikyti vaikų tarpusavio santykių plėtotei, bendravimui su suaugusiaisiais skatinti. Žaidimas padeda stiprinti vaikų savireguliacijos ir savikontrolės įgūdžius, yra svarbus emocijų suvokimui ir raiškai.
Edukaciniai stalo žaidimai yra puiki priemonė, padedanti ikimokyklinio amžiaus vaikams tobulėti. Jie padeda vaikams lavinti pagrindinius įgūdžius, tokius kaip koncentracija, socialiniai gebėjimai ir loginis mąstymas, tuo pačiu suteikdami smagų laisvalaikį.
Vaiko raida ir žaidimų svarba
Pagrindinė ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo forma - žaidimas, kai vaikas paklūsta įgimtam judėjimo ir mėgdžiojimo instinktui. Žaidimas skatina ne tik socialinę raidą, ugdo mąstymą, kūrybiškumą, pažintinius procesus, bet ir vysto vaiko kalbą.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai labai mėgsta ir noriai žaidžia didaktinius žaidimus, kurie skatina tarpusavio bendravimą, monologinę kalbą. Didaktinis žaidimas nėra vien tik specialiai organizuotas užsiėmimas, kuriame suaugusysis siekia užsibrėžtų ugdomųjų tikslų. Jame būtinai turi būti žaidybinis momentas. Kitaip vaikams bus neįdomu, jie nesidžiaugs ir nejaus pasitenkinimo.
Didaktiniai stalo žaidimai vaikams išlaisvina vaizduotę ir skatina mąstyti, kuria bendrystę, lavina socialinius bei kalbinius gebėjimus. Tokiems žaidimams reikės stalo ar kito pagrindo. Kai kuriems net prireiks idealiai lygaus, stabilaus paviršiaus.
Vaikų žaidimas ir tėvų vaidmuo yra neatsiejami. Žaidimų scenarijai vaikystėje iš nieko neatsiranda. Vaikams būtina gyvenimiška patirtis, nauja informacija, naujos istorijos.
Tėvų dalyvavimas vaikų žaidimuose yra svarbus. Žaidimą turėtų inicijuoti vaikas, tačiau tėvai neturi nusileisti kiekviename žingsnyje ir daryti tai, kas jiems nepriimtina. Žaidimo metu mokomės derybų meno, susitarimo.
Kai leidžiame vaikui dominuoti ir elgtis su mumis kaip užsinorėjus, neatsižvelgiant į mūsų jausmus ir norus, darome jiems meškos paslaugą. Svarbu žaisti sąžiningai: leisti vaikams inicijuoti žaidimą, tačiau pasakyti, kai jums yra nemalonu arba taisyklės netinkamos.
Ikimokyklinio amžiaus vaikams pasaulio ribos gan sunkiai suvokiamos. Kada tinkamiausias laikas vaikui papasakoti apie pasaulį: skirtingus gyvūnus, žmones, gyvenančius skirtinguose kontinentuose? Ikimokyklinio amžiaus vaikams sunku suprasti tai, kas abstraktu - jie mąsto konkrečiai. Tačiau reikia įsisąmoninti, kad gyvename amžiuje, kur šeimos daug keliauja ir net jeigu nekeliauja fiziškai, tai skaito knygas, žiūri filmus, stebi pasaulio naujienas ir be jokios abejonės įsijungia YouTube. Tai sąlygoja, kad vaikas jau ankstyvojoje vaikystėje susiduria su jį supančiu pasauliu.
Su vaikais stebėkime erelio lizdą JAV. Kaip tai įmanoma? Ogi prie lizdo yra pritvirtinta kamera, kuri leidžia realiu laiku stebėti erelio gyvenimą! Ir tokių galimybių šių dienų pasaulyje yra apsčiai. Taigi, labiausiai reikia atsižvelgti į vaiko aplinkoje esantį kontekstą: jeigu vaikas nėra buvęs net Lietuvoje prie jūros ar girioje, tai žinoma, kad pirma reikia jį supažindinti su artimiausia aplinka, tada su šiek tiek tolėliau esančia, o galiausiai - ir su supančiu pasauliu.
Vaikus žaidžiančius galima palyginti su režisieriais, kurie kuria ne tik scenarijų, personažus, bet ir atlieka tam tikrus vaidmenis. Būtent vaiko atliekami vaidmenys žaidžiant yra vienas svarbiausių vaikystės užsiėmimų. Žaisdami mažyliai lavina vaizduotę, kūrybiškumą, mokosi bendradarbiauti ir bendrauti. Tai jiems padeda išreikšti savo jausmus, mintis ir pažinti juos supantį pasaulį bei žmones.
Nors vaikų gyvenimas suaugusiems primena žaidimą be pabaigos, iš tiesų žaidimas vaikams - tai sudėtingas darbas, reikalaujantis daug įgūdžių, kantrybės, savarankiškumo bei kūrybos. Žaidžiantis vaikas - tai dirbantis vaikas, bandantis suvokti pasaulį ir suprasti save. Šiam darbui būtinos priemonės - tiek žaislai, tiek įvairūs daiktai, kurie suteiktų vaikui visišką kūrybinę laisvę, o žaidimui - tikroviškumo.
Vaikams žaidimas - tai tarsi kelionė ir pažintis su neatrastu pasauliu. Tėvų papasakota nauja istorija apie nematytą gyvūną ar žmones, gyvenančius kitame kontinente, gali virsti nauju žaidimo scenarijumi.
Edukaciniai žaidimai ikimokyklinukams
Edukaciniai stalo žaidimai yra puiki priemonė, padedanti ikimokyklinio amžiaus vaikams tobulėti. Šie žaidimai pritaikyti 3-6 metų vaikams, jų taisyklės lengvai suprantamos, o žaidimo trukmė - nuo 10 iki 30 minučių. Ikimokyklinio amžiaus vaikams geriausiai tinka žaidimai, kurių raundai trunka 15-20 minučių. Tokia trukmė padeda išlaikyti jų dėmesį.
Svarbu, kad žaidimas būtų įdomus ir įtraukiantis. Renkantis stalo žaidimą ikimokyklinio amžiaus vaikui, svarbu atsižvelgti į jo ugdymo poreikius ir gebėjimus. Nors žaidimų pakuotėse nurodytas rekomenduojamas amžius gali būti naudingas, svarbiau įvertinti vaiko individualius gebėjimus. Pradėkite nuo paprastų žaidimų ir, kai vaikas įgis daugiau patirties, pereikite prie sudėtingesnių. Rinkitės žaidimus, kuriuos galima pritaikyti pagal vaiko gebėjimus.
Žaidimo komponentų kokybė yra itin svarbi. Geras edukacinis žaidimas turėtų lavinti įvairius įgūdžius, tokius kaip smulkioji motorika, loginis mąstymas, atmintis, kalba, skaičiavimo gebėjimai bei spalvų ir formų atpažinimas. Tačiau svarbiausia, kad žaidimas būtų įdomus ir įtraukiantis.
Kooperaciniai žaidimai, kuriuose visi žaidėjai siekia bendro tikslo, yra puikus pasirinkimas. Edukaciniai stalo žaidimai yra puikus būdas įtraukti mokymąsi į kasdienį šeimos gyvenimą. Jie padeda vaikams mokytis, tobulėti ir kartu smagiai praleisti laiką.
Norint, kad žaidimai būtų naudingi, svarbu pasirinkti tinkamą laiką. Taip pat verta paminėti, kad konstruktoriai ir kiti lavinamieji žaislai skatina vaikų kūrybiškumą, ugdo gebėjimą susikaupti ir didina pasitikėjimą savimi.
Ieškote žaidimų, kurie lavintų mažylių ir ikimokyklinukų įgūdžius? Patarimai: rinkitės žaidimus pagal amžių, aiškiai paaiškinkite taisykles, žaiskite kartu ir skatinkite vaiką mokytis per žaidimą. Pasirinkite žaidimus, kurie atitinka vaikų amžių ir poreikius. Mažiems vaikams skirti žaidimai turi būti su didelėmis, apvaliais detalėmis, pagamintomis iš tvirtų ir nekenksmingų medžiagų. Ikimokyklinio amžiaus vaikams tinkami žaidimai turėtų turėti paprastas taisykles, trumpą žaidimo laiką ir nereikalauti sudėtingų skaičiavimų.
Geri stalo žaidimai ne tik smagūs, bet ir naudingi:
- "Hamster Clan" - lengvas kaladėlių dėliojimo žaidimas, sukurtas vaikams nuo 4 metų.
- "Animal Upon Animal" - balansavimo žaidimas, kuriame vaikai stato bokštą iš medinių gyvūnėlių, stengdamiesi išlaikyti jį stabilų.
- Dobble Kids - linksmas žaidimas, kuris lavina vaikų dėmesingumą ir greitą reakciją.
- Žaidimas, skatinantis vizualinį modelių atpažinimą bei padedantis ugdyti skaičiavimo įgūdžius.
- Žaidimo tikslas - apibūdinti kortelėse esančius paveikslėlius nenaudojant konkrečių žodžių.
- Jenga Junior - vaikams pritaikyta klasikinio bokšto žaidimo versija, skirta nuo 4 metų.
- Kakė Makė lenktynių žaidimas sukurtas vaikams nuo 3 metų, kad jie galėtų susipažinti su stalo žaidimų principais.
- Loto - klasikinis žaidimas, kurio metu vaikai mokosi atpažinti ir susieti paveikslėlius.
- Dėlionės - puikus papildymas lavinamiesiems žaidimams.
Štai keletas praktiškų patarimų, kaip geriau organizuoti žaidimų laiką. Svarbiausia - rasti balansą tarp mokymosi ir pramogos. Stalo žaidimai yra puikus būdas skatinti vaikų pažintinius, socialinius ir motorinius gebėjimus. Pasirinkus tinkamą žaidimą, šie gebėjimai vystosi dar sparčiau. Svarbiausia, kad žaidimas būtų malonus ir nuoširdus. Leiskite vaikui pasinerti į žaidimo džiaugsmą, o jūs būkite jo palaikymas ir pagalba.
Konkretūs žaidimų pavyzdžiai
1. Colorama
Colorama - spalvingas žaidimas vaikams nuo 3 iki 6 metų, kuris per žaismingą veiklą padeda pažinti spalvas ir formas. Žaidimo lenta turi 18 spalvotų laukelių. Žaidėjas meta spalvų kauliuką, ieško atitinkamo laukelio ir deda žetoną. Colorama puikiai tinka tiek žaidimams namuose, tiek darželyje. Nors žaidimas sukurtas savarankiškai veiklai, pradžioje gali praversti suaugusiojo pagalba.
2. Skaičių Nuotykiai
„Skaičių Nuotykiai“ - tai stalo žaidimas, skirtas 4-6 metų vaikams, padedantis pažinti skaičius ir suprasti pagrindinius matematikos veiksmus. Žaidimo eiga paprasta: žaidėjai meta kauliuką ir juda per skaičių takelį. Šis žaidimas puikiai tinka tiek individualiam, tiek grupiniam žaidimui. Jis skatina vaikų matematikos gebėjimus ir padeda lengviau įsisavinti pagrindinius skaičiavimo principus.
3. Abėcėlės Kelionė
„Abėcėlės Kelionė" - tai stalo žaidimas, skirtas padėti vaikams lavinti ankstyvuosius raštingumo įgūdžius. Žaidimas vyksta lentoje, kurioje kiekvienas laukelis pateikia užduotį.
4. Loginio Mąstymo Labirintas
Loginio Mąstymo Labirintas yra stalo žaidimas, kuris padeda vaikams mokytis per žaidimą ir lavina jų mąstymo gebėjimus. Žaidime yra skirtingi sudėtingumo lygiai ir įvairios užduotys, todėl jį galima pritaikyti pagal vaiko gebėjimus. Žaidžiant su vaiku, svarbu atsižvelgti į jo tempą ir palaipsniui didinti užduočių sudėtingumą. Žaidimą galima praturtinti komandinėmis užduotimis ir naujomis taisyklėmis, kurios padėtų lavinti socialinius ir emocinius įgūdžius.
5. Žaidimas Vyksta Ratu
Žaidimas vyksta ratu - kiekvienas dalyvis atlieka socialines užduotis, kurios gali būti pritaikytos pagal vaikų amžių ir gebėjimus. Suaugusieji gali įtraukti įvairius iššūkius ar užduotis, kad žaidimas būtų įdomesnis. Namų aplinkoje šis žaidimas ne tik padeda lavinti socialinius įgūdžius, bet ir stiprina šeimos tarpusavio ryšius. Žaidimas skirtas 3-6 metų vaikams, tačiau užduotis galima pritaikyti įvairiam amžiui, keičiant jų sudėtingumą. Šis žaidimas puikiai tinka tiek individualiam, tiek grupiniam darbui. Vaikai gali dalintis idėjomis ir kurti bendrus projektus, o tai skatina jų socialinius ir kūrybinius gebėjimus.
6. Gamtos Tyrinėtojai
„Gamtos Tyrinėtojai“ yra puikus pasirinkimas tiek individualiam, tiek grupiniam mokymuisi. Šis žaidimas ne tik skatina domėtis gamta, bet ir ugdo pagarbą aplinkai per žaidimą.
Socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas per žaidimus
„Socialinių įgūdžių ugdymas vaikams yra esminis aspektas, nes jis apima tinkamo elgesio, efektyvaus bendravimo, emocijų suvokimo, savikontrolės ir streso įveikimo įgūdžius”, - pažymi psichologė-psichoterapeutė Emilija Baltrūnaitė. Mūsų tikslas - padėti vaikams išmokti būti dėmesingiems, tinkamai išreikšti savo emocijas ir valdyti reakcijas. Tai prisideda prie jų gebėjimo kurti sveikus tarpasmeninius santykius, stiprinti emocinę gerovę ir sėkmingai spręsti iškilusius iššūkius.”
Psichologė pasakoja apie išskirtinę socialinių įgūdžių ugdymo kryptį, pritaikytą pagal vaiko amžių ir raidą. Nuo 0 iki 2 metų amžiaus, vaikams padedama lavinti pradinius bendravimo įgūdžius ir sukurti saugius santykius su globėjais, kas formuoja pasitikėjimą savimi ir pasauliu. Ikimokyklinio amžiaus vaikams (3-5 metai) darželis orientuojasi į bendradarbiavimo, dalinimosi, empatijos bei savarankiškumo įgūdžių ugdymą, skatindamas draugišką sąveiką, emocinį jautrumą ir nepriklausomybę.
Psichologė-psichoterapeutė Emilija Baltrūnaitė pabrėžia: „Žaidybinės veiklos ir vaidmenų žaidimai, tokie kaip „gydytojas” ar „pardavėjas”, yra efektyvūs lavinant vaikų empatiją, bendradarbiavimą ir problemų sprendimo įgūdžius. Emocijų kortelės, su vaizdais ir įveikos būdais, padeda vaikams atpažinti ir suprasti savo jausmus. Kasdienės diskusijos apie emocijas, remiantis šiomis kortelėmis, ir knygų apie emocijas skaitymas, pavyzdžiui, „Kai jaučiu...“
Svarbu yra pedagogo emocinė kompetencija, jos tobulinimas ir gebėjimų perdavimo kultūra, ugdant vaikų emocinį intelektą. Darželio aplinka - puikus išorinio pasaulio atspindys. Darželyje mažylis bendrauja su įvairaus amžiaus vaikais bei suaugusiaisiais, todėl natūralu, kad kyla nesusipratimų.
Šeima yra lemiamas asmenybės formavimo veiksnys, nes emocinį stabilumą, pasitikėjimą savimi užtikrina šeima ir stiprūs tarpusavio ryšiai. Šeima - pirmoji aplinka, kurioje vaikas susipažįsta su emocijomis. Bendraudami su tėvais, vaikai mokosi reikšti emocijas, suprasti savo ir kitų jausmus. Dalinkitės savo išgyvenimais ne tik su vaiku, bet ir su kitais šeimos nariais. Paaiškinkite vaikui, kas nutiko ir kodėl taip jaučiatės, kad jis nesijaustų kaltas dėl jūsų prastos savijautos. Vaikui diegiamas supratimas, kad dalintis jausmais yra normalu, priimtina ir saugu.
Domėkitės vaiko jausmais. Atkreipkite dėmesį į vaiko jausmus, rodykite nuoširdų susidomėjimą jais. Klauskite vaiko, kaip jis jaučiasi vienu ar kitu atveju. Jeigu vaikas mažas - paprašykite nupiešti, tai ką jis jaučia. Žinojimas apie tėvų susidomėjimą skatina vaiko atvirumą ir stiprina tarpusavio santykius. Gerbkite vaiko jausmus. Vaikas turi teisę išgyventi tokius jausmus, kokius jis jaučia.
Artimi santykiai su tėvais teikia vaikui saugumo bei pasitikėjimo jausmą, geresnį savęs ir aplinkinių supratimą. Leiskite vaikui pačiam spręsti savo problemas. Suteikite galimybes jam susidurti su sunkumais, padėkite juos suprasti ir spręsti (pvz., skatinkite prieiti prie kitų vaikų, pradėti kartu žaisti). Siekite, kad vaikas išmoktų pats tvarkytis su savo problemomis. Neaiškios situacijos baugina, tačiau kiekvienas sunkumų įveikimas suteiks vaikui daugiau pasitikėjimo savimi ir drąsos.
Pavyzdinės istorijos yra geriausias to įgūdžio formavimo būdas. Vaikas išmoksta apie savo sunkumus ar rūpesčius galvoti tikroviškai, jeigu mato teisingą ir tinkamą suaugusiųjų pavyzdį. Optimizmas - depresijos ir menkų pasiekimų priešnuodis. Tai daugiau negu teigiamas mąstymas, tai teigiamo mąstymo įprotis. Šis įprotis gali būti tam tikras imunitetas prieš daugybę gyvenimo sunkumų.
Pirmiausiai reikia vaiką mokyti atskirti optimistines ir pesimistines mintis. Optimistas mano, kad teigiamus, laimingus įvykius paaiškina nuolatiniai ir prasiskverbiantys dalykai. Optimistas įsipareigoja, kad tie geri dalykai nutiktų. Jei nutinka kas nors bloga, jis mano, kad tai laikina ir būdinga tik tai situacijai, ir ar jis tą situaciją sukėlė. Pesimistui viskas vyksta atvirkščiai, jis kaltina save ir kitus, ir mano, kad geri dalykai yra laikini.
Mokslininkai yra įrodę, kad loginis protas gali būti „apmokytas“ valdyti emocinį protą. Galvokite, kaip kritikuojate vaikus. Pirmoji kritikos taisyklė - TIKSLUMAS. Antra taisyklė - aiškintis problemą tikroviškai. Pirmas daugelio pažintinių įgūdžių formavimo būdų yra pagalba vaikui mokytis atskirti save nuo turimos problemos. Antras būdas - perkelti problemą iš savo gyvenimo, pasitelkus pasakojimą, didinti atstumą tarp vaiko ir problemos.
Humoras užima labai svarbią vietą EQ raidai. Jau nuo pirmųjų savaičių kūdikis turi humoro jausmą, nuo 6 savaičių, galima su vaiku žaisti slepiant veidą, kutenant, ir jis reaguoja juoku. Tikrasis humoras atsiranda antraisiais gyvenimo metais, kai vaikas ima suprasti simbolinę žodžių ir daiktų esmę. Ugdant EQ, humorą galima pasitelkti kaip būdą nukreipti dėmesį nuo iškilusios problemos. Humoras padeda vaikui tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu. Skatinkime vaikus juokauti ir pastebėti humorą net kebliose situacijose. Savo juokais jie perteikia pomėgius bei antipatijas ir gali išreikšti teigiamus ir neigiamus jausmus. Lengviausias būdas paskatinti vaiko humorą, tai žaidimas.
Vaikų draugystės formavimosi etapai
- Egocentrinė pakopa. 3-7 m. Geriausias draugas šiuo laikotarpiu yra arčiausiai gyvenantis vaikas. Uždarus, vienišius vaikus reikia supažindinti su panašaus amžiaus vaikais ir mėgstančiais tą pačią veiklą.
- Poreikių patenkinimo etapas. 4-9 m. Šiuo laikotarpiu vaikas renkasi tuos draugus, kurie tenkina jų poreikius, pvz.: dalinasi žaislais. Palaikykite vaiko pasirinkimą, papasakokite apie savo draugus ir patirtis, mokėkite išklausyti vaiko apie jo draugus, neskubėkite kritikuoti ar blogai kalbėti apie jo draugus.
- Abipusiškumo etapas. 6-12 m. Čia būdingas lygybės poreikis. Svarbiausia šioje stadijoje palikite savo jausmus ir nuomonę apie vaiko draugus sau, stebėkite iš šalies, svarbiausia komunikuoti su savo vaiku.
- Intymumo pakopa. 9-12 m.
Savęs motyvavimas ir pasiekimų įgūdžiai
Sėkmės lūkesčiai. Motyvuoti vaikai tikisi sėkmės ir nesunkiai nusistato tikslus. Nemotyvuoti tikisi šiokios tokios sėkmės ir nusistato žemiausio lygio tikslus, kuriuos pasiekę nesijaučia smagiai. Vaikų lūkesčiai dėl savo pasiekimų prasideda namie. Lūkesčiai nedaug ką reiškia, jeigu tėvai neugdo vaikų vertindami mokymosi procesą.
Pagyros turi būti labai atsargios ir pagrįstos.
Meistriškumas. Suteikdami vaikams galimybę nusistatyti savo tikslus, labai padeda jiems išsiugdyti tokią kontrolę, kuri yra svarbus motyvavimo veiksnys ir viena iš skiriamųjų daug pasiekiančių žmonių savybių (pvz.: taupyti labai norimam dviračiui).
Tėvų klaida - daugiau duoti vaikui ir kuo mažiau reikalauti. Kitas būdas savęs motyvacijai - savęs vertinimas. Geras pavyzdys, namų darbų ruoša, kai tėvai pirmiausia paprašo vaiko įsivertinti savo atliktą darbą, o po to vertina (tikrina) patys ir sulygina rezultatus. Taip pat reikia mokyti vaiką susidėlioti savo darbus ir tikslus, planuojant laiką, išteklius.
Kai vaikas gebės paskirstyti savo laiką, bus daug lengviau siekti tikslų ir atlikti visus darbus, tuo pačiu ir pailsėti. Pirmieji planai turi būti suskirstyti į mažus žingsnelius. Tai labai aktualu SUP vaikų ugdymui. Išmokyti vaiką laiko valdymo įgūdžių galima net anksčiau nei pažinti laikrodį. Laiko valdymo įgūdžiai padeda vaikams išmokti ko nors siekti, aktyvindami naująją žievę (pvz.: dirbome sunkiai, bet buvo smagu ir niekas net nepajautė, kiek daug ir kaip greitai prabėgo laikas).
Todėl EQ įgūdžių, siejamų su motyvacija ir pasiekimu, vaikas gali mokytis per jo mėgiamą veiklą. Vaikai daug greičiau ir geriau įsimena tuos dalykus, kurie yra susiję su jų gyvenimu.
Nesėkmės ir jų nugalėjimas. Daugelis šių laikų vaikų nemokomi pakęsti neigiamų jausmų, susijusių su nesėkme. Atidėliojimas yra priedanga bijant nesėkmės. Darbo vengimas, norint apsisaugoti nuo nesėkmės, yra būdingas daugumos užkietėjusių galimybių švaistytojų bruožas. Vaikai kartais griebiasi kraštutinių būdų, kaip susižalojimas, kad išvengtų nesėkmės mokykloje. Reikia mokyti vaikus vertinti pastangas, ne tik rezultatą. Mokyti, kad sėkmė remiasi pralaimėjimu.
„Vidinės motyvacijos ir kūrybiškumo ugdymas klasėje“ | Beth Hennessey | TEDxSausalito
Kaip ugdyti vaikų jausmų raišką
Vienas paprasčiausių ir naudingiausių vaiko jausmų sritį ugdančių dalykų - emocinio žodyno turtinimas. Geras būdas sudaryti jausmų ir emocijų knygelę ar žurnalą, su tikromis žmonių nuotraukomis, paprašant vaikų apibūdinti, ką ir kaip tie žmonės jaučiasi. Aptariant jausmus reikia mokyti vaikus aktyvaus klausymo, kai formuojami kito asmens išklausymo įgūdžiai. Skatinkite vaikus išreikšti jausmus žodžiais kaip būdą tvarkytis su savo konfliktais bei rūpesčiais ir patenkinti poreikius.
Labai svarbus yra neverbalinis komunikavimas ir jo supratimas. Kitaip negu žodinis elgesys, kuris prasideda ir baigiasi, nežodinis tęsiasi visą laiką. Žmogus visuomet komunikuoja kūno kalba ir veido išraiška, ar jis tai suvokia, ar ne. Neverbalinio komunikavimo galios supratimas gali padėti vaikui išsiugdyti lyderiavimo savybes, tapti tvirtu ir įsijausti į kitų žmonių poreikius bei sunkumus. Padėkite vaikui išsiugdyti gebėjimą suprasti emocinio komunikavimo atspalvius, mokymąsi jį skaityti neverbalinę jausmų kalbą. Toks paprastas dalykas, kaip vaiko dėmesio atkreipimas į laikyseną, kai jis sėdi suole, gali pagerinti mokytojo nuomonę apie jį.
Emocinį komunikavimą taip pat perteikia kalbėjimo būdas. Kai kuriems vaikams reikia padėti suprasti, kad jausmus perteikia ir balso tonas, kalbėjimo greitis ir pan.
Jausmų valdymas
Dažniausiai emocinė problema, su kuria šiandien susiduria vaikai, yra susijusi su pykčio valdymu. Emocinis dvasios ir kūno gydymas. Kiekvienas suaugęs žmogus, kuris padeda vaikui įveikti emocinius sunkumus, turėtų į savo pastangas įtraukti ir kokią nors atsipalaidavimo formą. Mokant atsipalaiduoti...
Vaiko baimės ir nerimo reakcijos kelia įtampą suaugusiesiems ir pareikalauja daug kantrybės. Būdami šalia tokio vaiko, mes turime išlikti ramūs ir priimti vaiko jausmus, nesistengti jų slopinti ar skatinti, bet mokyti tinkamais būdais juos išreikšti. Piktas vaikas - tai lyg dramblys kambaryje - norisi jo nematyti, kuomet nežinai kaip tinkamai pasielgti. Tai tema aktuali tiek ugdytojams, tiek tėvams - intensyvios emocijos abejingų nepalieka. Nors pyktis yra reikalingas jausmas, vaikams gali tapti iššūkiu mokantis jį tinkamai išreikšti.
tags: #ikimokyklinis #amzis #ir #zaidimai
