Ikimokyklinis amžius yra itin svarbus vaiko socialiniam vystymuisi. Šiuo laikotarpiu formuojasi socialinio elgesio pagrindai, vaikas "atranda" žmogiškųjų santykių veiklos įvairovę bei socialinių funkcijų pasaulį. Nuo to, kaip sėkmingai bus ugdomi gyvenimo įgūdžiai pradiniame ugdymo etape, priklauso tolesnis vaiko gyvenimas. Socialinė kompetencija, įgyta vaikystėje, yra susijusi su tuo, kaip žmogus prisitaikys prie aplinkybių vyresniame amžiuje.
Gyvenimo įgūdžiai - tai gebėjimai prisitaikyti visuomenėje ir elgtis pozityviai, individo gebėjimas veiksmingai susidoroti su kasdieninio gyvenimo poreikiais ir problemomis. Tai tokie gebėjimai, kurie jauniems žmonėms padeda išlaikyti psichikos sveikatą ir pasitikėjimą savo jėgomis, kai jie susiduria su gyvenimo realijomis. Gyvenimo įgūdžių ugdymas yra laikomas viena veiksmingiausių geros vaikų psichinės sveikatos užtikrinimo ir smurto prevencijos priemonių, mažinanti rizikos veiksnius vaikams. Formuodami gyvenimo įgūdžius, galime padėti vaikams tapti psichologiškai atspariems ir ateityje išvengti daugelio problemų.
Socialiniai emociniai gebėjimai (vadinamasis emocinis intelektas, socialinis intelektas) - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Gyvenimo įgūdžiai veikia vaiko sveikatą: fizinę, protinę, emocinę, socialinę, asmeninę ir dvasinę sveikatą. Socialinė sveikata - susijusi su žmogaus požiūriu į save kaip visuomenės narį. Tai žmogaus sugebėjimas prisitaikyti prie visuomenės ar socialinės grupės, kuriai jis priklauso. Ji atspindi žmogaus santykius su šeima, draugais, bendradarbiais ir kitais žmonėmis. Emocinė sveikata padeda mums suprasti savo jausmus ir išmokti pagrįstai juos reikšti.
Ugdant sveikatą ikimokykliniame amžiuje svarbiausia paties vaiko veikla, jo aktyvumas. Svarbu ne suteikti žinių, o ugdyti sveikos gyvensenos gebėjimus, vertybines nuostatas per patyrimą, išgyvenimus, veiklą. Vaikų motyvavimui, sudominimui pasitelkiami žaidimai, piešimas, konstravimas, pokalbiai, diskusijos, tautosakos bei grožinės literatūros kūrinių skaitymas ir kt. Socialinę patirtį vaikas įgyja bendraudamas ir bendradarbiaudamas, veikdamas kartu su suaugusiuoju.
Žaidimai kaip socialinio ugdymo priemonė
Žaidimas yra pagrindinė ikimokyklinio amžiaus vaiko veikla, natūraliai sukurianti bendravimo ir bendradarbiavimo situacijas. Išskirtinę vietą tenka vaidmeniniams žaidimams tokiems, kaip "Poliklinika", "Šeima", "Ligoninė", "Parduotuvė", "Biblioteka" ir kiti. Geriausias gyvenimo įgūdžių ugdymas - tai praktinė veikla. Sėkminga ji tada, kai vyksta nepastebimai, nuoširdžiai ir natūraliai bendraujant su vaiku jo kasdieninėje veikloje. Organizuojant sveikatos ugdymą neapsiribojame vien tik žinių perteikimu. Suteikdami vaikams žinių apie kūną, ugdome pasitikėjimą savimi ir savo jėgomis, padedame suvokti save kaip savitą ir ypatingą. Stengiamės, padedame vaikams pamatyti, kokią jie daro pažangą. Vaikas sužinojęs daugiau apie save, bus atidesnis ir jaunesniam broliui ar seseriai, savo grupės draugams. Apsilankome medicinos kabinete, matuojame kūgį, sveriamės.
Asmens higienos įgūdžių svarba
Tinkamai suformuoti asmens higienos įgūdžiai svarbūs siekiant išlaikyti sveikatą. Asmens higienos taisyklių laikymasis - daugelio ligų profilaktika. Tvarkingumo būtinybę, kūno bei aprangos švarą diktuoja ne tik higienos reikalavimai, bet ir žmonių santykių normos. Tyrinėdami ir atrasdami vaikai aiškinasi higienos taisyklių laikymosi svarbą. Atlieka tyrimus: "Kas kenkia mano dantukams?", "Ar švarios mano rankelės?" ir kt. Žaidybinėse situacijose vaikai imituoja prausimąsi, rankų plovimąsi, šukavimąsi, drabužėlių priežiūrą.
Bendradarbiavimas su šeima
Tėvai aktyviai dalyvauja ugdomojoje veikloje, lopšelio-darželio organizuojamuose renginiuose, padeda juos organizuoti. Mityba - tai ne tik fiziologinis poreikių tenkinimas, svarbi yra ir valgymo kultūra. Mokomės mandagumo žodžių. Prieš valgį linkime skanaus, po valgio dėkojame už skanų maistą ir tiems kas pagamino valgį.
Nepamirštame mandagumo žodžių. Vaikai lopšelyje-darželyje mokomi kultūringai elgtis, sąmoningai valdyti savo jausmus. Skatiname pasisveikinti, pasiteirauti, kaip sekasi, padėkoti, pasakyti, kad mylime, laukiame, labai pasiilgome. Grūdinimasis - puiki susirgimų profilaktikos ir sveikatos stiprinimo priemonė. Lopšelyje-darželyje suteikiame vaikams žinių ir formuojame įgūdžius, kuris jiems reikės namuose, kieme, gatvėje. Mokome vaikus pasirūpinti savimi, aiškinamės, kas ir kodėl yra saugu, o kas ne, ko vaikai negali daryti ir kodėl.
Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad žmonių sveikata 20% priklauso nuo gyvenamosios aplinkos. Vaikai įgyja žinių apie galimus pavojus dėl neatsargaus vaistų vartojimo, netinkamo buitinių cheminių medžiagų vartojimo, kokios yra neigiamos rūkymo bei alkoholio vartojimo pasekmės. Formuojamos nuostatos: saugoti ir stiprinti sveikatą, laikytis saugos buityje, vengti kenksmingų medžiagų ir rizikingo elgesio.
Ugdant sveikatos saugojimo kompetenciją, vaikai ne tik įsisąmonina sveikos gyvensenos pagrindus, bet taip pat formuojasi jų gyvenimo įgūdžiai: savarankiškumas, pasitikėjimas ir savikontrolė, gebėjimas laikytis taisyklių, susirasti draugų, bendrauti bei spręsti problemas ir kt.
Kiekvienas vaikas yra gabus ir unikalus, o pedagogas jam tik padeda atskleisti savo potencijas. Pedagogas turi stengtis išsaugoti ir puoselėti visus vaiko sugebėjimus, kaip pasitikėjimas savimi ir aplinkiniais, iniciatyvumas, kūrybingumas, nuoširdus noras pažinti ir prasmingai elgtis su pasauliu. Reikėtų paisyti vaiko vidinių paskatų, motyvų.
Socialinis emocinis ugdymas Šilutės lopšelyje-darželyje „Pušelė“
Šilutės lopšelyje-darželyje „Pušelė“ ypatingas dėmesys skiriamas socialiniam emociniam ugdymui. Kad socialinis ir emocinis ugdymas įstaigoje veiktų, kuriama ugdymo aplinką, grįsta teigiamais tarpusavio santykiais, pagarba, pasitikėjimu, kurioje kiekvienas vaikas yra laukiamas ir priimamas.
Kitas svarbus žingsnis - plėtojamos ugdymo veiklos. Kovo mėnesį lopšelio-darželio pedagogų bendruomenė ir vaikai prisijungė prie „Vaikų linijos“ organizuojamos iniciatyvos - „Sąmoningumo didinimo mėnuo be patyčių“. Jos metu ugdytiniai kartu su mokytojomis dalyvavo „Šypsenų iššūkyje“, susipažino su emocijomis, jas demonstravo, piešė šypsenėlių veidukus. „Kodėlčiukų“ grupės vaikai dalyvavo Draugiškoje socialinio emocinio ugdymo olimpiadoje „Dramblys“, kurią organizavo Pozityvaus ugdymo institutas. Tai olimpiada, kurioje laimi visi. Olimpiados metu vaikai ugdė 5 pagrindines socialines emocines kompetencijas: savimonę, savitvardą, socialinį sąmoningumą, tarpusavio santykius ir atsakingų sprendimų priėmimą. Tai pat aktyviai įsitraukė į veiklas piešdami, reikšdami savo mintis įvairiais klausimais. Visų užduočių atlikimo metu tarp vaikų vyravo gera nuotaika. Pedagogams organizuotos paskaitos „Pykčio valdymo praktiniai metodai“ (pranešėja socialinė pedagogė S.
Socialinis-emocinis mokymasis: kas yra SEL ir kodėl SEL svarbus
Programos ir metodai socialiniam emociniam ugdymui
Naratyvinio žaidimo atspirties taškas yra gera pasakojimų ar pasakų knyga. Savo esme, naratyvinis žaidimas yra bendras čia ir dabar išgyvenamo siužeto kūrimas, bet jokiu būdu ne žinomos pasakos dramatizavimas. Naratyvinis žaidimas sujungia žaidimą ir pasakojimą į visumą. Naratyvinis žaidimas - tai interpretacinė veikla ir svarbiausia čia yra kiekvieno vaiko individualus, asmeninis požiūris į įvykius.
Kimochis - žaislai, turintys jausmus! Kimočiai - nuotaikingi personažai su minkštomis jausmų pagalvėlėmis, kurie išmokys vaikus suprasti bei valdyti savo emocijas. Kartais jausmai būna tokie painūs… Vaikai vieną minutę gali juoktis ir krykštauti, o kitą - pykti ir rėkti ant viso pasaulio. Tėvai dažnai nesupranta, ko jų vaikas staiga supyko, o ir patys mažieji nemoka įvardinti priežasties, ar emocijos, kurią jie dabar jaučia. Japonų kalboje kimochi reiškia jausmą. Smagios, įtraukiančios ir inovatyvios pamokėlės ir veiklos, padedančios vaikams įgyti pasitikėjimo savimi ir išmokti spręsti sudėtingas socialines-emocines situacijas. Šie žaislai yra tarsi tiltas tarp suaugusiųjų, vaikų ir netgi mokytojų. „Kimochis“ socialinio- emocinio intelekto ugdymo programa. Ji ugdo penkias socialines ir emocines kompetencijas: savęs pažinimą, savęs valdymą, socialinį pažinimą, santykių kūrimo įgūdžius, atsakingų sprendimų priėmimą ir remiasi charakterį ugdančiomis savybėmis: pagarba, atsakingumu, atsparumu, atjauta ir geranoriškumu. „Kimochi“ ikimokyklinio ugdymo programa pateikta pamokomis. Pamokų seka suskirstyta į skyrius.
„Zipio draugai” moko darželinukus kalbėti apie jausmus. Mes visi skiriame daug dėmesio savo vaikų fizinei sveikatai - norime būti tikri, kad jie sveikai ir sočiai pavalgę, šiltai apsirengę, skatiname juos sportuoti ir taip tapti stipriais. Emocinė sveikata yra itin svarbi kiekvieno mūsų laimei ir sėkmei gyvenime. Nuo vaikystės žmogus mokosi įvairių elgesio būdų, siekdamas palaikyti tarpusavio santykius su aplinkiniais ar įveikti gyvenimo iššūkius. Dažniausiai jų išmoko pats gyvenimas. Programos „Zipio draugai“ tikslas - pagerinti emocinę vaikų savijautą ir padėti jiems įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų. 5 - 7 metų vaikams skirta programa nuo 2000 metų vykdoma Lietuvos ikimokyklinių ir visų tipų bendrojo ugdymo mokyklų priešmokyklinėse grupėse ir pirmosiose klasėse lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis. 2017 metais pradėtas įgyvendinti programos segmentas, skirtas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams.
Specialistų nuomone, programa „Zipio draugai“ yra išskirtinė programa kitų prevencinių programų tarpe, nes ji skirta ir tinka visiems mažiems vaikams. Kai tuo tarpe daugelis prevencinių programų skirtos paaugliams arba vaikams turintiems specifinių poreikių ar problemų. Ši programa, įvertinus jos ypač pozityvų poveikį vaikams, buvo įtraukta į Nacionalinę smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams programą (LRV 2008 m. balandžio 24 d. Nr. 392 nutarimas; VŽ, 2008, Nr. 51-1892) ir Lietuvos respublikos vyriausybės nutarimu rekomenduojama programą plėtoti ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Programos „Zipio draugai“ įgyvendinimui Lietuvos ugdymo įstaigose pritaria Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Grupėje programos „Zipio draugai“ pedagogo kvalifikaciją įgiję vaikų pedagogas (mokytojas) veda savo ugdytiniams 24 programos valandėles. •Pripranta pasidalyti savo liūdesiu, nerimu, o ne užsisklęsti savyje.
Pastaruoju metu daug kalbama apie žmogaus socialinį emocinį intelektą, kuris yra be galo svarbus, nes formuoja vidines nuostatas, vertybes, kurios lemia savęs suvokimą, pasitikėjimą savimi, gebėjimą suprasti kitus, empatiją, padeda kurti gerus tarpusavio santykius. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad emocinis intelektas vystosi nuosekliai, tad jį būtina pradėti ugdyti jau ikimokykliniame vaikų amžiuje.
Konferencijoje dalyvavo per šimtą pedagogų iš Kauno r., Klaipėdos, Telšių, Plungės, Mažeikių miesto ir rajono bei Kretingos miesto ir rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Konferencijos dalyvius sveikindama Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė pasidžiaugė iniciatyva suorganizuoti prasmingą konferenciją, kalbėti apie tai, kas iš tiesų aktualu. „Šiandien, kada žmonės gyvena intensyvų, aktyvų gyvenimą, pamiršta rūpintis emocine sveikata, kuri yra laimingo gyvenimo esmė.
Lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ direktorė Zita Domarkienė kalbėjo, kad susirinkęs gausus būrys mokytojų rodo, jog iš tiesų socialinis emocinis vaikų ugdymas yra aktualus, svarbus, kad apie jį reikia kalbėti, kad reikia dalintis darbo patirtimi, ieškoti geriausių būdų, kaip mažieji išmoktų pažinti save, stiprėtų jų gebėjimas suprasti kitus žmones, bendrauti su kitais. „Šiais mokslo metais mūsų įstaigos viena prioritetinių sričių yra būtent socialinis emocinis ugdymas. Didelį dėmesį skiriame ne tik vaikų, bet ir bendruomenės emociniam intelektui: organizuojame seminarus, paskaitas. Manau, kad, visų pirma, suaugęs žmogus turi būti socialiai, emociškai saugus ir stiprus, kad augintų ir ugdytų emociškai stiprius vaikus.
VšĮ Kretingos psichikos centro direktorė Inna Viršilienė skaitė pranešimą „Emocinis intelektas ir jo lavinimas“. Lektorė aptarė, kas yra emocinis intelektas, kodėl jį labai svarbu lavinti nuo mažens: „Vaikai turėtų būti skatinami pažinti save bei sąmoningai atskirti ir gebėti išgyventi pačias įvairiausias emocines būsenas. Per savęs pažinimą ugdomi jų pasitikėjimas savimi, geranoriškumas ir atjauta aplinkiniams, socialinio sąmoningumo, atsakingumo ir kokybiško bendravimo įgūdžiai.“ Taip pat akcentavo, jog tyrimais įrodyta, kad emocinis intelektas, emocijų suvokimas, jų valdymas, gebėjimas priimti ir išgyventi įvairias emocijas, yra daug svarbesnis už mokslumą. Žmogus, kuris turės aukštą emocinį intelektą, daug geriau gyvenime gebės pasinaudoti ir mokslinėmis žiniomis. „Emocinis intelektas yra daugialypis, kintantis, ir nuo mažens būtinai ugdomas. Aukštas Intelekto koeficientas, mokslumas neužtikrina sėkmingo ir laimingo gyvenimo. Gebėjimai suvokti savo ir kitų jausmus, išmokti bendrauti su kitais, suvokti ir vertinti save kaip unikalų asmenį yra daug svarbiau, nes tai užtikrina vidinę harmoniją, stabilumą“, - klabėjo I.
Kretingos rajono Švietimo centro psichologė Vika Gridiajeva aptarė vaikų emocinį intelektą medijų eroje. Jos teigimu, šiuolaikinius vaikus drąsiai galime vadinti technologijų ir „google“ vaikais, kurie jau nuo mažens yra puikiai įvaldę išmaniąsias technologijas, bet stokoja socialinių ir emocinių įgūdžių: „Šiandienos vaikai pasižymi didesniais intelektiniais gebėjimais, yra komunikabilūs, trokšta būti lyderiai, bet nepriima kritikos, mieliau veikia individualiai, sunkiai sukaupia dėmesį, geba ir nori dirbti kelis darbus vienu metu, tampa vis agresyvesni, išgyvena dažną nuotaikų kaitą, yra nerimastingesni, stokoja empatijos, netgi vėliau subręsta.“
Psichologė pastebėjo, kad socialinės emocinės problemos kyla dėl lygiaverčių vaikų ir tėvų santykių šeimoje: vaikas nebejaučia, kad tėvai jam autoritetas: „Šiandien tėvai nori būti draugai savo vaikams, besąlygiškai stengiasi užauginti laimingą vaiką, viską duoti, ko tik jis nori, laiko stoką kompensuoti dovanomis… Tėvai turi būti draugiški, empatiški vaikams, bet svarbiausia turi ugdyti jų atsakomybę.
Konferencijoje buvo kalbama ir apie tai, kad viena pagrindinių ikimokyklinio ugdymo įstaigos misijų - mokyti vaiką tinkamai reikšti mintis, suvokti savo jausmus ir emocijas, suprasti, kad visos emocijos yra geros, tik jas reikia gebėti tinkamai valdyti. Ugdant vaikų socialinius emocinius gebėjimus suaugusiesiems vertėtų vengti stereotipų, kad berniukams gėda verkti, o mergaitės visada turi būti gražios. Taip gali būti žalojamas vaikų jausmų pasaulis, skatinamas nepasitikėjimas savimi.
Mokytoja pasidalino gerąja darbo patirtimi, kaip ugdo savo ikimokyklinio ugdymo grupės vaikų gebėjimus pažinti emocijas, jas įvardinti ir suprasti, kokias naudoja priemones, kokius metodus taiko. Pažymėjo, kad labai svarbu išsiaiškinti kiekvieno vaiko individualius poreikius, nuo kurių ir priklauso sėkmingas emocinis ugdymas. „Džiugu, kad atsiranda vis daugiau programų, kurios ugdo vaiko socialinį emo...
Kvalifikaciją suteikiančios programos
| Aprašymas | Kvalifikaciją teikiančios institucijos |
|---|---|
| Auklėtojo kvalifikacija reikalinga norint dirbti vaikų lopšelio-darželio auklėtoju ar priešmokyklinės grupės pedagogu. Asmuo, įgijęs auklėtojo kvalifikaciją, turi: - gebėti globoti ir ugdyti vaiką, kurti saugią, vaiko prigimtį atitinkančią ir fizines bei dvasines jo galias stimuliuojančią aplinką, saugoti ir stiprinti jo sveikatą, ugdyti sociokultūrinę vaikų kompetenciją, dirbti su vaikų grupe ir individualiai, kūrybiškai modeliuoti ikimokyklinio ugdymo turinį, būdus ir metodus, organizuoti ugdymą žaidimų forma, puoselėti bendražmogiškąsias ir tautines vertybes, skatinti vaikų savarankiškumą bei ugdyti kūrybinius gebėjimus, įvertinti ugdymo šeimoje tradicijas, vaikų įgytą patyrimą, įpročius, nuostatas - žinoti esminius vaiko poreikius, jų tenkinimo ir poveikio būdus bei galimybes, vaiko amžiaus tarpsnių psichologiją ir pedagogiką, pedagoginės sąveikos principus, ikimokyklinės įstaigos gyvenimo organizavimo ir valdymo dėsningumus, pagrindines Lietuvos ir Europos Sąjungos švietimo politikos tendencijas bei švietimo naujoves, švietimo sritį reglamentuojančius dokumentus - mokėti efektyviai bendrauti ir bendradarbiauti su tėvais, globėjais, kitais pedagogais ir įvairiomis institucijomis, vaizdinga, taisyklinga kalba nuosekliai reikšti mintis, lanksčiai spręsti problemas, valdyti konfliktines situacijas | Auklėtojo kvalifikaciją galima įgyti kolegijose, vykdančiose studijas pagal ikimokyklinio ugdymo pedagogikos studijų programą. Norintiems siekti auklėtojo kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą. Neformaliuoju arba savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėtoju nėra pripažįstami. |
tags: #ikimokyklines #grupes #aukletojos #gebejimas #valdyti #grupe
