Visame pasaulyje tėvai ir pedagogai pastebi vaikų, kuriems kasdienybės pažinimas yra ribotas. Šiems vaikams dažnai yra nustatomi intelekto ir/ar fiziniai sutrikimai. Tėvams šią žinią dažnai sunku pripažinti, o pedagogams tenka tokiems vaikams skirti didesnį dėmesį. Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis vaikui ar žmogui, kuris atsiranda dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei nepalankių aplinkos veiksnių.
Tėvams arba pedagogams pastebėjus, jog vaikui yra sunku mokytis, kyla elgesio, emocijų ar dėmesio sutelkimo sunkumų, reikia kreiptis į ugdymo įstaigos specialistus. Pirminį vaiko specialiųjų poreikių įvertinimą atlieka ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija. Svarbu, jog specialistai, prieš atliekant pirminį vaiko įvertinimą, turi gauti tėvų sutikimą. Gavus vaiko tėvų sutikimą, ugdymo įstaigos specialistai aprašo vaiko pasiekimus, elgesį, gebėjimus bei sunkumus, kurie yra pastebėti. Ugdymo įstaigos specialistams gavus tėvų sutikimą dėl vaiko specialiųjų poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip atliekamos užduotys.
Tėvai, pasirašydami šias pažymas pažymi, jog sutinka su specialistų išvadomis. Norėdami bendradarbiauti su pedagogais ir ugdymo įstaigoje gauti specialistų pagalbą, tėvai turi šias pažymas pristatyti į ugdymo įstaigą. Pristačius pažymą apie vaiko specialiuosius poreikius, pedagogas gauna rekomendacijas apie šio vaiko ugdymą.
Įtraukusis ugdymas ir artėjantys pokyčiai
Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, pagal įtraukiojo ugdymo reformą, visi ugdytiniai ugdomi bendrai, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius. Vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, sudaromos sąlygos ugdytis pagal jo gebėjimus ir galias. Vaikų, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo turinys formuojamas, vadovaujantis Ikimokyklinio ugdymo programa (ją pritaikant) ir atsižvelgiant į kiekvieno vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius, pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas ir tėvų (globėjų) lūkesčius.
2024 m. rugsėjį įsigalioja Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimai, kurie numato, kad kiekvienam vaikui turi būti sudarytos sąlygos ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje (darželyje, mokykloje) kartu su savo bendraamžiais. Artėjant šiai datai, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga parengė rekomendacijas mokykloms ir darželiams, susiduriantiems su įtraukties sunkumais ir iššūkiais kai mokyklos aplinka tik dalinai pritaikyta skirtingus ugdymosi poreikius turintiems mokiniams. Leidinys „Ugdymo įstaigų pritaikymas skirtingus poreikius turintiems vaikams“ parengtas remiantis „Designing for disabled children and children with special educational needs.
Nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos.
Specializuotos grupės ir bendrosios programos pritaikymas
Įstaigoje veikia specialiosios grupės, kurias lanko vaikai, turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Šiose grupėse dirba mokytojai, logopedas, specialusis pedagogas, socialinis pedagogas, psichologė, mokytojų padėjėjai SUP turintiems vaikams.
Mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dalykų Bendrąją programą pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių ugdymosi poreikius, mokyklos Vaiko gerovės komisijos, mokykloje dirbančių švietimo pagalbos specialistų rekomendacijas. Rengiant mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių ugdymo programą ir planuojant ugdymo procesą visada būtina remtis ,,stipriosiomis“ mokinio ypatybėmis bei numatyti, kaip ,,apeiti“ arba lavinti ,,silpnąsias“. Svarbu, kad programoje mokytojas konkrečiai įvardytų, ką mokinys jau žino, ką geba daryti ir kaip, kokiu būdu išmoksta greičiausiai.
Paroda „Mokykla 2020“. Įtraukiojo ugdymo gerosios patirties sklaida skaitmeniniu formatu
Specialioji pagalba ir jos teikimas
Specialusis ugdymas teikiamas specialiųjų poreikių turintiems vaikams, kurių galimybės ugdytis yra ribotos dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų. Atsižvelgiant į sutrikimą ir jo laipsnį, vaikai ugdomi pagal bendrą amžiaus grupės programą, individualizuojant ugdymą, sudarant individualią ugdymo programą, tenkinančią bendravimo, pažinimo, motorikos, kalbos, savitarnos ugdymo(si) poreikį. Vienintelis ir svarbiausias specialiojo ugdymo tikslas - atrasti ypatingus vaiko gebėjimus ir juos atskleisti, „apeinant“ ar/ir lavinant jo negebėjimus. Ikimokykliniame amžiuje formuojasi vaiko asmenybė. Jis pradeda pažinti supančią aplinką, plečiasi jo akiratis. Informaciją specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymo klausimais teikia logopedai, spec.
Logopedas darželyje teikia specialiąją pedagoginę pagalbą vaikams, turintiems kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų. - Dirba su vaikais individualiai ir pogrupiais, taiko specialiojo poveikio priemones kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimams šalinti. Nors logopedo pagrindinė veikla yra kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimų korekcija, jam dažnai tenka spręsti ir sutrikimą lydinčias problemas. Asmeninei konsultacijai vaikų tėvai gali kreiptis bet kuriuo jiems patogiu metu logopedo darbo laiku.
Specialusis pedagogas teikia pagalbą vaikams, kuriems Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai. Specialusis pedagogas organizuoja individualias ir grupines specialiąsias pedagogines pratybas 2-3 kartus per savaitę savo kabinete. Numato veiklos tikslus ir uždavinius, galinčius tenkinti vaikų specialiuosius ugdymosi poreikius. Sudaro individualų švietimo pagalbos planą. Inicijuoja, organizuoja ir aktyviai dalyvauja lopšelio-darželio ugdomosiose veiklose. Esant vaikų įvairovei, vien mokytojo pastangų organizuojant vaikų ugdymo(si) veiklas bendrojo ugdymo grupėje nepakanka.
Švietimo įstatymas numato, kad specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis - didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje. Jam teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą. Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Klasės ir ugdymo programos
Specializuotos GrupėsĮstaigoje veikia specialiosios grupės, kurias lanko vaikai, turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Šiose grupėse dirba mokytojai, logopedas, specialusis pedagogas, socialinis pedagogas, psichologė, mokytojų padėjėjai SUP turintiems vaikams.
| Klasės tipas | Mokinių skaičius |
|---|---|
| Neįgalumas ir kalbos sutrikimai | iki 12 |
| Aklieji ir silpnaregiai, kurčiai ir neprigirdintys, judesio ir padėties sutrikimai, vidutinis, žymus ar labai žymus intelektualus sutrikimas | iki 10 |
Specialioji mokykla ir bendrojo ugdymo mokykla, ugdanti specialiųjų poreikių mokinius, sudarydama mokyklos, klasės ar specialiųjų poreikių mokinio individualų ugdymo planą turi vadovautis Bendruoju ugdymo plane pradinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi.
Turintiesiems kompleksinių sutrikimų, kai intelekto sutrikimas yra sutrikimų derinio dalis, ugdymo planas sudaromas atsižvelgiant į intelekto sutrikimą, planuojant specialiąją pedagoginę pagalbą kitoms sutrikusioms funkcijoms lavinti: specialiosios lavinamosios klasės mokytojas mokiniams, turintiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, ir mokiniams, turintiems kompleksinių sutrikimų, kai vidutinis, žymus ir labai žymus intelekto sutrikimas yra sutrikimų derinio dalis, rengia individualią ugdymo programą; mokykla gali organizuoti šių klasių užimtumą ir mokinių atostogų metu (išskyrus vasarą).
Specialiųjų poreikių mokinių, kurie mokosi specialiosiose mokyklose, skirtose kurtiems ir neprigirdintiems, sutrikusios regos, sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos sutrikimų turintiems mokiniams, Bendrojoje programoje numatytiems pasiekimams pasiekti per ilgesnį laiką yra skiriami papildomi privalomo ugdymo metai parengiamajai klasei.
Nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ir tautinės mažumos kalba besimokantiems nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams mokyti namuose skiriamos 6 valandos per savaitę. Vidutinio, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ir tautinės mažumos kalba besimokančių nežymaus, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti namuose skiriamos 6 valandos per savaitę. Ugdoma atskiromis veiklos sritimis: komunikacinės, pažintinės, orientacinės, meninės ir darbinės veiklos kryptimis mokinį namuose ugdo specialusis pedagogas; jis, atsižvelgdamas į individualius kiekvieno vaiko gebėjimus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) individualiai pritaiko mokiniui bendrąją pradinio ugdymo programą, lavina vaiko gebėjimus, konsultuoja tėvus; namuose mokant žymiai ar labai žymiai sutrikusio intelekto vaikus, turinčius judesio ir padėties sutrikimų, rekomenduojama 1-2 val.
Mokymo metodai ir vertinimas
Mokymas pagal specialiesiems neįgaliųjų poreikiams pritaikytas programas nulemia ir naujų mokymo ir mokymosi būdų taikymą. Mokiniai su skirtingomis negalėmis ir skirtingais mokymosi poreikiais mokomi nevienodais būdais ir metodais. Pagrindiniai principai, pasirenkant ugdymo metodus, - mokymo diferencijavimas ir individualizavimas. Taikant mokymo metodus, pirmiausia atsižvelgiama į individualius specialiuosius poreikius. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo procese taikomi įvairūs metodai: pasakojimas, aiškinimas, stebėjimas, pokalbis, demonstravimas, spausdintiniai ar garsiniai šaltiniai, parastieji ir kompiuteriniai žaidimai. Mokiniai mokosi pažinti tikrovę, vertinti reiškinius, susidaryti individualų požiūrį į žmones, daiktus, aplinką ir patį save. Atliekami praktiniai darbai, bandymai, stebėjimai, judrieji ir didaktiniai, kūrybiniai žaidimai, sprendžiamos loginės užduotys. Žaidžiama grupėmis, komandomis, vaikams leidžiama patiems įvertinti savo darbą. Taikomas individualus darbas su vaikais kaip koreguojamasis ugdymas.
Sutrikusios klausos mokiniams ugdyti daugiau naudojamos regimosios priemonės, tobulinamas bendravimas sakytine kalba (tarimas ir skaitymo iš lūpų įgūdžiai), daugiau informacijos pateikiama rašytine kalba, organizuojamos individualios pratybos. Ypač svarbios vaizdinės priemonės, įvairi regimoji informacija (schemos, paveikslai, lentelės, formulės, sutartiniai ženklai), taip pat specifinės kalbinio bendravimo priemonės - bendravimas gestais ir bendravimas pirštų kalba (daktilologija). Mokiniams, besimokantiems bendrojo ugdymo mokykloje, teikiama surdopedagogo pagalba. Kurtieji gali būti mokomi totalinės komunikacijos, žodiniu arba dvikalbiu (bilingviniu) metodu. Ugdant kurčiuosius, labai svarbus yra meninis ugdymas.
Sutrikusios regos vaikų ugdymo procese naudojamos specialios mokymo priemonės. Kiekvienam silpnaregiui, kuriam gresia pavojus apakti, po pusę savaitinės pamokos individualių pratybų (iki ketverių metų) skiriama Brailio rašto mokymuisi.
Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus, taikomas formuojamasis (žodžiu ir raštu), diagnostinis (pagal mokyklos pasirinktą vertinimo formalizavimo būdą) ir apibendrinamasis (pvz., aprašas) vertinimas. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pradinio ugdymo ir individualizuotą pagrindinio ugdymo programą arba socialinių įgūdžių ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam pradinio ugdymo individualizuotą programą. Pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam pagrindinio ugdymo individualizuotą programą. Į pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimą įrašomi ugdymo programos dalykų pavadinimai, jų kodai, dalykų metiniai įvertinimai. Vidurinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam socialinių įgūdžių ugdymo programą.
tags: #ikimokyklinio #ugdymo #specialiuju #poreikiu #vaikams #programa
