Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę fiziologinių pokyčių, o imuninė sistema tampa jautresnė infekcijoms. Viena iš dažniausiai aptinkamų bakterijų, apie kurią kalbama nėštumo metu, yra streptokokas, ypač B grupės streptokokas (GBS) - Streptococcus agalactiae. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, B grupės streptokoką nešioja maždaug 10-30 % visų nėščių moterų. Daugeliu atvejų tai nesukelia jokių simptomų ar komplikacijų, tačiau bakterijos gali būti perduotos kūdikiui gimdymo metu.

Kas yra B grupės streptokokas?

Streptokokai - tai bakterijų grupė, kuri natūraliai gyvena žmogaus organizme. Dauguma šių bakterijų yra nepavojingos ir sudaro normalią mikrofloros dalį, tačiau tam tikros rūšys gali sukelti infekcijas. Streptokokai skirstomi į kelias grupes, žymimas raidėmis nuo A iki G pagal Lancefield klasifikaciją. Mediciniškai svarbiausios yra A grupės streptokokai (S. pyogenes) ir B grupės streptokokai (S. agalactiae).

B grupės streptokokas (GBS), dar vadinamas Streptococcus agalactiae, dažniausiai gyvena žmogaus žarnyne, makštyje ir šlapimo takuose. Daugeliu atvejų jis nesukelia jokių simptomų ir aptinkamas tik atliekant specialius tyrimus. Šią būseną gydytojai vadina „nešiotojais“ arba „kolonizacija“. GBS nustatymas tyrime dažniausiai reiškia ne ligą, o kolonizaciją - būseną, kai bakterija yra organizme, tačiau nesukelia uždegimo ar infekcijos.

B grupės streptokokas (GBS) nėra laikomas lytiškai plintančia infekcija. Tai reiškia, kad GBS radimas tepinėlyje nėra pagrindas manyti, jog žmogus užsikrėtė nuo partnerio. Kai kurie moksliniai šaltiniai nurodo, kad bakterija teoriškai gali būti perduodama artimo kontakto metu, tačiau klinikinėje praktikoje tai nėra laikoma svarbiu perdavimo keliu.

B grupės streptokokas (GBS) yra dažniausias naujagimių ankstyvosios (įgimtos) infekcijos sukėlėjas. Infekcija pasireiškia sepsiu, pneumonija ar meningitu. Suaugusiems neturintiems imuninių sutrikimų GBS dažniausiai nesukelia jokių ligų, retais atvejais - šlapimo takų infekcijas. Nėščiosioms šie streptokokai gali sukelti besimptomę bakteriuriją.

Kaip B grupės streptokokas perduodamas naujagimiui?

B grupės streptokokas gali būti perduodamas kūdikiui dviem pagrindiniais būdais - gimdymo metu, kai kūdikis pereina per gimdymo takus, arba rečiau nėštumo metu, jei bakterijos iš makšties pakyla į gimdą. Didžiausią grėsmę streptokokas kelia kūdikiui gimdymo metu, kai bakterija iš motinos lytinių takų gali patekti į naujagimio kvėpavimo takus ar kraują. Tokiu būdu gali išsivystyti vadinamoji ankstyvoji GBS infekcija, kuri paprastai pasireiškia per pirmąsias 24-48 gyvenimo valandas.

Ankstyvasis naujagimių sepsis pasireiškia per pirmąsias tris paras po gimimo. Dažniausi šios ligos sukėlėjai yra B grupės β hemolizinis streptokokas, žarnyno lazdelė, listerija, hemofilus. Vėlyvasis naujagimių sepsis pasireiškia vėliau nei po trijų parų (dažniausiai antrą-trečią gyvenimo savaitę), kada naujagimis dažniausiai jau būna namuose. Vėlyvajam sepsiui dažniau būdingi nervų sistemos, sąnarių pažeidimai.

B grupės streptokokas (GBS) tampa pavojingas tada, kai bakterija iš paviršinės kolonizacijos pereina į invazinę infekciją, t. y. patenka į audinius ar kraują. Didžiausia rizika susijusi su naujagimiais, nes jų imuninė sistema dar nėra pakankamai stipri. Jei bakterija perduodama gimdymo metu, ji gali sukelti ankstyvą naujagimio infekciją per pirmąsias gyvenimo dienas.

B grupės streptokoko įtaka nėštumo metu

Nors dauguma moterų su šia bakterija gyvena be jokių simptomų, kai kuriais atvejais B grupės streptokokas gali sukelti šlapimo takų infekcijas, chorioamnionitą (vaisiaus dangalų uždegimą) ar net priešlaikinį vaisiaus vandenų nutekėjimą. Kai infekcija išplinta į gimdos kaklelį ar vaisiaus aplinką, moteriai gali pasireikšti karščiavimas, pilvo skausmai, nemalonus makšties išskyrų kvapas ar diskomfortas šlapinantis.

Negydomas B grupės streptokokas nėštumo metu gali sukelti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiui:

• Šlapimo takų infekcijos.
• Chorioamnionitas - vaisiaus dangalų uždegimas, kuris dažniausiai pasireiškia karščiavimu, pilvo skausmais ir vaisiaus širdies ritmo pakitimais.
• Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas.
• Endometritas po gimdymo.

Didžiausias pavojus kyla naujagimiui, jei bakterija perduodama gimdymo metu. Šiuo atveju gali išsivystyti vadinamoji ankstyvoji GBS infekcija, kuri pasireiškia per pirmąsias 24-48 valandas po gimimo. Be to, GBS infekcija gali sukelti naujagimio mirtį, jei ji nustatoma per vėlai arba nėra tinkamai gydoma.

Kada ir kaip atliekami tyrimai?

Viena iš dažniausių - B grupės streptokokinė infekcija, kuri gali būti pavojinga tiek motinai, tiek naujagimiui. Artėjant nėštumo pabaigai, dažnai atliekami tyrimai, kurie padeda užkirsti kelią galimoms infekcijoms.

Ankstyvoje nėštumo stadijoje gydytojas gali paskirti šlapimo tyrimą, ieškodamas B grupės streptokokinės bakterijos. Tačiau pagrindinis tyrimas dažniausiai atliekamas tarp 35 ir 37 nėštumo savaitės. Šiuo metu iš makšties ir tiesiosios žarnos paimamas mėginys specialiu vatos pagaliuku ir siunčiamas į laboratoriją. Teigiamas rezultatas reiškia, kad jūsų organizme randama šios bakterijos.

Nors GBS nėra laikoma lytiškai plintančia infekcija, bakterijos gali būti perduotos tarp partnerių. Rekomenduojama patikrinti dėl B grupės streptokoko tarp 35 ir 37 nėštumo savaitės. Šis laikotarpis pasirinktas neatsitiktinai - tyrimo tikslas yra nustatyti bakterijos buvimą kuo arčiau gimdymo, nes jos kolonizacija gali keistis bėgant laikui. Tyrimas yra paprastas, neskausmingas ir trunka vos kelias minutes. Gydytojas arba akušerė ima tepinėlį iš makšties ir tiesiosios žarnos.

B grupės streptokokas naujagimiui dažniausiai perduodamas gimdymo metu, kai kūdikis praeina per gimdymo kanalą. B grupės streptokokas nustatomas atliekant mikrobiologinius tyrimus. Nėščioms moterims GBS tyrimas paprastai atliekamas 35-37 nėštumo savaitę. Imamas tepinėlis iš makšties ir tiesiosios žarnos, nes būtent šiose vietose bakterija dažniausiai aptinkama.

Naujagimio infekcijos nustatymas ir gydymo sprendimai

Jei po gimimo kūdikis rodo B grupės streptokokinės infekcijos požymius, medikai gali paimti kraujo ar smegenų skysčio pavyzdį ir ištirti laboratorijoje. Šiam tyrimui prireikia kelių dienų, nes būtina nustatyti, ar auga šią ligą sukeliantys mikroorganizmai. Papildomai, kūdikiui gali būti atlikta krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka, kad būtų patvirtinta infekcijos diagnoze.

Neretai gydymas pradedamas dar nelaukiant galutinių laboratorijos atsakymų - į veną suleidžiami antibiotikai, siekiant kuo greičiau sustabdyti infekcijos plitimą.

Jei pasėlyje iš kraujo arba smegenų skysčio auga bakterijos, naujagimio gydymas antibiotikais dažniausiai užtrunka 10-21 dieną. Jei kraujo pasėlyje bakterijos neauga, gali pakakti ir 7 parų gydymo. Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl tik gydytojas, įvertinęs klinikinius simptomus bei laboratorinių tyrimų duomenis, gali nuspręsti, kiek laiko reikės gydyti naujagimį.

Papildomos pagalbos priemonės kūdikiui

Kai diagnozuojama GBS infekcija, kūdikiui gali prireikti papildomos medicininės pagalbos:

• Skysčių leidimas į veną.
• Deguonies tiekimas.
• Vaistai, palengvinantys išryškėjusius simptomus.

Kaip apsaugoti kūdikį?

Kol kas vakcina, kuri visam laikui apsaugotų moteris ir jų vaikus nuo šios infekcijos, dar yra kuriama. Kol ji nėra prieinama, taikomos kitos veiksmingos apsaugos priemonės.

Jei tyrimų metu randama B grupės streptokokinės bakterijos, gimdymo metu privaloma vartoti antibiotikus. Taip sumažinama rizika, kad infekcija persiduos kūdikiui. Dažnai naudojami penicilinas ar ampicilinas, tačiau jei yra alergija šiems vaistams, gydytojas parinks kitą antibiotiką.

Labai svarbu, kad antibiotikai būtų skiriami tik tuomet, kai prasideda gimdymas - jų vartojimas anksčiau nėra veiksmingas, nes bakterijos gali vėl atsirasti. Jei planuojama atlikti cezario pjūvį ir dar nėra nubėgę vaisiaus vandenys, antibiotikų vartoti nereikia.

Gimdant vartojami antibiotikai efektyviai apsaugo nuo ankstyvosios B grupės streptokokinės infekcijos kūdikiui. Vis dėlto jie neapsaugo nuo vėlyvos formos, kuri gali išryškėti vėliau.

Ar gydymas antibiotikais gimdymo metu nepakenks kūdikiui? Ne, naudojami antibiotikai (dažniausiai penicilinas ar jo analogai) yra saugūs nėštumo metu. Jie veikia tik trumpą laiką ir nesukelia žalingo poveikio kūdikiui. Priešingai - antibiotikai gimdymo metu yra pagrindinė priemonė, apsauganti naujagimį nuo sepsio, pneumonijos ar meningito.

Tinkama intymi higiena padeda palaikyti natūralų mikrofloros balansą, kuris yra svarbus siekiant išvengti bakterijų peraugimo. Mityba turi tiesioginę įtaką organizmo atsparumui infekcijoms. Nėštumo metu rekomenduojama vartoti produktus, turinčius probiotikų (pvz., natūralų jogurtą, kefyrą, raugintas daržoves) bei pakankamai vitaminų C, D ir B grupės.

Nėštumo metu svarbu laikytis suplanuotų vizitų pas gydytoją. Ginekologas ar akušerė įvertina galimus rizikos veiksnius ir nusprendžia, ar reikalingi papildomi tyrimai. Stresas mažina imunitetą, todėl nėščiajai svarbu pakankamai ilsėtis, palaikyti emocinę pusiausvyrą, užsiimti lengva fizine veikla (pvz., vaikščiojimu ar nėščiųjų joga).

Ar infekcija gali pasikartoti kitų nėštumų metu? Taip, gali. Moterys, kurios vieno nėštumo metu buvo B grupės streptokoko nešiotojos, kitą kartą taip pat gali turėti tą pačią bakteriją. Todėl kiekvieno nėštumo metu tyrimas atliekamas iš naujo, nepriklausomai nuo ankstesnių rezultatų.

Kas nutinka, jei tyrimas neigiamas, bet gimdymo metu atsiranda rizikos požymių? Jei nėščioji turi neigiamą tyrimo rezultatą, tačiau gimdymo metu pasireiškia rizikos veiksniai (pvz., karščiavimas, priešlaikinis gimdymas ar vaisiaus vandenų nutekėjimas ilgiau nei 18 valandų), gydytojas gali vis tiek nuspręsti skirti antibiotikus profilaktiškai. Tai daroma siekiant maksimalaus saugumo.

tags: #b #grupes #streptokoku #infekcija #naujagimiui

• Ikimokyklinio ugdymo naujovės gamtoje
• Istorija ir veikla Vilniaus socialinės globos namuose
• Kaip pasirinkti tinkamiausias knygas 3-5 metų vaikams
• Tėvynės meilės jausmas
• Saugus remontas nėštumo metu