Mėnesinės (menstruacijos) - kelias dienas (paprastai 3-7 d.) per mėnesį trunkantis kraujavimas iš makšties, kurį patiria kiekviena sveika, vaisingo amžiaus, bet nesilaukianti moteris. Menstruacijos yra menstruacinio ciklo - reguliarių natūralių pokyčių, vykstančių moters reprodukcinėje sistemoje vidutiniškai kas 28 dienas - dalis. Nors daugumai mėnesinės praeina lengvai, dalis moterų prieš pat menstruacijas ir jų metu patiria daugybę fizinių ir (arba) emocinių negalavimų. Stiprus kraujavimas, vėluojančios ar dingusios mėnesinės, nevaldomi nuotaikų svyravimai bei kiti simptomai gali iš esmės trikdyti gyvenimą. Atsiradę negalavimai įspėja apie menstruacinius sutrikimus.
Įprastas menstruacinis ciklas vyksta kas 28-35 dienas, trunka 7-8 dienas ir paprastai yra neskausmingas, be krešulių. Ciklas prasideda pirmąją vienų mėnesinių kraujavimo dieną (1 diena) ir baigiasi pirmąją kitų mėnesinių dieną. Vidutinis ciklas trunka apie 28 dienas, tačiau gali skirtis. Ilgesni nei 35 dienos arba trumpesni nei 21 diena ciklai laikomi nenormaliais. Nenormalus kraujavimas gali atsirasti bet kuriame amžiuje, tačiau būdingas tam tikrais gyvenimo etapais. Pirmaisiais metais po menstruacijų pradžios mėnesinės gali būti nereguliarios (nuo 9 iki 16 metų). Kai moterys artėja prie menopauzės (apie 50), ciklai gali sutrumpėti, o kraujavimas gali tapti lengvesnis arba retesnis.
Nors su mėnesinių ciklo sutrikimais susiduria kone kas ketvirta mergina ir moteris, daugeliui jų vis dar nedrąsu kalbėti apie nemalonias ir erzinančias patirtis: skausmingas, gausias ar nereguliarias mėnesines. „Merginos ir moterys su mėnesinių ciklo sutrikimais susiduria įvairiais gyvenimo laikotarpiais. Ciklas gana dažnai būna nereguliarus vos tik mėnesinėms atsiradus, tačiau įprastai susireguliuoja per porą metų. Retėjantis, gausesnis ar trumpiau trunkantis kraujavimas būdingas ir premenopauzės laikotarpiu, prieš mėnesinėms išnykstant. Kalbant apie nereguliarų mėnesinių ciklą, daugelis moterų, nepaisant amžiaus, tarsi įsikibusios laikosi „standarto“ ir klaidingai tiki, kad jų ciklas privalo trukti 28 dienas. Normaliu laikomas tiek trumpesnis, tiek ilgesnis mėnesinių ciklas, kuris gali svyruoti nuo 25 iki 35 dienų“, - aiškina D. Anot gydytojos akušerės-ginekologės, sunerimti bei kreiptis į gydytojus reikėtų esant trumpesniam nei 25 dienos ar ilgesniam nei 35 dienos mėnesinių ciklui, ciklo trukmei ženkliai svyruojant bei išvis nežinant, kada bus mėnesinės. Mėnesinių ciklo sutrikimu laikomas ir ilgai besitęsiantis ar trumpas, tačiau labai gausus kraujavimas.
Vertinant mėnesinių gausumą, merginų ir moterų prašoma bent kelis mėnesius atidžiai stebėti, kiek tamponų ar įklotų jos sunaudoja, ar kraujuojant pastebi krešulius, koks būna jų dydis, ir užpildyti specialią skalę.
Dažniausi menstruaciniai sutrikimai
Yra cikliškai pasireiškiančių simptomų kompleksas, atsirandantis antroje mėnesinių ciklo pusėje ir išnykstantis mėnesinių pradžioje. Fiziniai ir emociniai pokyčiai, kuriuos priešmenstruacinio sindromo metu patiria moterys, gali būti vos pastebimi arba itin intensyvūs. Tiksliai nežinoma, kas sukelia PMS, tačiau prie šios būklės prisidėti gali keletas veiksnių: cikliniai hormonų pokyčiai, cheminiai pokyčiai smegenyse bei depresija (sukelia dalį simptomų). Galimų priešmenstruacinio sindromo požymių ir simptomų sąrašas yra ilgas, tačiau dauguma moterų susiduria tik su keletu šių problemų. Simptomai skirstomi į dvi grupes - emociniai (elgesio) ir fiziniai simptomai. Pirmajai grupei priskiriama: įtampa ir nerimas, depresinė nuotaika, verksmai, nuotaikų svyravimai, dirglumas, apetito pokyčiai ir potraukis maistui, nemiga, socialinė izoliacija, prasta koncentracija ir kt. Antrajai grupei priklausantys požymiai ir simptomai yra šie: sąnarių ir raumenų skausmai, galvos skausmas, nuovargis, pilvo pūtimas, svorio padidėjimas dėl skysčių kaupimosi, krūtų jautrumas, spuogai, vidurių užkietėjimas, viduriavimas ir kt. Nepaisant simptomų sunkumo, jie paprastai išnyksta per kelias dienas nuo mėnesinių pradžios. Būna atvejų, kai pasireiškia ypatingai sunkūs ar net bejėgiškumo jausmą keliantys simptomai. Tokia PMS forma vadinama priešmenstruaciniu disforiniu sindromu (PMDS). Priešmenstruacinis sindromas nėra diagnozuojamas jokiais specialiais tyrimais, paprasčiausiai išklausomi nusiskundimai, atskleidžiantys ciklinį susirgimo pobūdį.
Tai menstruacinis sutrikimas, kuriam būdingi spazminio pobūdžio skausmai apatinėje pilvo dalyje. Dauguma moterų patiria mėnesinių skausmus, tačiau jie būna labai įvairūs: vienos moterys jaučia minimalų diskomfortą, o kitoms - mėnesinių skausmai yra tokie stiprūs, jog trukdo užsiimti kasdiene veikla. Menstruacijų metu gimda susitraukia, kad padėtų išstumti gleivinę. Gimdos raumenų susitraukimus sukelia panašios į hormonus medžiagos (prostaglandinai), susijusios su skausmu ir uždegimu. Didesnis prostaglandinų kiekis lemia stipresnius mėnesinių spazmus. Itin skausmingas mėnesines gali sukelti tokios ligos kaip endometriozė, adenomiozė, dubens uždegiminė liga ir kt. Dismenorėjos simptomai yra šie: intensyvūs skausmai pilvo apačioje, skausmas, prasidedantis 1-3 dienas prieš mėnesines, ypač stipriai jaučiamas pirmąją mėnesinių dieną ir išnykstantis per 2-3 dienas, bei nestiprūs, nuolatiniai skausmai. Kai kurioms moterims pasireiškia ir kiti simptomai, įskaitant pykinimą, galvos skausmus ar svaigulį. Šis sutrikimas diagnozuojamas atliekant fizinę apžiūrą, kurios metu patikrinama, ar nėra lytinių organų anomalijų bei infekcijos požymių. Jei įtariama, kad dismenorėja yra sukelta tam tikrų ligų, atliekami vaizdo tyrimai ar laparoskopija - pilvo organai apžiūrimi iš vidaus. Siekiant sumažinti dismenorėjos keliamus skausmus, gydoma šio sutrikimo priežastis.
Tai menstruacinis sutrikimas, skirtas apibūdinti mėnesines su neįprastai gausiu ar užsitęsusiu kraujavimu. Nors gausus kraujavimas mėnesinių metu yra dažna problema, daugumai moterų kraujo netekimas nėra toks sunkus, kad jį būtų galima pavadinti menoragija. Šio menstruacinio sutrikimo atveju neįmanoma užsiimti įprasta veikla, nes netenkama daug kraujo ir jaučiami spazmai. Kartais gausaus menstruacinio kraujavimo priežastys nėra žinomos, tačiau daugybė ligų gali sukelti menoragiją. Dažniausios priežastys yra šios: hormonų pusiausvyros sutrikimai, kiaušidžių disfunkcija, gimdos fibromos (gerybiniai navikai), polipai, nėštumo komplikacijos, gimdos ir gimdos kaklelio vėžys, paveldimi kraujavimo sutrikimai, tam tikri vaistai bei kiti sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, kepenų ar inkstų ligos. Menoragijos požymiai ir simptomai apima: keletą valandų iš eilės trunkantis gausus kraujavimas, reikalaujantis dažno higieninių įklotų ar tamponų pakeitimo (net nakties metu), kraujavimas ilgiau nei savaitę, didesni nei įprastai kraujo krešuliai bei anemijos simptomai, tokie kaip nuovargis ar dusulys. Siekiant diagnozuoti sutrikimą, atliekama fizinė apžiūra bei rekomenduojami tyrimai ar procedūros, įskaitant: kraujo tyrimai, PAP testas (gimdos kaklelio ląstelių citologinis tyrimas), endometriumo (gimdos gleivinės audinio) biopsija, ultragarso tyrimas. Remiantis pradinių tyrimų rezultatais, gali būti skiriami ir papildomi tyrimai. Menoragija diagnozuojama tik atmetus kitus menstruacinius sutrikimus, sveikatos sutrikimus bei vaistus kaip galimas šios būklės priežastis. Menoragija yra gydoma vaistais bei chirurginiu būdu.
Tai menstruacijų nebuvimas. Šis sutrikimas nustatomas, kai moterys nekraujuoja mažiausiai tris mėnesius iš eilės arba kai kraujavimas neprasideda merginoms iki 15 metų. Amenorėja gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Vienais atvejais ją sukelia natūralios priežastys (nėštumas, žindymas ar menopauzė), kitais atvejais - menstruacijų nebuvimas gali būti šalutinis vaistų poveikis arba medicininės problemos požymis. Kartais prie amenorėjos atsiradimo prisideda ir gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip mažas kūno svoris, perdėtas mankštinimasis bei stresas. Šis menstruacinis sutrikimas gali būti sudėtingo hormoninių problemų rinkinio požymis. Pagrindinės priežasties nustatymas gali užtrukti ir reikalauti keleto tyrimų: kraujo tyrimai, įskaitant nėštumo testą, skydliaukės funkcijos, kiaušidžių funkcijos tyrimus, prolaktino ar vyriškų hormonų testus, bei vaizdo tyrimai (ultragarsas, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija). Jei šie tyrimai nenustato konkrečios priežasties, atliekama histeroskopija - gimdos ertmė yra apžiūroma iš vidaus, įvertinami pokyčiai ir atliekami chirurginiai veiksmai. Gydymas priklauso nuo pagrindinės amenorėjos priežasties. Kai kuriais atvejais, siekiant atnaujinti mėnesinių ciklą, naudojamos kontraceptinės tabletės ar kiti hormonų terapijos metodai.
Kraujavimas tarp mėnesinių
Nors moksliniai tyrimai neįrodo, tačiau pastebėta teigiama vitaminų ir mikroelementų nauda organizmui. Pavyzdžiui, pakankamas kiekis vitaminų B, D, kalcio, magnio, cinko gali palengvinti PMS simptomus, o pakankamas kiekis vitaminų D ir E gali sumažinti mėnesinių skausmą.
Anovuliacinis kraujavimas apibūdinamas kaip netipinis kraujavimas iš gimdos. Teigiama, jog iki visiškos brandos menstruacinis ciklas gali būti anovuliacinis. Tokiu atveju mėnesinės pasižymi gausesniu arba mažesniu kraujavimu, jos gali būti nereguliarios. Verta žinoti, jog per mėnesines pašalinamas ne tik kraujas, bet ir endometriumas t.y. gimdos gleivinė. Ji palaipsniui atsisluoksniuoja ir išskiriama. Šis procesas gali būti lėtas, tad tepliojimas prieš ar po mėnesinių rudomis kraujingomis išskyromis reiškia, jog ir menstruacijos gali užtrukti ilgiau. Taigi, brendimo laikotarpiu nereikėtų išsigąsti, nes tai kintantis procesas. Kas sukelia anovuliaciją? Paprastai anovuliacija atsiranda dviejuose kraštutiniuose mentruacinio ciklo etapuose: paauglystėje bei perimenopauzės metu. Paauglystėje vyksta brendimo periodas, kuomet aktyviai gaminasi hormonas estrogenas, o perimenopauzės metu pastebimas estrogeno ir progesterono disbalansas. Nutukimas bei policistinių kiaušidžių sindromas taip pat išskiriami kaip dažna anovuliacinio ciklo priežastis. Tačiau medicinos specialistai fiksuoja, jog fiziniai ir psichologiniai stresoriai yra dažna anovuliacijos priežastis. Jei teko praleisti daugybę bemiegių naktų ruošiantis egzaminui, intensyviai sportuoti, ilgai keliauti ar sirgti, ovuliacija slopinima, nes sutrikdomas hormonų balansas.Paprastai praleidus vieną ar du ciklus kūnas susireguliuoja ir vėl grįžtama į reguliarų ciklą.
Kiaušidėms išleidus kiaušinėlį į kiaušintakį, įvyksta ovuliacija. Dažniausiai šis procesas įvyksta maždaug 14 ciklo dieną. Žinoma, tai priklauso ir nuo individualaus menstruacijų ciklo, jis gali būti ir trumpesnis, ir ilgesnis. Tepliojimas gali atsirasti per 12-24 valandų laikotarpį, kuomet gali įvykti apvaisinimas. Tačiau tik apie 2% moterų pastebi rausvas dėmes.
Implantacinis kraujavimas yra vienas iš nėštumo požymių, kuris būdingas 30% moterų. Šis kraujavimas atsiranda panašiu metu, kuomet turi prasidėti įprastos mėnesinės, tačiau tuo metu embrionas prisitvirtina gimdos gleivinėje. Implanatacinio kraujavimo spalva gali būti rausva, ruda arba raudona, o trukmė 1-2 dienos.
Miomos - tai gimdoje susiformuojantys gerybiniai dariniai. Kraujavimas iš makšties tarp mėnesinių gali rodyti ir reprodukcinės sistemos organų infekciją. Uždegimas dažnai nulemia kraujavimą. Dubens uždegiminė liga.
Disfunkcinis kraujavimas klimakteriniame laikotarpyje yra susijęs su moters reprodukcinės sistemos, ypač su kiaušidžių, gimdos ir hormonų pusiausvyra. Klimakterinis laikotarpis, dar žinomas kaip menopauzė, yra natūralus gyvenimo etapas, kai moters organizme vyksta hormoniniai pokyčiai, ypač estrogeno ir progesterono lygio sumažėjimas. Šie hormonai yra svarbūs reguliuojant menstruacinį ciklą, todėl jų disbalansas gali sukelti nenormalų kraujavimą. Disfunkcinis kraujavimas yra menstruacinio ciklo sutrikimas, pasireiškiantis nenormaliu kraujavimu iš gimdos. Ši liga gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant per ilgus menstruacijų laikotarpius, gausų kraujavimą arba kraujavimą tarp menstruacijų. Šis sutrikimas dažnai pasitaiko moterims klimakteriniame laikotarpyje, kai hormonų lygis svyruoja. Pagrindinės disfunkcinio kraujavimo priežastys apima hormonų disbalansą, kuris dažnai būna klimakterinio laikotarpio metu. Estrogeno ir progesterono lygio svyravimai gali sukelti gimdos gleivinės storėjimą ir nenormalų jos atsinaujinimą. Be to, kitos priežastys gali būti endometriumo polipai, miomos, uždegiminiai procesai ar net sisteminės ligos, tokios kaip skydliaukės sutrikimai. Pagrindiniai disfunkcinio kraujavimo simptomai apima nenormalų menstruacinį kraujavimą, kuris gali būti gausus, ilgas arba pasireikšti tarp menstruacijų. Kai kurios moterys gali patirti skausmingus mėnesinius, o kitos gali jausti nuovargį dėl kraujo netekimo. Disfunkcinio kraujavimo diagnozė remiasi išsamia anamneze, fiziniu tyrimu ir įvairiais diagnostiniais tyrimais. Gydytojas gali atlikti kraujo tyrimus, kad įvertintų hormonų lygį, taip pat atlikti ultragarsinį tyrimą, kad patikrintų gimdos gleivinę ir nustatytų galimas struktūrines problemas. Disfunkcinio kraujavimo gydymas priklauso nuo jo priežasties ir simptomų sunkumo. Medicininiai sprendimai gali apimti hormonų terapiją, skirtą atkurti hormonų pusiausvyrą, arba vaistus, kurie padeda reguliuoti menstruacinį ciklą. Taip pat gali būti taikomi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), siekiant sumažinti skausmą ir kraujavimą. Nemedicininiai sprendimai gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip svorio metimas, streso valdymas ir sveika mityba. Naujausios terapijos galimybės gali apimti endometriumo abliaciją, kuri yra minimaliai invazinė procedūra, skirta sumažinti ar pašalinti gimdos gleivinę.
Kada kreiptis į medikus?
Jeigu mėnesinės yra labai skausmingos ir jaustis komfortiškiau nepadeda net nuskausminantys vaistai, jeigu prireikia net leidžiamų medikamentų, kreiptis į gydytoją - būtina. Ypač skausmingos mėnesinės yra vienas iš endometriozės simptomų. Tai liga, kuriai būdingas gimdos gleivinės - endometriumo - išplitimas už gimdos ribų. Sunkiai pakeliamą mėnesinių skausmą bei nereguliarų ciklą taip pat gali sukelti ir cistiniai kiaušidžių dariniai, kurie susiformuoja kiaušidžių paviršiuje ir tam tikrais atvejais gali būti piktybiniai.
„Yra ginekologinių susirgimų, kurių simptomai neapsiriboja vien tik mėnesinių ciklo nereguliarumu. Jeigu pacientė susiduria su akne, odos problemomis, skundžiasi plikimu arba padidėjusiu plaukuotumu blauzdų, rankų, krūtinės ir veido srityje, sunkiai sureguliuojamu viršsvoriu, neretai nustatomas policistinių kiaušidžių sindromas (PKS). Pasak D. Keršulytės, priemonės, kuriomis gydomi pacientes kamuojantys mėnesinių ciklo sutrikimai, priklauso nuo konkrečios diagnozės ir merginos ar moters gyvenimo būdo. „Mėnesinių ciklo sutrikimams įtakos turi pacienčių jaučiamas ilgalaikis stresas, nesubalansuotas darbo ir poilsio režimas, pavyzdžiui, pamaininis darbas naktimis, didelis fizinis krūvis sportuojant bei mityba. Mėnesinių ciklas dažnai sutrinka, jeigu laikomasi griežtos, nesubalansuotos dietos ar pacientei yra nustatyti tam tikri valgymo sutrikimai - tačiau tokiu atveju sutrikimai nėra priežastys, o pasekmės“, - pažymi Vilniaus ir Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ akušerė-ginekologė D. D. Keršulytė pasakoja, kad nustačius policistinių kiaušidžių sindromą, sutrikęs hormonų balansas reguliuojamas vaistais. „Daugelis merginų ir moterų nežino, jog mėnesinių ciklas gali sutrikti ir dėl netinkamos skydliaukės veiklos. Kadangi mėnesinių ciklo sutrikimai gali būti rimtų ginekologinių susirgimų simptomai, juos diagnozuoti ir gydyti reikia kuo anksčiau.
Jei teko praleisti daugybę bemiegių naktų ruošiantis egzaminui, intensyviai sportuoti, ilgai keliauti ar sirgti, ovuliacija slopinima, nes sutrikdomas hormonų balansas.Paprastai praleidus vieną ar du ciklus kūnas susireguliuoja ir vėl grįžtama į reguliarų ciklą.
Vienkartinis mėnesinių ciklo pasikeitimas nereiškia, kad turite didelių sveikatos problemų. Tačiau nenumokite ranka, nes neciklinis kraujavimas gali byloti apie labai rimtas ligas, tokias kaip: endometriozė. Tad jei kraujavimas ne mėnesinių metu kartojasi ir jaučiate kitus simptomus tokius kaip: pilvo skausmas, skausmingi lytiniai santykiai, pakitusios išskyros, būtinai apsilankykite pas ginekologą.
Jei tai išlieka, būtina pasikonsultuoti su ginekologu. Nenormalaus kraujavimo priežasties supratimas yra veiksmingo gydymo pagrindas.
Jei menstruacijos neprasidėjo iki 16 metų arba jau praėjo 3 metai nuo krūtų augimo pradžios, o menstruacijų dar nebuvo, nueik su mama pas gydytoją ginekologę.
Reikėtų kreiptis į gydytoją, jei tavo menstruacijos buvo reguliarios ir nesulaukei jų 3 mėnesius.
Ciklo sinchronizavimas: menstruacinio ciklo fazių optimizavimas
Labai naudinga Raudonajame kalendoriuje pasižymėti mėnesinių pradžios ir pabaigos datas, kraujavimo gausumą, trukmę; kada, kiek laiko ir kaip gausiai kraujavote tarp mėnesinių ir kt.
Atlikdami tyrimus vertiname ne tik pacienčių hemoglobino, bet ir kitus kraujo rodiklius, pavyzdžiui, feritino lygį, geležies atsargas ir koncentraciją. Neretai hemoglobinui esant geram, tyrimai parodo slaptą mažakraujystę bei pagrindžia prastą merginų ir moterų savijautą: galvos svaigimą, mieguistumą, silpnumą.
tags: #kraujavimas #ne #per #menstruacijas
