Vanduo yra gyvybiškai svarbus žmogaus organizmui. Jis padeda maisto medžiagoms patekti į ląsteles, pašalina toksinus, reguliuoja kūno temperatūrą, padeda virškinimui ir atlieka daugybę kitų funkcijų. Vanduo sudaro 60-70 procentų žmogaus kūno masės.
Visi žino: be vandens nebūtų gyvybės Žemėje - nei augalų, nei gyvūnijos, nei žmonijos. Vanduo svarbus mums visiems - nuo pačių mažiausių iki vyriausių.
Ką apie vandenį turi žinoti būsimos mamos ar kūdikius ką tik pagimdžiusios moterys? Apie tai - pokalbis su bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys“ direktore Aiste Pranckuviene.
Vandens poreikis nėštumo metu
Nėštumo metu vanduo yra dar svarbesnis - vien sveikos mitybos ir vitaminų nepakanka. Besilaukiančioms moterims, rekomenduojama kasdien išgerti ne mažiau kaip 2 litrus vandens, t.y. rekomendacijos dėl skysčių priklauso nuo žmogaus kūno svorio: per dieną suaugusiam žmogui reikia išgerti 30 ml vandens kilogramui kūno svorio. Kadangi laukiantis kūdikio kūno svoris padidėja, didėja ir vandens poreikis.
Nėra atlikta tyrimų, kurie tiksliai parodytų, kiek vandens moteris turėtų išgerti kiekviename nėštumo trimestre. Yra tik bendros rekomendacijos nėštumo metu kasdien išgerti iki 2,8 litro vandens. Ir jeigu moters svoris nėštumo pradžioje stipriai nedidėja, tai nereiškia, kad reikia gerti įprastą kiekį vandens, - pirmojo nėštumo trimestro metu formuojasi placenta, amniono skystis, kuriame bręsta vaisius ir kuris jam yra tarsi pagalvė ar apsauga. Tad nors kilogramai neauga, vandens poreikis yra labai didelis. Todėl patariama moterims nepamiršti su gydytoju pasikonsultuoti apie individualų vandens poreikį kiekviename nėštumo etape, aiškintis, ar ji geria pakankamai vandens.
Daugiau skysčių reikėtų, jei nėštumo metu atostogaujate karštoje klimato zonoje, kalnuose arba daug sportuojate.
Kodėl vanduo toks svarbus nėštumo metu?
Hidratacijos - skysčių pusiausvyros organizme - lygis turi labai daug įtakos tiek moters, tiek kūdikio sveikatai. Vanduo padeda išnešioti maisto medžiagas po organizmą, kartu tarsi praplauna jį.
Kraujodaros procesams
Nėštumo metu organizme cirkuliuojančio kraujo tūris padidėja 50-60 procentų. Tai užtikrina tinkamą besivystančio vaisiaus aprūpinimą maisto medžiagomis. Kraujas perneša besivystančiam vaisiui reikalingas maisto medžiagas, deguonį ir „susirenka“ šalutinius produktus, todėl nėštumo metu moters kūne cirkuliuojančio kraujo tūris padvigubėja.
Vaisiaus vandenų susidarymui
Vaisiaus vandenys, arba amniotinis skystis, supantys vaisių gimdoje, 99 procentais sudaryti iš vandens. Vaisiaus vandenyse yra labai mažas kiekis angliavandenių, baltymų, riebalų, vaisiaus odos ląstelių, plaukelių ir pan., tačiau didžiąją jų dalį sudaro vanduo. Apie 25 savaitę vaisiaus vandenų kiekis didėja po maždaug 50 mililitrų kas savaitę, ir 37 savaitę pasiekia maždaug 1 litrą, po to iš lėto mažėja iki gimdymo. Vaisiaus vandenys saugo besivystantį kūdikį, suteikia jam galimybę laisvai judėti ir tokiu būdu treniruoti raumenis, koordinaciją, smegenis.
Vidurių užkietėjimas
Nėštumo metu moters organizme padidėja hormono progesterono kiekis, kuris atpalaiduoja virškinimo trakto raumenis, o tai reiškia, kad maistas per virškinimo traktą juda lėčiau. Dėl padidėjusio progesterono kiekio nėštumo metu bei gimdos spaudimo į žarnyną, vidurių užkietėjimas yra pakankamai dažna problema. Nėščias moteris dažnai kamuoja vidurių užkietėjimas - dėl to nepasišalina ne tik atliekos, bet ir toksinai. Pakankamas skysčių kiekis, padedantis pašalinti toksinus, gali veikti kaip profilaktinė priemonė tiek išvengiant šlapimo takų uždegimo, tiek vidurių užkietėjimo.
Šlapimo pūslės uždegimas
Dėl fiziologinių pokyčių nėštumo metu moterys yra labiau linkusios sirgti šlapimo takų infekcijomis. Šlapimas iš šlapimo pūslės pasišalina prasčiau dėl nėštumo metu atsipalaiduojančių raumenų ir raiščių. Užsilaikiusiame šlapime ima veistis bakterijos, sukeliančios šlapimo pūslės ir šlapimo takų uždegimus.
Mėšlungis ir tinimai
Antroje nėštumo pusėje dauguma nėščiųjų susiduria su tinimais. Nedidelis patinimas antroje nėštumo pusėje dėl padidėjusio kraujo tūrio yra normalu. Tačiau kartais tinimas gali labai apsunkinti nėščios moters kasdienybę. Didelė klaida bandyti juos mažinti ribojant skysčių kiekį - tai gali sukelti dehidrataciją (ją patyręs organizmas yra linkęs kaupti skysčius). Atvirkščiai, vanduo pagerina organizmo skysčių apytaką, „išplauna“ skysčių susikaupimą skatinančios druskos perteklių.
Vėmimas, kylančios rūgštys ir dantų sveikata
Dažnai vemiant arba kamuojant refliuksui kylančios skrandžio rūgštys yra labai žalingos dantims.
Strijos
Strijos yra viena nemaloniausių kosmetinių problemų nėštumo metu. Jos susidaro sparčiai tempiantis odai. Didžiausią įtaką strijų atsiradimui turi nėštumo metu augantis svoris, paveldimumas, amžius ir odos elastingumas. Norint jų išvengti svarbu palaikyti gerą odos elastingumą. Šalia kosmetinių priemonių strijų profilaktikai svarbu ir vartoti pakankamai vandens.
Dehidratacijos požymiai ir pavojai
Moteris gali stebėti du pagrindinius dalykus: kaip dažnai ji eina į tualetą ir kokia yra šlapimo spalva bei kvapas. Neturi būti nei stipraus kvapo, nei ryškios spalvos: jei spalva nuo šviesiai geltonos iki bespalvės, viskas gerai.
Troškulys - jau dehidratacijos požymis. Kaip ir vidurių užkietėjimas, kūno temperatūros nesusireguliavimas, nes dėl vandens trūkumo gali kamuoti karštis. Dehidrataciją rodo ir galūnių tinimas, nes dėl nepakankamos hidratacijos organizmas pradeda kaupti skysčius.
Dehidratacija nėra troškulys, kaip dažnai manoma. Tai reiškia, kad, organizmui gaunant nepakankamai skysčių, jam ima trūkti mineralų ir jis ima eikvoti savo mineralų atsargas. Ši būklė nėščiai moteriai daug pavojingesnė, jos poveikis didesnis, nes šiuo atveju jau kalbame apie dvi gyvybes sistemas, kurioms reikia pakankamai skysčių, o su jais - ir mineralų.
Ypač pavojinga greita dehidratacija, kuri užklumpa skrydžio metu ar esant karštiems orams. Taip pat dehidratacija itin pavojinga diabetu sergančioms moterims - joms būtina konsultuotis su gydytoju, kaip užtikrinti skysčių pusiausvyrą įvairiose situacijose. Visais atvejais reikia stengtis aprūpinti organizmą skysčiais, mineralais ir konsultuotis su gydytoju.
Didesnis dehidratacijos pavojus nėščiąsias užklumpa ir dėl pykinimo. Kai kurios, ypač nėštumo pradžioje, kartais nenori ne tik valgyti, bet ir gerti. Tokiu atveju reikia gurkšnoti vandenį nuolatos, bet labai mažais gurkšneliais. Vienu kartu išgėrus 100 ar 200 mililitrų vandens organizmas gali jį atmesti ir moteris manys, kad ji negali gerti. Iš tiesų rekomenduojama gerti po labai nedaug, bet nuolat - tik taip galima aprūpinti savo ir būsimo vaiko organizmą pakankamu skysčio kiekiu.
Nedidelė dehidratacija nėra pavojinga nėščiosios ir kūdikio sveikatai, ji pasireiškia troškuliu, tamsios spalvos šlapimu, retesniu šlapinimusi, gali kamuoti alkis (jį painiojame su troškuliu), skaudėti galvą.
Dehidratacija trečiajame nėštumo trimestre gali sukelti priešlaikinį gimdymą.
Vandens svarba maitinančioms moterims
Vandens reikia ne tik dėl visų anksčiau išvardytų priežasčių. Vien tik maitindama kūdikį moteris jam su pienu atiduoda apie 750 ml vandens, o dar jo reikia normaliai pieno gamybai, kitiems organizmo procesams. Dėl to maitinant kūdikį skysčių poreikis padidėja iki 3,8 litro per dieną.
Atrodytų, tai labai didelis kiekis. Bet daugybė mokslu pagrįstų rekomendacijų nurodo, kad gerti vandenį reikia kaip ir įprastai, tačiau su kiekvienu kūdikio maitinimu papildomai išgerti apie 250 ml vandens.
Beje, gamta taip sutvarkė, kad maitinanti moteris daug geriau nei nėščioji pajunta troškulio jausmą. Su tuo susijęs hormonas oksitocinas, kurio organizme padaugėja pagimdžius. Šis hormonas skatina pieno gamybą ir kartu siunčia organizmui signalus, kad ima trūkti skysčių. Todėl maitinanti moteris troškulio jausmo nesupainios su kitu.
Jums nereikia pumpuoti ir išmesti pieno: akušeriai-ginekologai ir pediatrai kalba apie alkoholį ir žindymą
Ką gerti: vanduo iš čiaupo, filtruotas ar mineralinis?
Kiekvienam sveikam suaugusiam žmogui, nesergančiam jokiomis ligomis, saugu gerti vandenį iš čiaupo. Bet nėštumo ir maitinimo metu moteris yra atsakinga ne tik už save, bet ir už gležną kūdikio organizmą. Todėl gerti vandenį iš čiaupo joms reikėtų tik atlikus vandens tyrimus ir įsitikinus, kad jame visiškai nėra pavojingų medžiagų - nitratų ir nitritų, sunkiųjų metalų, bisfenolio.
Net ir mažiausias, net ir leistinas šių medžiagų kiekis besilaukiančiai ar maitinančiai moteriai gali būti pavojingas. Skysčių poreikis šiame gyvenimo etape yra didesnis nei įprastai - net jeigu vandenyje yra leistinas šių medžiagų kiekis, organizmas su išgeriamu didesniu vandens kiekiu gauna jų daugiau.
Nitratai ir nitritai neleidžia pasisavinti pakankamai deguonies kraujyje, ir tai labai pavojinga kūdikiams iki vienų metų, o bisfenolis pavojingas moteriai dėl poveikio hormonų veiklai, be to, per pieną jis perduodamas kūdikiui.
Nerekomenduojama gerti ir filtruoto vandens, nes iš jo būna pašalinti mineralai. Besilaukdamos moterys dažnai geria mineralų papildus, kad jų užtektų ir joms pačioms, ir augančiam vaisiui, tačiau kartais nesusimąsto, kad gerdamos filtruotą vandenį kaip tik mažina mineralų kiekį organizme.
Organizmą sudaro 60-70 proc. vandens ir tai nėra koks nors distiliuotas vanduo be jokios gyvybės. Tai elektrolitų kupinas skystis, kuriame yra magnio, kalio, kalcio, fluorido, natrio, kitų mineralų. Geriant filtruotą vandenį, iš kurio pašalinti mineralai, organizmas ne tik jais neaprūpinamas, bet ir pradeda eikvoti mineralus iš savo resursų - kaulų, raumenų, kitų sistemų. Organizmą dehidratuoja ir kava.
Natūralus mineralinis vanduo - geriausias pasirinkimas
Paprasčiausia išeitis - rinktis natūralų mineralinį vandenį be nitratų ir nitritų - būtent toks yra vanduo „Akvilė“. Vandenvietė, iš kurios išgaunamas „Akvilės“ vanduo, susiformavusi Dzūkijos nacionaliniame parke, kur niekada nebuvo plėtojama nei žemdirbystė, nei pramoninė veikla, į vandenis nepateko nitratai, kurie vėliau skyla į nitritus. Tokioje unikalioje vietoje po žeme saugomi didžiuliai turtai - švarus, neužterštas vanduo. Supilstytas į butelius jis nėra paveikiamas jokiomis medžiagomis ir kiekvienus namus pasiekia toks, koks susiformavo žemės gelmėse.
Dar viena puiki šio vandens savybė - jis yra natūraliai šarminis. O tai reiškia, kad jis padeda reguliuoti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme. Ne veltui besilaukiančiai, maitinančiai moteriai labai naudinga valgyti daug daržovių, vaisių - juose yra ne tik daug vandens, galinčio patenkinti apie penktadalį skysčių poreikio, bet kartu tai ir natūraliai šarminantys produktai, atsveriantys rūgštinių produktų - mėsos, pieno produktų, kavos, saldumynų - poveikį.
Todėl visame pasaulyje nėščioms ir maitinančioms moterims rekomenduojamas natūralus mineralinis vanduo, o jeigu jis šarminis - tai dar viena papildoma nauda. Be vandens, besilaukiančioms ir nėščioms moterims rekomenduojamas ir pienas, bet ne visos jį toleruoja, be to, tiek pieno, kiek vandens, sunku išgerti.
Negazuotas ar gazuotas vanduo?
Iš tiesų moterims dažnai patariama - jeigu sunku gerti negazuotą vandenį, galima gerti gazuotą natūralų mineralinį vandenį ir jis patenkins skysčių pusiausvyros poreikius. Renkantis gazuotą vandenį svarbūs tie patys kriterijai kaip ir renkantis negazuotą: jame negali būti nitratų ir nitritų, bisfenolio. Tačiau angliarūgštė sumažina gazuoto vandens šarmingumą. Jeigu pakankamas jo kiekis užtikrins pakankamą skysčių ir mineralų kiekį, šarmų pusiausvyrai palaikyti jis nelabai tiks. Negazuoto „Akvilės“ vandens pH siekia 8, gazuoto - 5. Netgi angliarūgštei išgaravus išlieka toks pat pH, mat vanduo turi atmintį: jeigu jis buvo paveiktas angliarūgštės, šarmingumas liks toks pat. Kaip ir vanduo iš čiaupo niekada nebus šarminis, nes jis jau paveiktas cheminių medžiagų, kurios užtikrina, kad tekėdamas ilgais vamzdynais jis nesugestų. Tos medžiagos gali išgaruoti, bet vanduo vis tiek liks rūgštinis.
Todėl jeigu sunku gerti negazuotą vandenį, galima gerti ir vieną, ir kitą: tarkim, per dieną vieną butelį negazuoto ir butelį - gazuoto. Ir skysčių poreikis bus patenkintas, ir rūgščių bei šarmų pusiausvyra stabili. Svarbu nepamiršti valgyti daug daržovių ir vaisių, kurie taip pat padeda palaikyti šarmų ir rūgščių pusiausvyrą.
Beje, gazuotas vanduo kai kuriais atvejais netgi naudingesnis. Pavyzdžiui, gerai užgerti juo maisto papildus, nes angliarūgštė veikia kaip katalizatorius ir skatina maistingųjų medžiagų išnešiojimą.
Kaip nepamiršti gerti vandens?
Jei pakankamai vandens išgeriate dienos metu, atsibudus naktį gerti specialiai skaičiuojant vandens normą tikrai nereikia. Sugalvokite sau kasdienių rutininių veiksmų, kuriuos susiesite su vandens atsigėrimu.
Apskritai tiek nėščioms, tiek maitinančioms moterims rekomenduojama visuomet nešiotis buteliuką vandens ir gerti po nedaug, o ne kelis kartus per dieną dideliais kiekiais. Per didelis vandens kiekis vienu metu gali išplauti iš organizmo per daug mineralų. Geriausia gurkšnoti po truputį, per valandą - apie 200 mililitrų, o vėliau po truputį didinti vandens kiekį.
Jei jus vargina rytinis pykinimas, vandenį retkarčiais paskaninkite pykinimą slopinančiu imbieru, citrina, agurkais. Troškuliui numalšinti labiausiai tinka paprasčiausias vanduo, tai - pats sveikiausias pasirinkimas.
