Ikimokyklinis ugdymas - tai ugdymas, kurio sulaukia vaikai iki penkerių metų. Daug tėvų susiduria su opia problema - vietų trūkumu. Ne vienoje savivaldybėje tenka įrašyti vaiką į eilę dar nuo gimimo (jei tai įmanoma) arba rinktis itin toli įsikūrusį darželį, nes kitu atveju galima likti be ugdymo įstaigos apskritai. Grupių trūkumas ypač matomas tarp lopšelinukų - 1-3 metų amžiaus vaikų. Su darželinukų grupėmis, kuriose ugdomi 3-5 metų vaikai, problema kiek mažesnė. Tačiau net ir čia pasitaiko perpildytų grupių atvejų, kai pagal higienos normas tą pačią grupę lanko daugiau mažamečių nei turėtų.
Jau buvo pritarta Švietimo įstatymo pataisoms, pagal kurias ikimokyklinis ugdymas taps privalomu. Tačiau skubant įteisinti priverstinį ugdymą buvo užmiršta pirmiausiai tam pasiruošti. Neaišku kiek biudžeto lėšų, naujų pedagogų, kurių ir taip trūksta, prireiks, jog darželiai būtų pasirengę priimti tiek daug papildomų vaikų.
Prognozuojant, kad 2024-2025 m. į ikimokyklinio ugdymo įstaigas būtų atvesta 80 proc. šiandien darželių nelankančių vaikų, anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, reikėtų įrengti papildomai 6,5 tūkst. vietų, per 300 grupių. Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinis ugdymas tampa visuotiniu vaikams nuo 2 metų amžiaus. Toks priimtas sprendimas reiškia, kad kiekvienam ikimokyklinukui turės būti užtikrinta vieta ugdymo įstaigoje, jei tik to pageidautų tėvai (globėjai). Viliamasi, kad šią nuostatą pavyks įgyvendinti palaipsniui - jau nuo 2023 metų visuotinis ikimokyklinis ugdymas bus taikomas keturmečiams, o 2024 metais - ir trimečiams.
Konferencijoje buvo diskutuojama, kuo remdamasi LR Prezidentūra pasiūlė šį Švietimo įstatymo pakeitimą, kaip LR Vyriausybė ruošiasi jį įgyvendinti, su kokiais iššūkiais susidurs savivaldybės ir kokią įtaką šis sprendimas turės ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų ekonominėms, socialinėms ir darbo sąlygoms. Pranešimą tema „Lygiagrečio starto galimybė kiekvienam vaikui“ perskaitė LR Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Vilma Bačkiūtė. Apie tai, kaip LR Vyriausybė ruošiasi įgyvendinti minėtą Švietimo įstatymo pakeitimą, kalbėjo LR švietimo, mokslo ir sporto viceministras profesorius Ramūnas Skaudžius. Probleminius klausimus „Kas aktualu savivaldai pasitinkant visuotinį ikimokyklinį ugdymą?“ kėlė Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus.
Iš pasisakymų išryškėjo pagrindinės šio sprendimo įgyvendinimo laukiančios problemos.
Kita opi problema - itin didelės vaikų grupės. Dažniausiai vienai darželio auklėtojai tenka dvidešimt vaikų (lopšelio grupėje šiek tiek mažiau), kuriuos 10-12 valandų ji prižiūri sulaukdama pagalbos tik iš vienos auklėtojos padėjėjos. Nuo tokio didelio krūvio auklėtojos ne tik būna išsekusios, bet ir sunkiai gali skirti pakankamai dėmesio kiekvieno vaiko individualiems poreikiams. Kadangi viena auklėtoja fiziškai nespėja atsižvelgti į visus vaikus atskirai, taip mažėja lėtesnių vaikų galimybės pasivyti savo draugus. Be to, dėl didelio triukšmo perpildytose grupėse pavargsta ne tik auklėtojos, bet ir patys vaikai.
Kai kuriais atvejais savivaldybės bando teisintis, jog vaikai dažnai serga, todėl darželiuose vienu metu tikrai nebūna visų tam tikroje perpildytoje grupėje užregistruotų mažamečių.
Daugybė vaikų susiduria su kalbos, psichologinėmis ar kitomis problemomis, tačiau darželiai negali jiems suteikti reikiamos pagalbos dėl specialistų trūkumo. Nors bėgant metams padaugėjo vaikų, kuriems yra reikalinga sisteminga logopedų, psichologų ar specialiųjų pedagogų pagalba, tačiau darželiuose arba jų išvis nėra, arba yra nepakankamai, jog užtikrintų tinkamą dėmesį. Nuo to kenčia visi kalbos sutrikimų, psichologinių problemų, raidos sutrikimų, bendravimo sunkumų, emocinių sutrikimų ir pan. Be to, pasitaiko, jog ikimokyklinukus ugdo pedagogai, kurie baigė kūno kultūros, geografijos, dailės ar kokias nors kitas pedagogines studijas, tačiau jų kvalifikacija anaiptol ne ikimokyklinio ugdymo pedagogika. Kai kuriais atvejais darbuotojai išvis nėra baigę jokių pedagoginių studijų ir gali pasigirti visiškai su ikimokyklinukų pedagogika nesusijusiais diplomais - politikos, inžinerijos ar pan. Jie tiesiog įdarbinami po to, kai pateikia pažymėjimus apie išklausytus 40 val.
Šios problemos iškelia svarbius klausimus - kas ugdo mažiausius Lietuvos piliečius ir kaip užtikrinti, jog netrūktų reikiamų specialistų? Deja, kol kas nei atlyginimai, nei reikalingos studijos, regis, nevilioja jaunų žmonių, todėl ši problema veikiausiai tik dar labiau gilės.
Deja, tačiau net ir vykdant reguliarius įstaigų patikrinimus, vis tiek randama daugybė pažeidimų. Darželiai dažnai prasilenkia su Lietuvos higienos normos HN 75:2016 reikalavimais ar apskritai neturi galiojančio leidimo-higienos paso (LHP). Be to, pasitaiko, jog kai kuriose ugdymo įstaigose randama pažeidimų maisto tvarkymo skyriuose. Pavyzdžiui, maistas ruošiamas nesaugiai, patiekalai gaminami nesilaikant valgiaraščių nurodymų, receptūrų ir technologinių aprašymų. Dažnu atveju darželių žaidimo aikštelės taip pat sulaukia specialistų dėmesio. Jos nėra reguliariai prižiūrimos ir remontuojamos, todėl jose stovinti įranga gali neatitikti reikalavimų ar būti nesaugi.
Nepaisant to, jog vyksta reguliarūs patikrinimai, tačiau nusižengimai dažnu atveju taip lengvai nepašalinami, nes darželiams tam trūksta lėšų. Pavyzdžiui, iš savivaldybės pakankamai lėšų negaunantis darželis tikrai staiga nepakeis stogo ar langų. Tačiau visgi raginame tėvus pačius atidžiai stebėti ar ikimokyklinis ugdymas organizuojamas pagal visas taisykles bei saugiai. Verta atkreipti dėmesį ne tik į grupių dydį ar žaidimų aikšteles, bet ir į smulkesnes problemas. Pavyzdžiui, ar langai yra su atidarymo ribotuvais, ar nereikalaujama, jog tėvai skalbtų patalynę savo namuose, ar į darželį nenešamas maistas iš namų ir pan.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, siekdama išsiaiškinti su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir atsižvelgdama į įstaigoje gautus pareiškėjų (tėvų) skundus, paklausimus, prašymus, kuriuose išsakomi nusiskundimai dėl vaikų maitinimo ugdymo įstaigose, ilgų eilių, siekiant patekti į ugdymo įstaigą, ir kt. problemas, atliko tyrimą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2011 metais Lietuvoje buvo 647 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kuriose pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas ugdomi 97 929 vaikai. Didžioji dalis vaikų yra ugdomi miestuose - 87 380 (miestuose ugdymo įstaigų yra 521), kaimuose ugdomi 10 549 vaikai (kaimuose ugdymo įstaigų yra 126). Miesto ir kaimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra 5 423 grupės, vietų skaičius - 94 764.
Minėti statistiniai duomenys atskleidė, kad ugdymo įstaigas lanko daugiau vaikų, nei realiai yra vietų. Daugelyje ugdymo įstaigų, ypač didžiuosiuose miestuose, grupėse yra daugiau vaikų, nei leidžia higienos normos reikalavimai. Atliekant tyrimą iš Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų, savivaldybių administracijų, visuomenės sveikatos centrų ir teritorinių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų surinkta informacija atskleidė ir šias problemas ikimokyklinio ugdymo įstaigose: Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta lopšelio amžiaus vaikų grupių. Šiuo metu Lietuvoje yra 1109 lopšelio grupės ikimokyklinio ugdymo įstaigose (2010 m. buvo 1085 lopšelio grupės), tačiau esamų grupių nepakanka - dažniausiai jose viršijamas leistinas pagal vaikų amžių vaikų skaičius grupėje. Trūksta vietų ikimokyklinio amžiaus vaikams - nuo 3 metų, ypatingai Vilniuje ir Kaune. Trūkstant vietų, į grupes priimama daugiau vaikų nei leidžia higienos norma. Šį faktą prisipažįsta ir pačios ugdymo įstaigos bei pritaria, kad nuo to nukenčia ugdymo proceso kokybė; grupėse būna didelis triukšmas, vaikai ir auklėtojas pavargsta, trūksta individualaus darbo su vaikais. Daugumoje ikimokyklinio ugdymo įstaigų ypatingai trūksta arba visai nėra psichologų, logopedų, specialiųjų pedagogų. Tai akcentavo ir pačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos, pažymėdamos, kad pastaruoju metu padaugėjo vaikų, turinčių kalbos vystymosi sutrikimų, bendravimo sunkumų, emocinių sutrikimų, psichologinių problemų ir pan., ir kuriems reikalinga sisteminga logopedo, psichologo ar specialiojo pedagogo pagalba. Dauguma vaikų, gyvenančių kaimo vietovėse ir norinčių lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, susiduria su pavėžėjimo problema. Dažniausiai, jeigu tokių vaikų nepaveža tėvai (bedarbiai, neturi transporto priemonės ir pan.), jų vaikai neturi galimybės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Visuomenės sveikatos centrai, siekdami kontroliuoti, kaip yra laikomasi Lietuvos higienos normos 75:2010 reikalavimų, atlikdami patikrinimus ikimokyklinio ugdymo įstaigose, per 2011 metus dažniausiai nustatė patalpų ir teritorijų įrengimo reikalavimų pažeidimus, taip pat gana dažnai nustatoma, kad sąrašinis vaikų skaičius ikimokyklinio ugdymo įstaigų grupėse viršija higienos normos leistiną skaičių. Kai kuriose ugdymo įstaigose buvo nustatyta, kad vaikų maitinimas organizuotas nesilaikant su visuomenės sveikatos centru suderinto valgiaraščio patiekalų ir produktų asortimento. Taip pat buvo nustatyta, kad kai kurios ugdymo įstaigos savo veiklą tęsia neturėdamos visuomenės sveikatos centrų išduoto leidimo-higienos paso. Teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos randa daug pažeidimų ikimokyklinio ugdymo įstaigų maisto tvarkymo skyriuose - maisto ruošimas nesaugus, vaikų maitinimas organizuojamas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, patiekalai gaminamai nesivadovaujant perspektyviniais valgiaraščiais, nesilaikoma receptūrų ir technologinių aprašymų, vaikų maitinimui naudojami neleistini produktai, maisto paruošimas neatitinka vaiko amžiaus ypatumų bei sveikos mitybos principų ir taisyklių.
Apie atskleistas problemas ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaiko teisių apsaugos kontrolierė informavo miestų/rajonų savivaldybių administracijų direktorius ir prašė jų imtis visų įmanomų priemonių minėtoms problemoms spręsti.
Mokytojų trūkumas ir darbo sąlygos.
Mokslo metų pradžioje Lietuvoje vis dar trūko daugiau nei 450 įvairių specialybių pedagogų. Didžiausias stygius fiksuotas tarp galinčių mokyti matematikos ir lietuvių kalbos, trūko ir chemijos bei fizikos specialistų. Ne mažiau sudėtinga padėtis ir ikimokykliniame ugdyme. Čia praėjusiais metais fiksuotas daugiau nei 1000 specialistų trūkumas. Visgi, problema aktuali ne tik mūsų šalyje, su panašia situacija susiduria Prancūzija, Vengrija, Ispanija ir kitos Europos šalys.
Siekiant užpildyti mokytojų spragą Lietuvoje inicijuojama programa, skatinanti pedagogus įgytI dalykinių žinių. Anot Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), vienerių ar dvejų metų studijas užbaigę pedagogai galės dirbti mokyklose, kuriose mokytojų trūkumas didžiausias. „Pedagogai kviečiami teikti paraiškas ir nemokamai įgyti papildomų specializacijų bei dalykinių kompetencijų aukštosiose mokyklose. Tai puiki galimybė mokytojams praplėsti savo žinias ir dirbti šių dalykų mokytojais savo mokyklose ar ten, kur susiduriama su didesniu mokytojų poreikiu“, - sakė ŠMSM.
Pedagogai gali rinktis iš plataus sąrašo modulių: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbų, istorijos, pilietinio ugdymo, ikimokyklinio ir pradinio ugdymo, matematikos, informatikos, gamtos mokslų, technologijų, filosofijos ir etikos, psichologijos, dailės, verslumo.
Artėjant naujiems mokslo metams šalies mokyklose trūksta 650-ies pedagogų.
Per paskutinius penkerius metus buvo priimti keli svarbūs sprendimai, gana ženkliai pagerinę ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų ekonomines darbo sąlygas: ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų darbo užmokestis buvo sulygintas su bendrojo ugdymo mokytojų (šiuo aspektu Lietuva tapo viena iš lyderių visoje ES), pradėti įgyvendinti ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų darbo krūvio sandaros pokyčiai, kai kasmet viena kontaktinė valanda keičiama nekontaktine, kol 2024 m. etatą sudarys 30 kontaktinių ir 6 nekontaktinės valandos. Dar vienas susitarimas - pasiekti, kad 2024 m. mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc. bendrojo šalies darbo užmokesčio.
Apibendrinus Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų keliamas problemas, ryškėja štai toks vaizdas: „Daugybę metų neatsiranda politinės valios ikimokyklinį ugdymą savivaldybėms padaryti deleguota funkcija, skiriant pilną finansavimą, o ne taip, kaip dabar yra savarankiška savivaldybių funkcija su „hibridiniu“ finansavimo modeliu“.
Ikimokyklinių įstaigų darbuotojai nurodo netinkamus darbo organizavimo pavyzdžius: įstaigose taikoma suminė darbo laiko apskaita, kuri yra nustatoma į procesą neįtraukiant profesinių sąjungų ir kitų darbuotojų atstovų. Mokytojos didelę laiko dalį dirba viršydamos maksimalų 36 val. savaitės darbo valandų skaičių, ne retais atvejais dirbdamos vien tik kontaktines valandas; neatsižvelgiant į šakos kolektyvinės sutarties nuostatas, reikalaujama nekontaktines valandas dirbti įstaigose, kuriose dažnai nėra tam sudarytų net tinkamų darbo sąlygų; nekontaktinių valandų netinkamas skyrimas, ypatingai vasaros laikotarpiu; grupėse dirba tik vienas pedagogas, kuris neturi galimybės pasinaudoti jam priklausančiomis pertraukomis, kadangi priešingu atveju nebus užtikrinamas vaikų saugumas; nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsigaliojus įstatymo pakeitimui ir padidinus nekontaktinių valandų skaičių iki 4, didelėje dalyje įstaigų vadovai niekaip nespėjo pasiruošti įstatymo įsigaliojimui ir rugsėjo mėn.
Pedagogų nuomone, reikėtų peržvelgti ydingą mokytojų etato struktūrą, daugiau laiko skirti nekontaktiniams darbams atlikti. Keičiantis laikmečiui ir reikalavimams, būtina išspręsti mokytojų padėjėjų klausimą: mokytojų padėjėjos („auklytės“) turi daug daugiau funkcijų nei mokytojų padėjėjos, padedančios dirbti mokytojoms su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių (dažniausiai jos grupėse dirba su vienu dviem vaikasi).
Kita bėda, kuri tampa vis aktualesnė, tai pagalbos mokiniui specialistų trūkumas: įstaigose labai trūksta logopedų, specialiųjų pedagogų, psichologų, socialinių pedagogų, mokytojų padėjėjų. Dažnai nutinka taip, kad, nesant specialistų, mokytojos paliekamos dirbti be jokios pagalbos.
„Nerimą kelia tai, kad socialinis dialogas ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra daug prastesnis nei bendrojo ugdymo įstaigose, o jų vadovai dažnai socialinį dialogą imituoja sukurdami kišenines darbo tarybas, ignoruodami teisės aktų nuostatas dėl informavimo - konsultavimosi procedūrų, priiminėjant lokalinius teisės aktus, keldami perdėtus dokumentavimo reikalavimus („lentalizacija“).
Straipsnyje nagrinėjamos ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo galimybės bei svarba ugdymo praktikoje. Pristatomi empirinio tyrimo rezultatai ir jų analizė, kuri atskleidžia, jog glaudžiai bendradarbiaujant ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogams ir tėvams, tėvams yra suteikiama aktualiausia informacija ne tik apie vaikų ugdymo rezultatus, bet aptariami vaiko elgesio, sveikatos klausimai. Ikimokyklinio ugdymo pedagogai praktikoje dažniau naudoja tradicinius bendradarbiavimo su tėvais metodus nei šiuolaikinius, tačiau pedagogai suinteresuoti bendradarbiauti su ugdytinių tėvais šiuolaikinėmis bendradarbiavimo priemonėmis, bet tam pedagogams reikalingi kompiuterinio raštingumo kursai.
Kas daro didžiausią įtaką vaiko raidai | Tom Weisner | TEDxUCLA
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybės gerinimas: situacija ir perspektyvos.
Ikimokyklinio ugdymo pedagogo nuotolinio bendravimo su tėvais aspektai: pedagogų patirties analizė.
Mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas ugdant elgesio sunkumų turinčius vaikus: pedagogų požiūriu.
Mokytojų kūrybiškumo raiška ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus virtualiose aplinkose.
Once again about collaboration: do preschool education pedagogues work in collaborating teams?.
Šeimos ir ikimokyklinių ugdymo institucijų bendradarbiavimas: pozityviosios tėvystės skatinimo aspektas.
Tėvų, kaip socialinių partnerių ir bendruomenės narių, vaidmenys ir jų raiška ikimokyklinėje įstaigoje.
Ugdomosios aplinkos reikšmė pažinimo ugdymui(si) ikimokykliniame amžiuje.
Ikimokyklinio ugdymo sisteminė kaita Europos Bendrijos ir pokomunistinėse šalyse.
tags: #ikimokyklinio #ir #priesmokyklinio #ugdymo #pedagogu #rengimo
