Menu Close

Naujienos

Ikimokyklinio amžiaus vaikų grupių valdymas

Vaikų grupių valdymas ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra vienas iš didžiausių iššūkių mokytojui. Dažnas mokytojas, susidūręs su savo grupės valdymo sunkumais, labiau linkęs spręsti kylančias problemas, bet ne tikrąsias tokių situacijų priežastis.

Neugdomi ir netobulinami mokytojo grupės valdymo įgūdžiai daro neigiamą įtaką ne tik su šia problema susidūrusiam mokytojui, bet ir jo grupės ugdytiniams. Mokymų metu įsitikinsite klasės valdymo įgūdžių reikšme ir nauda ugdytiniams bei mokytojams. Taip pat analizuosite pagrindines vaikų nemalonaus elgesio priežastis, jas siejant su klasės valdymo aspektais.

Mokytojas, vedantis pamoką vaikams

Ikimokyklinio ugdymo tikslai ir prioritetai

Tikslas: Kurti kokybiškas sąlygas vaikų ugdymui, siekti šiuolaikiško ugdymo, atsižvelgiant į vaiko galias sveikatą stiprinančios mokyklos principus.

Vykdoma 2016-2020 m. L/d „Coliukė“ ikimokyklinio ugdymo programa pagal penkias sritis: žaidimas, sveikatos saugojimas ir aplinkosauga, pažintinė-tiriamoji veikla, komunikacija, judėjimas, menai (muzika, dailė, vaidyba).

Taip pat vadovaujamasi Bendrąja priešmokyklinio ugdymo programa (2014-09-02 įsak. Nr. V-779), L/d „Coliukė“ 2011-2015 m. sveikatos stiprinimo programa „Noriu būti sveikas“ (2011 m. spalio 24 d. Įsak. Nr. V-35), ankstyvosios prevencijos programa „Zipio draugai“, kuri moko vaikus, kaip įveikti kasdienius sunkumus, suvokti ir kalbėti apie savo jausmus, ieškoti būdų su tais jausmais susitvarkyti.

Įgyvendinamos ir kitos programos bei projektai: Dodge D.T. ir kiti „Ankstyvojo ir ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymo programa“; Rauckis J., Drungilienė D. „Ankstyvojo amžiaus kūno kultūros programa“; Ivoškuvienė R. ir kiti „Ikimokyklinio amžiaus vaikų žymiai ir vidutiniškai neišsivysčiusios kalbos ugdymas“; Denikytė S., Pečiulienė O. „Vaikų turinčių kalbos sutrikimų, orientavimosi erdvėje ugdymo vadovas“ I, II d.; Specialiosios Olimpiados „Jaunojo Atleto“ programa; L/d „Coliukė“ meninio ugdymo programa vaikams su kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimais (2012-01-10, įsak. Nr. ...).

Tęstiniai edukaciniai projektai: „Vaistažolių takas“, „Ekologinis daržas“, „Mano mažieji draugai“, „Vaiko pojūčiai“, „Plokščiapėdystės profilaktika“, „Miklūs piršteliai-graži kalba“, „Judrus lauke ištisus metus“, „Kaip man čia smagu“, „Ačiū, kad esi“.

Papildoma veikla: Vokiečių kalba su Hans Hase priešmokyklinio amžiaus vaikams, šokiai, dailė.

2015 metų ugdomosios veiklos prioritetai

1. Sveikos gyvensenos ugdymas ir gamtosauga.

  • Vykdyti l/d „Coliukė“ sveikatos stiprinimo programą „Noriu būti sveikas“.
  • Dalyvauti, kaip partneriai Naujosios Vilnios poliklinikos projekto „Sveikos šeimos ugdymas Naujosios Vilnios seniūnijoje-sveikas vaikas“ veiklose.
  • Grupėse vykdyti grūdinimo, higienos įgūdžių ir įpročių, teisingo ir kultūringo elgesio valandėles, užkrečiamų ligų profilaktikos veiklas.
  • Organizuoti darželio-šeimos projektą „Kaip man čia smagu“, tradicinę „Rudenėlio šventę“ ir "Žiemos sporto šventę" darželio kieme.
  • Dalyvauti sveikatos stiprinančių mokyklų veikloje.
  • Vykdyti „Jaunojo atleto“ programą specialiųjų poreikių grupėje.
  • Organizuoti ikimokyklinio amžiaus vaikų sporto šventę rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigoms.

2. Kūrybiškumo ir socialinių įgūdžių stiprinimas.

  • Vykdyti ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymo programą.
  • Grupėse „Nykštukai“ ir „Vabaliukai“ vykdyti ankstyvosios prevencijos programą „Zipio draugai“.
  • Vykdyti papildomo ugdymo veiklas: šokiai, vokiečių kalba su Hans Hase priešmokykliniame ugdyme.
  • Dalyvauti tradiciniuose festivaliuose: „Vieversėlis“, „Slavų vainikas“ , „Rospiewanie przedskola“, siekiant palaikyti darželio tradicijas, bendruomenės tautinį orumą.
  • Organizuoti teatro dienas lopšelio-darželio grupėse.

3. Savarankiškas ir atsakingas pedagogas šiuolaikinėje mokykloje.

  • Dalyvauti projekte „Savireguliacijos įgūdžių vystymas žaidybinėje veikloje“ - tirti ir skatinti vaikų žaidimus.
  • Tobulinti tėvų, pedagogų, vaikų bendradarbiavimą per kvalifikacinius renginius ir kitas organizuojamas veiklas.
  • Siekti vaikų savirealizacijos įvairiomis priemonėmis, būdais, veiklomis.

Ikimokyklinio ugdymo kontekstai ir principai

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę.

Pagrindiniai principai:

  • Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
  • Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
  • Žaismės principas.
  • Sociokultūrinio kryptingumo principas.
  • Integralumo principas.
  • Įtraukties principas.
  • Kontekstualumo principas.
  • Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
  • Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
  • Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis.
  • Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas.

Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“.

Ugdomosios aplinkos modeliavimo kryptys:

  • Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
  • Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
  • Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
  • Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
  • Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
  • Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
  • Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
  • Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.
Įvairūs ugdymo(si) kontekstai ikimokyklinėje įstaigoje

Ikimokyklinio ugdymo pasiekimai ir jų vertinimas

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai.

Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.

Esminiai gebėjimai:

  1. A1. Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
  2. A2. Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
  3. A3. Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

Esminiai gebėjimai:

  1. B1. Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
  2. B2. Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.
Vaikai, žaidžiantys lauke

Moksliniai tyrimai akivaizdžiai patvirtina, kokia svarbi aplinkos įtaka pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, kai per trumpą laiką ir labai intensyviai formuojasi žmogaus smegenys. Kuo vaikas anksčiau pradedamas kryptingai ugdyti, tuo jo pasiekimai vyresnėse klasėse yra geresni.

tags: #ikimokyklines #grupes #valdymas