Dantų priežiūra vaikystėje yra itin svarbi visapusiškai vaiko sveikatai ir gerovei. Dantų ėduonis vis dar išlieka viena labiausiai pasaulyje paplitusių ligų, kuria serga daugiau nei 90 proc. visų pasaulio žmonių. Dažnas pacientas skundžiasi dantenų kraujavimu, vyresnio amžiaus pacientai serga periodonto ligomis, o tai gali sukelti dantų netekimą, todėl kalbėti apie burnos priežiūrą ir informuoti žmones rūpintis burnos sveikata yra labai svarbu. Dantų būklė daro įtaką ir žmogaus savijautai - ar žmogus šypsosi, ar nejaučia diskomforto dėl tam tikrų problemų burnoje.
Lietuvos statistika, rodanti dantų ėduonies paplitimą tarp vaikų, iš tiesų yra grėsminga. Kas antras trejų metų vaikas Lietuvoje jau turi sugedusių dantų, 7-8 metų amžiaus grupėje net 86 proc. vaikų dantys yra pažeisti ėduonies. Jaunesnių nei 6 metų vaikų viena dažniausių ligų yra ankstyvosios vaikystės ėduonis, kuris greitai progresuoja ir gali visiškai pažeisti pieninius dantis. Daugybinis aktyvus pieninių dantų ėduonis yra vienas svarbiausių nuolatinių dantų ėduonies prediktorių. Vaikų dantys yra silpnesni ir labiau pažeidžiami ėduonies. Todėl karieso paplitimas vaikų tarpe itin didelis, remiantis statistika, jis siekia net 90 proc. Jeigu ėduonis pažeidžia pieninius dantis, didelė tikimybė, kad jis išsivystys ir nuolatiniame.
Ėduonis - liga, atsirandanti dėl biologinių, socialinių veiksnių, sveikatą lemiančios elgsenos (nevisavertė mityba, asmeninė burnos higiena, apsilankymų pas odontologus dažnis). Dažnai šeimose vyrauja neracionalus, konservatyvus požiūris į vaikų maitinimą: vaikai valgo per mažai daržovių, mėgsta greitai pagaminamą maistą, saldžius ir riebius užkandžius ir nesilaiko mitybos režimo, taip pat tėvai ir vaikai neskiria dėmesio dantų higienai. Didesnis dantų ėduonis siejasi su didesniu cukraus suvartojimu, ypač jei bloga burnos higiena. Dėl pieninio sąkandžio dantų ėduonies komplikacijų dažnai per anksti pašalinami dantys, vystosi ortodontinės anomalijos, kramtymo funkcijos sutrikimų, estetinių defektų. Labai dažnai vaikų dantų ėduonis komplikuojasi, o jo gydymas - sudėtingas ir brangus. Dažnai komplikacijų gydymas baigiasi danties išrovimu, dėl ko vėliau kyla sąkandžio, kramtymo funkcijos sutrikimai bei estetiniai defektai.
Norint suformuoti reikiamus įpročius, sumažinti sergamumą ėduonimi ir užkirsti kelią kitoms dantų ligoms, svarbu pradėti rūpintis dantimis vos išdygus pirmajam dančiui. Kruopštus dantukų valymas - tai įprotis, kurį kiekvienas vaikas turėtų išsiugdyti jau nuo mažų dienų. Vaikų burnos odontologijos tikslas yra ne tik gydyti jau atsiradusius dantų pažeidimus, bet ir užkirsti kelią būsimoms ir galimoms dantų ligoms.
Pirmoji pažintis su odontologu
Kada pirmą kartą reikėtų atvesti vaiką pas gydytoją odontologą ir kas atliekama pirmo vizito metu? Pirmą kartą su vaiku apsilankyti pas odontologą rekomenduojama išdygus pirmam pieniniam dantukui. Pirmąjį vizitą pas vaikų odontologą reikėtų planuoti, vos tik vaikui išdygsta pirmasis dantis, arba ne vėliau nei jam sulaukus vienerių metų. Pirmai konsultacijai pas gydytoją odontologą tėvams su kūdikiu rekomenduojama atvykti, kai tik jam išdygsta pirmieji dantukai. Belaukiant pieninių dantukų prasikalimo galima pastebėti pirmuosius požymius ir jau pradėti planuoti pirmąjį vizitą pas gydytoją odontologą. Šio vizito metu apžiūrimi išdygę dantukai, įvertinama vaiko burnos higienos būklė. Tėvams paaiškinama dantukų priežiūros ir reguliarių profilaktinių apsilankymų svarba, rekomenduojamos tinkamos priežiūros priemonės, aptariama vaiko mityba. Vyresnio amžiaus vaikai supažindinami su odontologine kėde, instrumentais. Vaikui sulaukus 2-3 metų, patariama su juo atvykti į odontologijos kliniką pažintiniam vizitui. Jo metu gydytojas odontologas supažindins vaiką su odontologinio kabineto įranga, instrumentais, leis juos apžiūrėti, paaiškins, kam jie naudojami. Vaikų odontologas taip pat papasakos, kodėl svarbu prižiūrėti ir gydyti dantis, atsakys į vaikui kylančius klausimus. Ankstyvas susipažinimas su odontologu padeda vaikui išvengti baimės gydytojų kabinete ir skatina teigiamą požiūrį į burnos higieną. Pastebėjus pirmuosius požymius, kurie gali signalizuoti apie dantų ėduonį, yra svarbu apsilankyti pas gydytoją odontologą ir įvertinti esamą situaciją. Tik profilaktinio vizito metu galima pastebėti atsiradusius ar dar tik besivystančius pakitimus ir užkirsti kelią komplikacijoms.
Norint išsaugoti vaikų dantis sveikus, profilaktiškai pas gydytoją odontologą rekomenduojama lankytis reguliariai - bent kartą į pusmetį.
Kaip tinkamai pasiruošti ir ko vengti prieš vizitą?
Labai svarbus vaidmuo einant pas dantų gydytoją tenka tėvams. Pasiruošimas priklauso nuo to, kokio amžiaus vaikas atvedamas pirmai apžiūrai. Jeigu kūdikis iki 1 metų amžiaus, tai labiau informacinio pobūdžio vizitas tėvams. Smagu, kai tėvai atvyksta pasiruošę klausimų, nuoširdžiai domisi ir yra motyvuoti palaikyti gerą vaiko burnos sveikatą. Jei vaiko pirmas vizitas įvyksta šiek tiek vėliau, svarbu, kad tėveliai būtų papasakoję vaikui, apie dantų gydytojus, kurie rūpinasi vaikų dantukais. Galima kartu paskaityti vaikiškas knygeles apie dantukų gydytojus, parodyti paveikslėlius, kaip atrodo gydytojo odontologo kėdė, papasakoti, kad bus apžiūrimi (suskaičiuojami) dantukai, pamokyti vaiką, kaip plačiai išsižioti ir pan.
Pirmam apsilankymui svarbu pasirinkti gydytoją, kuris turi patirties dirbant su vaikais. Patyrę vaikų odontologai, turintys specifinių žinių bei bendravimo su vaikais įgūdžių, įvairių metodikų dėka sugeba įveikti didžiosios dalies vaikų baimę, išsklaidyti jų nerimą ir pasiekti bendradarbiavimo susitarimą. Gydytojas nuolat bendrauja su vaiku, pasakoja, kas bus daroma toliau. Vaikams užtikrinamos beskausmės procedūros.
Prieš vizitą vaikui būtina paaiškinti, kokia svarbi yra burnos ertmės priežiūra, profilaktinis patikrinimas ir gydymas. Jokiu būdu negalima vaiko gąsdinti dantų gydytoju, apsilankymo pas jį traktuoti kaip bausmės ar vaikui girdint kalbėti, kaip baisu pas dantų gydytojus ar kaip jūs patys bijote. Jei vaikas bijo dantų gydymo, pasirinkite vaikų gydyme besispecializuojantį gydytoją odontologą, kuris, naudodamas specialias metodikas, lengviau užmegs su juo ryšį. Prieš vizitą į odontologijos kliniką, paaiškinkite vaikui, ko joje tikėtis, papasakokite, kokia svarbi burnos ertmės priežiūra, kartu pažiūrėkite filmuką ar perskaitykite knygą apie dantų gydymą. Pasistenkite sukurti teigiamą vaiko patirtį - pirmuosius vizitus pas gydytoją odontologą planuokite kol vaiko dantys dar sveiki ir nereikės jų gydyti - pakaks tik profilaktinės apžiūros.
Kaip išsaugoti sveikus vaiko dantis?
Svarbu žinoti, kad už kūdikių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų dantų priežiūrą yra atsakingi tėvai. Dėl nepakankamų motorinių įgūdžių vaikas negali prižiūrėti ir išsivalyti dantų kokybiškai. Todėl nuolatinė tėvų priežiūra reikalinga tol, kol neįsitikinate, kad vaikas pats teisingai ir kokybiškai išsivalo dantis, o įprotis tai daryti tampa neatsiejama dienotvarkės. Ikimokyklinio amžiaus vaikams valyti dantis turi padėti tėvai, nes patys vaikai dar nesugeba to padaryti kokybiškai. Žinoma, svarbu ugdyti vaiko asmeninės burnos higienos įgūdžius, tačiau jam išsivalius dantis, tėvai turėtų dantis dar kartą išvalyti. Iki 6-7 metų vaikų dantis turėtų valyti tėvai, o jei vaikas valosi dantukus pats, vėliau tėvai turėtų patikrinti išsivalymo efektyvumą. Vaiko sugebėjimas taisyklingai išsivalyti dantis priklauso nuo rankų motorinių raumenų išsivystymo. Jaunesnių nei 8 metų vaikų rankų motorika nėra adekvati.
Kūdikių burnos higienos priežiūra prasideda vos pasirodžius pirmiesiems pieniniams dantukams, kurių valymui dantų pastos dar nenaudojamos. Tinkamas priežiūros variantas - medžiagos gabalėliu švelniai nutrinti apnašas nuo dantenų ir pirmųjų dantukų. Vaikus, sulaukusius metų, pusantrų, tėvai po truputį jau turėtų pratinti prie dantų valymo ritualo su šepetėliu. Kai išdygsta daugiau dantukų ir pasirodo pirmieji pieniniai krūminukai, būtina pradėti naudoti vaikišką šepetėlį (minkštą su maža galvute) bei befluorę dantų pastą.
Didesnę įtaką dantų sveikata turi tinkama mityba. Tačiau, nors daugelis tėvų teigia, jog renkasi sveiką maistą, dažnai už gerą elgesį odontologo kabinete kaip atlygį jie žada vaikams saldumynus, bulvių traškučius, gazuotus gėrimus. Dar vienas dažnas pavyzdys, kai vaikui nuolat kartojama, kad kažką valgyti ar gerti nesveika, tačiau realybėje jis mato, kaip tėvai užkandžiauja tais pačiais „nesveikais“ produktais. Didelę įtaką dantų sveikatai turi ir mityba. Norint sumažinti ėduonies riziką, reikėtų riboti saldžių gėrimų ir maisto produktų vartojimą.
Dantų valymo priemonės ir technika
Vaikams nuo trijų metų rekomenduojamos pastos, turinčios nedidelį fluoro kiekį( 250 - 500 ppm), o paaugliams 1000 - 1100 ppm. Esant labai aktyviam ėduoniui, net trijų metukų neturintiems vaikučiam gydytojas odontologas gali paskirti pastą su mažu fluoro kiekiu. Tačiau tėveliai tepdami pastą ant šepetėlio turėtų nepersistengti. Pakanka tokia pasta tik suvilgyti šepetėlio šerelius. Iki 3 metų amžiaus vaikams reikėtų valyti dantukus su pasta turinčia 500 ppm fluoridų (fluoro kiekis dantų pastose nurodomas ppm išraiška - angl. parts per million, fluoro dalelės milijonui dalelių. Kuo didesnis fluoro kiekis pastoje, tuo ji geriau saugo dantis nuo ėduonies). Jei jaunesnis nei 3 metų vaikas jau turi ėduonies pažeistų dantukų, gydytojas odontologas gali skirti dantų pastą turinčią 1000 ppm fluoridų. Dantų pasta reikia tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelių galiukus. Išvalius dantis vaikas turėtų išspjauti dantų pastos likučius, neskalauti. Vakare prieš miegą išvalius dantis nieko nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.
Nuo 3 iki 6 metų vaikas jau gali naudoti dantų pastą turinčią 1000 ppm fluoro, jei yra daug karieso pažeistų dantukų gydytojas gali parekomenduoti ir su 1450 ppm. Dantų pastos reikėtų naudoti žirnio dydžio kiekį. Išvalius dantis vaikas turi išspjauti dantų pastos likučius, burną išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vakare prieš miegą išvalius dantis nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.
6-12 metų vaikui rekomenduojama naudoti dantų pastą turinčią 100 ppm fluoro. Jei yra ėduonies pažeistų dantų - 1450 ppm. Dantų pastos ant šepetėlio reikėtų dėti 1-2 cm. Nuo 6 iki 12 metų vietoj pieninių dantų dygsta nuolatiniai. Šiuo laikotarpiu vaikas turėtų pradėti dantis valytis savarankiškai. Iki 12 metų patartina jog vaikai naudotų tarpdančių siūlą tik su tėvų priežiūra, o burnos skalavimo skysčiai skiriami tik vaikams nuo 6 metų ir tik su gydytojo paskirimu.
Išdygus nuolatiniams dantims pagrindiniai burnos higienos principai išliekama tokie patys. Dantys valomi mišriais judesiais, mažiausiai du kartus per dieną: ryte ir vakare, po 2 - 3 minutes. Paaugliai turėtų pasirinkti vidutinio kietumo šepetėlį, kad geriau išvalytų apnašas nuo dantų paviršiaus. Taip pat nuo 10 - 12 metų galima pradėti naudoti tarpdančių siūlą.
Dantų šepetėlį rinktis minkštą arba vidutinio kietumo. Dantis valytis mažiausiai du kartus per dieną. Kaip papildomas priemonesnaudoti tarpdančių šepetėlį, siūlą, skalavimo skystį ir liežuvio valiklį.
Iki 6 metų amžiaus vaikams jokie burnos skalavimo skysčiai nerekomenduojami. Vyresniems nei 6 metų amžiaus vaikams, turintiems didelę dantų ėduonies atsiradimo riziką, burnos skalavimo skysčiai gali būti skiriami gydytojo odontologo kaip dantų ėduonies profilaktikos dalis.
Profilaktinės priemonės
Silantai vaikų dantų ligų profilaktikai naudojami beveik 50 m. Per šį laikotarpį visame pasaulyje atlikta daug klinikinių tyrimų, kuriais įrodyta, jog silantai veiksmingai 70-80 % užkerta kelią dantų ėduonies atsiradimui ant kramtomųjų dantų paviršių. Lietuvoje vykdoma vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa. Pagal ją visi vaikai nuo 6 iki 14 m. Vos išdygus nuolatiniams krūminiams dantims, rekomenduojama juos padengti silantu. Dantis hermetizuojantis silantas - tai plastiškas skystis, užliejantis gilias vageles ir sukietėjantis šviesoje. Silantas apsaugo danties vageles nuo bakterijų kaupimosi. Moksliškai įrodyta, kad laiku padengus vaikų dantis silantais, net ir praėjus 8 metams po procedūros, karieso atsiradimo rizika yra net 80-90 proc. Po dantų silantavimo praėjus trims mėnesiams būtina apsilankyti pas gydytoją.
Fluoras stiprina danties emalį, taip apsaugodamas jį nuo pažeidimų. Fluoro aplikacijos rekomenduojamos išdygus nuolatiniams dantims. Dantis formuojasi 3-4 metus po išdygimo. Tik išdygęs jis yra silpnesnis ir lengviau pažeidžiamas bakterinio apnašo. Taip, fluoras yra saugus ir svarbus vaikų dantų sveikatai, tik svarbu jį naudoti tinkamais kiekiais. Fluoridas stiprina dantų emalį ir padeda apsisaugoti nuo karieso.
Kodėl valomės dantis? | Sveikata vaikams | „SciShow Kids“
Svarbu dantis valyti du kartus per dieną, naudoti dantų siūlą ir fluoro turinčias dantų valymo bei priežiūros priemones. Reguliariai lankytis pas gydytoją odontologą.
tags: #ikimokyklinese #istaigose #zaislus #plauti
