Mūsų senjorų globos namai kiekvienam suteiks visus įmanomus patogumus, privatumą, sveikatinimo paslaugas bei nuolatinę priežiūrą. „Gemma“ senjorų kompleksas „Vievio namai“ įsikūręs Vievyje, tarp dviejų didžiųjų miestų, Vilniaus ir Kauno, tad yra lengvai pasiekiamas tiek automobiliu, tiek viešuoju transportu. Vievio senjorų namų kaimynystėje yra įsikūręs vaikų darželis, taip pat netoli pradinė mokykla ir gimnazija, šalia parduotuvė ir bažnyčia.
Geriausia priežiūra kyla iš nuoširdaus domėjimosi žmonėmis, todėl su visais savo gyventojais ir jų artimaisiais susipažįstame asmeniškai, kad sužinotume, kas jiems iš tikrųjų patinka ir svarbu. Įsiklausydami į jų poreikius ir interesus galime padėti gyventi visavertį gyvenimą ir įveikti visus iššūkius. Viasada atkreipiame dėmesį į smulkmenas, kurios kasdienį gyvenimą daro patogesnį, labiau stimuliuojantį ir malonesnį.
Apgyvendiname senjorus vienviečiuose arba dviviečiuose kambariuose. Gyventojams padeda plataus spektro reabilitacijos specialistai: kineziterapeutai, ergoterapeutai, masažuotojai ir kiti. Didesnėje nei 125 arų teritorijoje sutilpo viskas, ko reikia kokybiškam laisvalaikiui tiek lauke, tiek viduje. Gyventojai gali lankytis grožio salone, masažo kabinete, reabilitacijos ir kineziterapijos salėje, bibliotekoje, maldos kambaryje. Kiekviename aukšte jaukios erdvės bendram laisvalaikio leidimui su patogiais baldais, žaidimais, knygomis, dėlionėmis. Lauke platūs pasivaikščiojimo takai, sporto aikštelė, suoliukai poilsiui, talpi automobilių aikštelė. Mėgautis grynu oru galima ir erdviuose „Vievio namų“ balkonuose.
Kiekvieną dieną mūsų virtuvės šefas gamina sveikus ir subalansuotus valgius, kurie gyventojams patiekiami restorane ar erdvioje restorano terasoje. Dienos racione gausu sezoninių daržovių, o maistas visuomet šviežias, šiltas ir gardus. Gurmanai gali užsakyti išplėstinį meniu, suteikiantį galimybę kasdien pietums rinktis iš dviejų skirtingų patiekalų.
Užimtumo specialistai organizuoja reguliarias grupines veiklas, todėl mūsų senelių namuose visada yra ko laukti ir ką veikti. Nuolat vyksta renginiai, koncertai, arbatos popietes ir net vakarienės žvakių šviesoje. Suprantame ir tai, kad dalis mūsų gyventojų negali dalyvauti grupinėje veikloje, nori laisvalaikį leisti individualiai arba tik su mėgstamu globėju. Mūsų specialistai rūpinasi, kad kiekvienas laiką praleistų kokybiškai ir taip, kaip jam patinka labiausiai, nesvarbu, ar jis sprendžia kryžiažodį, ar žaidžia šachmatais, ar bendrauja su bičiuliais bevaikščiodamas sode.
Mėgstantys sodininkystę gali patys auginti vaisius, uogas, prieskonines žoleles ir daržoves. Tam įrengtos patogios pakeliamos lysvės, šiltnamis, pasodinti vaiskrūmiai ir vaismedžiai, kurie leidžia išlaikyti įprastą gyvenimo ritmą. Sukūrėme ir sensorinį sodą - daugybė specialiai atrinktų augalų savo intensyviais kvapais, skirtingomis spalvomis skatina gyventojus juos paliesti ir taip suteikia teigiamų emocijų.
Senjorų slauga jų pačių namuose. Naudingi specialisto patarimai
Ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos mėnesio kaina nustatoma pagal spec. Sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas (pirmos pagalbos suteikimas/ iškvietimas ištisą parą; šeimos gydytojo ar kitų specialistų iškvietimas, vaistų nupirkimas, jų išdalijimas, vaistų suleidimas, kraujospūdžio matavimas, deguonies ir kt. Vadovaujantis patvirtintais normatyvais aprūpinimas pirmos pagalbos vaistais, kt. "Aplinka pritaikyta judėjimo negalią turintiems asmenims. Kūčios, Velykos, gimtadieniai ir kt.
Šiuo metu laisvų vietų neturime.
Demencija: supratimas ir bendravimas
Sergančiuosius demencija gydant vaistais, ne visada pavyksta sulaukti gerų rezultatų. „Todėl mūsų aplinkybėmis labai svarbios nemedikamentinės priemonės, ypač - bendravimas“, - pabrėžia Kauno medicinos universiteto Geriatrijos klinikos gerontologė doc. dr. Tačiau daugelis neturi pakankamai žinių, kaip bendrauti su sutrikusio elgesio ir emocijų artimaisiais.
Demencija (lot.
Orientacija turi įtakos bendravimui, todėl reikia stengtis ją gerinti. Suvokti laiką padeda didelis laikrodis (tačiau nerekomenduojami skaitmeniniai), kalendoriai su didelėmis ir aiškiomis raidėmis, su nurodyta data ir savaitės diena (arba dienos-nakties kalendorius, „Forget-me-not“). Rašytinės instrukcijos ir užrašai su pavadinimais ant daiktų (pvz., ant virtuvės reikmenų) primena pamirštus daiktų pavadinimus. Jos pritaikymas yra vienas svarbiausių veiksnių, rūpinantis sergančiaisiais demencija. Aplinka turi būti jauki ir pažįstama. Padėti įvertinti namų aplinką dėl galimų pavojų (paslepiant ar užrakinant potencialiai pavojingus daiktus) ir ją optimaliai pritaikyti sergančiajam galėtų ergoterapeutas.
Patalpa turi būti tinkamai apšviesta, kad būtų išvengta klaidžiojimo naktį. Žiemą miego ir būdravimo ciklui reguliuoti taikoma šviesos terapija. Švenčių metu, pavyzdžiui, per Kalėdas ir Naujuosius metus, aplinką derėtų puošti saikingai, kad ji būtų atpažįstama. Tualeto ir vonios duris vertėtų nudažyti šviesia išsiskiriančia spalva, kad būtų lengviau rasti. Duris, („Gemma“ senjorų kompleksas „Vievio namai“) skirtas tik personalui, galima nudažyti maskuojama spalva. Jei veidrodžiai trikdo, juos reikia uždengti. Patalpos turi būti pakankamai erdvios ir su stabiliais baldais, pastatytais taip, kad būtų patogu bendrauti. Nuotraukos, paveikslai, įvairios puošmenos turi būti atpažįstami, turintys ryšį su praeitimi.
Bendravimui su pacientu gali turėti įtakos ne tik atminties pablogėjimas, bet ir kalbos sutrikimai, dažnai pasireiškiantys kartu su demencija, taip pat nesugebėjimas koncentruoti dėmesio, apatija ar nerimas. Iniciatyvos stoka, didėjanti apatija sutrikdo kasdienę veiklą, pacientas mažiau rūpinasi savimi, higiena. Sergantysis demencija dažnai savo elgesiu stengiasi išreikšti jausmus, taigi net kai elgiasi agresyviai, reikėtų pagalvoti, ką ligonis nori tuo pasakyti. Pirmiausia, norint sėkmingai įveikti elgesio problemas, reikia nustatyti priežastis. Dažniausiai jas įmanoma tik nuspėti, tačiau, tiksliau išsiaiškinus, galima labai padėti ligoniui. Bendraujant reikia stengtis pabrėžti išlikusius paciento sugebėjimus. Demencija žmonėms progresuoja nevienodai, tad medikai ir globėjai bendraudami turi atsižvelgti į besikeičiančią situaciją.
Artimieji ir medikai turi pasitelkti visą savo išmonę, kai klausosi sergančiojo ar kalba su juo. Reikia turėti kantrybės, laukiant atsakymo į klausimą, nepertraukti paciento pokalbio metu. Jei pritrūksta žodžio, subtiliai pasiūlyti numanomą žodį, kurio pacientas ieško. Jei suprantama, ką jis sako, nebūtina siūlyti teisingo žodžio. Niekada neprieštarauti pacientui, nes tai gali sukelti audringą reakciją: riksmą, verksmą, pyktį. Prieš pradedant kalbėti, reikia užmegzti ryšį: kreiptis vardu, stengtis sugauti žvilgsį. Kalbėti aiškiai, trumpai ir neskubant, maloniu, ramiu tonu, įsijautus į pašnekovo padėtį, aplinkoje neturi būti daug dirgiklių. Kalbėtis reikia atsisukus veidu į pašnekovą, geriausiai - prieš šviesos šaltinį, kad veidas būtų apšviestas. Klausimus formuluoti taip, kad į juos būtų galima atsakyti „taip“ arba „ne“. Jei reikia, klausimus ar teiginius pakartoti arba perfrazuoti. Naudoti neverbalines priemones: klausiant rodyti, liesti, pradėti daryti tai, ko prašoma iš sergančiojo. Svarbu žinoti, kurie žodžiai pacientui žinomi ir stengtis juos dažniau vartoti. Kalbant pabrėžti svarbiausią žodį (pvz., „Prašau, tai JŪSŲ arbata“). Nevartoti vaizdingų ir perkeltinės reikšmės posakių, nes pacientas gali suprasti tiesiogiai. Negatyvius teiginius keisti pozityviais (pvz., užuot sakius „Neikite čia“, sakyti „Eikite čia“). Vengti klausiamosios formos (pvz., „Ar prisimenate, kad…“) arba teiginių „Turėtumėte žinoti, kas jus aplankė“. Nekalbėti prie paciento taip, lyg jo nebūtų. Rodyti pagarbą, meilę ir rūpestį. Nesakyti, kad pacientas neteisus, nekritikuoti ir netaisyti jo.
Svarbus neverbalinis bendravimas: žvilgsnis, šypsena ir prisilietimai, nuraminantys ir parodantys, kad paciento klausomasi. Svarbu pajusti jo nuotaiką ir teisingai suprasti emocijas (pvz., kai sergantysis sako laukiantis mamos, gali reikšti, kad jis jaučiasi vienišas, nesaugus ir įsibaiminęs).
Sergančiųjų demencija globai reikia daug pastangų ir laiko. Dažniausiai globėjai irgi yra vyresnio amžiaus, juos kamuoja depresija, pablogėjusi fizinė būklė, socialinė izoliacija, jie irgi vartoja medikamentus. Todėl svarbu rūpintis globėjo sveikata ir gerove. Stresinė globėjo būsena turi įtakos sergančiojo demencija pažintinei funkcijai, elgesiui, funkciniams sugebėjimams, bendravimui. Problemos, sunkinančios bendravimą su sergančiaisiais demencija (pagal J. A. Powellą, K. A. Gammelą).
Supratimas apie žmonių slaugą po truputį keičiasi. Gal todėl, kad išvykstame į užsienį ir matome kitose valstybėse teikiamas paslaugas. Šiandien sparčiu tempu dirbantys vaikai, kuriems dar toli iki pensijinio amžiaus negali prižiūrėti savo tėvų, negali mesti darbo ir imti juos slaugyti. Deja, remiantis praktine patirtimi, globodami artimuosius galų gale sveiką praranda ir slaugomasis ir slaugantysis, bendravimas virstu sunkiu darbu. Mes esame sukaupę didelę patirtį slaugymo srityje, esame stiprūs ir turime aiškią viziją, kaip sukurti tokius globos namus, kuriuose bus gera ne tik mūsų gyventojams, tačiau taip pat ir artimiesiems.
Atsiliepimai
“Labai dėkingas Gemma kolektyvui už pagalbą sunkiose situacijose. Noriu nuoširdžiai padėkoti „Gemma“ senjorų namų Vievyje kolektyvui už rūpestį ir šilumą, kurią kasdien suteikiate mano mamai. Visada pastebiu personalo profesionalumą, kantrybę ir žmogiškumą - tai nepaprastai svarbu mums, artimiesiems. Ačiū už jūsų sunkų, bet labai prasmingą darbą.”
“Mano tėtis gyvena „Gemma“ senjorų namuose Vievyje jau kurį laiką. Jis pats nevaikšto ir juda tik vežimėlyje, todėl mums buvo labai svarbu rasti vietą, kur juo tikrai tinkamai pasirūpintų. Atvažiavus aplankyti tėtis būna tvarkingas, prižiūrėtas, nusiteikęs ramiai. Jaučiasi, kad jis nėra tik „pacientas“, o žmogus.”
“Rašau kaip sūnus, gyvenantis užsienyje, todėl labai skaudėjo širdį, kad negaliu pats kasdien pasirūpinti mama. Per šiuos kelis mėnesius pamačiau didžiulį pokytį. Reabilitacijos ir kineziterapeutų dėka mama po maždaug 5 mėnesių jau pradėjo judėti savarankiškai, dabar vaikšto pasiremdama lazdele. Esu labai dėkingas visam personalui už rūpestį, kantrybę ir nuolatinį bendravimą su manimi per atstumą. Žinau, kad mama yra saugiose rankose.”
