Skyrybos yra sudėtingas procesas, kuris gali būti dar sudėtingesnis, kai pora turi nepilnamečių vaikų. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai pabrėžia, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nepaisant to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Vaikas turi nuolat bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip skyrybos veikia, kai yra vaikų, ir ką tėvai turėtų žinoti, ypač kalbant apie vaiko teises ir pareigas, jo nuomonės išklausymą ir bendravimo su tėvais tvarkos nustatymą.
Tėvų teisės ir pareigos
Civiliniame kodekse nustatytas tėvų valdžios turinys ir įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas. „Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, todėl yra tėvams privaloma, ji negali būti naudojama priešingai vaiko interesams“, - dėstoma pranešime. Tai reiškia, kad nustatant bendravimo su vaiku tvarką, turi būti orientuojamasi į tai, kad vaikas praleistų lygiai ir maksimaliai laiko su abiem tėvais: savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogų metu ir darbo dienomis.
Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant taip pat yra įtvirtinta Civiliniame kodekse. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.
Bendravimas su vaiku yra tėvų teisė ir pareiga - tėvai privalo rūpintis savo vaikais, jų sveikata, ugdymu bei turi teisę pilnavertiškai dalyvauti vaikų gyvenime. Vaiko bendravimas su abiem tėvais turi būti užtikrinamas net ir vienam iš tėvų gyvenant skyrium. Bendravimo su vaiku tvarka siekiama užtikrinti tiek vaiko interesus, tiek atskirai gyvenančių tėvų teisę matyti savo vaiką ir jį auklėti.
Vaiko raida ir vertybių vystymasis geriausiai užtikrinamas vaikui jaučiant abiejų tėvų meilę bei palaikant glaudžius ryšius su abiem tėvais.
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (LR civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (LR civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai - esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti.
Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti ir kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (LR civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis, LR civilinio proceso kodekso 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (LR civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis, LR civilinio proceso kodekso 380 straipsnio 1 dalis), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pvz., skiriant ekspertizę.
Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vieno iš tėvų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, taip pat negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti.
Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas
Tuo atveju, jeigu tėvai piktnaudžiauja tėvų valdžia bei pažeidinėja vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais arba jei bendravimo tvarka su vaiku nėra nustatyta, skyriumi gyvenantis tėvas ar mama turite teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Tai yra, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo - bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.
Bendravimo su vaiku tvarkoje teismas įprastai numato pagrindines bendravimo sąlygas (telefonu, internetu, laiką, kada galima susisiekti, bendravimą atostogų metu, kelionės išlaidų apmokėjimą ir pan.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
Tuo metu, kol vyksta ginčas dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, vaiko tėvas ar motina turi teisę teismui pateikti prašymą nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti pateiktas ne tik pateikus ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teisme, bet taip pat ir iki ieškinio pateikimo teismui.
Kartu aktualu paminėti, jog pasikeitus aplinkybėms, kurioms esant buvo nustatyta tėvų bendravimo su vaiku tvarka, minėta tvarka gali būti keičiama. Kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą (priėmusį sprendimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo) dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Įstatymas neapibrėžia išsamaus sąrašo aplinkybių, kurioms pasikeitus atsiranda pagrindas keisti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, teismas vertina šiam klausimui spręsti svarbių aplinkybių visumą.
Faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo tvarkos.
Tuo atveju, jei vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nevykdytų teismo sprendimo, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka, vaiko tėvas ar motina, gyvenantis skyrium, turėtų teisę pateikti rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismui dėl vykdomojo rašto išdavimo ir, gavęs jį, kreiptis į antstolį. Įsiteisėjusių sprendimų vykdymo funkcija yra priskirta išimtinai antstolio kompetencijai, todėl vykdymo veiksmus organizuoti ir užtikrinti jų vykdymą turi būtent antstolis.
Antstoliai yra valstybės įgalioti asmenys, kreditoriaus prašymu galintys imtis priemonių, taikant priverstinio vykdymo priemones, kad gera valia nevykdomas teismo sprendimas būtų įvykdytas priverstinai. Taigi, vaiko tėvui ar motinai nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, vaiko motina ar tėvas turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo.
Vaiko interesai ir nuomonė
Nustatant bendravimo su vaiku tvarką turėtų būti paisoma vaiko interesų ir poreikių. Vaiko nuomonė yra svarbi aplinkybė sprendžiant bendravimo tvarkos nustatymo klausimą, tačiau - ne viską lemianti. Tai reiškia, kad vaiko atsisakymas (nenoras) bendrauti su vienu iš tėvų yra galimas, tačiau toks atsisakymas ne visuomet užtikrina vaiko poreikius ir interesus.
Minimalus vaiko bendravimas su tėvu ar motina gali būti nustatomas įvertinus vaiko būseną, jautrumą ir reiškiamus jausmus. Dėl tam tikrų aplinkybių vaiko bendravimas su vienu iš tėvų gali būti terminuotai ar neterminuotai ribojimas. Pavyzdžiui, vienam iš tėvų smurtaujant, piktnaudžiaujant alkoholiu, narkotikais, keliant grėsmę vaiko sveikatai.
Skyrybų procesas paveikia visą šeimą, nuolatinėje įtampoje, o labiausiai nuo to kenčia vaikai, kurie - šio proceso įkaitai. Vienas iš manipuliacijos būdų yra poveikis vaiko nuomonei, bandymas nukreipti prieš vieną iš tėvų. Tokiais atvejais matyti, kad vaikai ypatingai neigiamai atsiliepia apie kitą iš tėvų. Tačiau kartais šis poveikis gali būti ir nesąmoningas. Skyrybų procesas tėvams sukelia stiprias emocijas, tėvai vienas ant kito pyksta, tampa svarbi kiekviena detalė, prisimenama kiekviena nuodėmė. Natūralu, kad vaikui gyvenant su vienu iš tėvų šios emocijos perimamos, ir tai atsispindi teisminiame procese, nes vaikas išreiškia stiprų pasipiktinimą kito iš tėvų elgesio atžvilgiu.
Kylant įtarimui, kad galimai daroma įtaka vaiko nuomonei, teismas skiria kompleksinę psichiatrinę psichologinę ekspertizę. Vaikas savo nuomonę gali reikšti nuo tada, kai pradeda kalbėti ir gali pasakyti, su kuriuo žaislu nori žaisti, kurį patiekalą nori valgyti ir pan. Pradėdami lankyti mokyklą, jie ima mokytis savo nuomonę ir mintis pagrįsti logiškai bei argumentuotai. Šiuo laikotarpiu vaikas pradeda suprasti priežasties - pasekmės ryšius, praeities, dabarties ir ateities sąvokas. Tik išsivysčius šiems gebėjimams, vaikas gali argumentuoti savo nuomonę. Kada tai bus, priklauso nuo konkretaus vaiko. Svarbu žinoti, kad jei vaikas savo nuomonę grindžia momentiniais dalykais, dažnai tie dalykai neatitinka jo interesų ilgalaikėje perspektyvoje, todėl, remiantis tokia nuomone, teismas sprendimo daryti negali.
Neretai teismas, išklausydamas vaiko nuomonę, kviečiasi į pagalbą psichologą, kuris padeda apklausti vaiką, sudaro jam tinkamas sąlygas teisme, nuramina. Per tokį posėdį teismo salėje su vaiku būna tik teisėjas ir psichologas, pokalbis yra įrašomas. Tėvai šioje proceso dalyje nedalyvauja, todėl vaikui tenka kiek mažesnis emocinis krūvis, sumažėja tikimybė, kad apklausos metu vaikams bus daromas poveikis.
50/50 bendravimo tvarka
50:50 bendravimo su vaiku tvarka yra terminas, naudojamas Lietuvos teismų praktikoje. Taikydami ir aiškindami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.169 straipsnį, teismai yra linkę spręsti, kad vaiko gyvenamoji vieta, net ir bendru tėvų sutarimu, negali būti nustatoma su abiem tėvais, gyvenančiais skyrium, todėl tuo atveju, jei tėvai, jiems gyvenant skyrium, ir toliau pageidauja dalytis vaiko priežiūra po lygiai, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, su kitu nustatant 50:50 bendravimo tvarką. Iš esmės tai yra ta pati dviguba gyvenamoji vieta (angl. k. dual residence), kuri taikoma santuokos nutraukimo bylose jau daugiau nei 40 metų.
Pažymėtina, kad skirtingose šalyse dviguba gyvenamoji vieta suprantama skirtingai, varijuojant nuo 25 iki 50 proc. kartu su vaiku praleidžiamo laiko. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-702-340/2024 pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytai laikinai bendravimo su vaiku tvarkai pagal 50:50 bendravimo modelį, nurodydamas, kad byloje nenustatyta, kad vaiko motina nesirūpina vaiku tinkamai, tuo tarpu yra būtina užtikrinti 5 m. amžiaus vaiko ryšį su abiem tėvais. Kitoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-582-643/2024 patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo nustatyta laikina dar ketverių metų neturinčio berniuko bendravimo su tėvais tvarka pagal 50:50 bendravimo modelį.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad teismai nustatė, jog poroje susiklostę itin konfliktiški santykiai iš esmės kyla dėl vaiko, t. y. kai vaikas tampa priemone išspręsti poros tarpusavio nesutarimus ir nuoskaudas. Pirmiau apžvelgtos nutartys rodo, kad nustatant 50:50 bendravimo tvarką svarbus ankstesnis vaiko ryšys su abiem tėvais ir kiek kiekvienas iš jų dalyvavo vaiko gyvenime.
Tėvų valdžios apribojimas
Tėvystės ar motinystės teisės yra laikomos prigimtinėmis žmogaus teisėmis ir jos iš tėvo arba motinos negali būti atimamos. Tačiau tėvams vengiant vykdyti savo pareigas ar jas vykdant priešingai vaiko interesams, gali būti taikomas tėvų valdžios laikinas arba neterminuotas apribojimas. Tėvų valdžia savo vaikams atsiranda tik vaikui gimus ir baigiasi vaikui tapus pilnamečiu, jį emancipavus arba apribojus tėvų valdžią.
Tėvų valdžia yra apribojama teismo sprendimu. Asmenys, norintys apsaugoti vaiko interesus, turi kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvų valdžios apribojimo. Tai gali būti ir artimieji giminaičiai, ir vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai, taip pat prokuroras. Ieškinyje būtinai reikia nurodyti, kodėl yra būtina apriboti vieno iš tėvų valdžią, koks žalingas poveikis yra daromas vaiko vystymuisi. Taip pat reikia pridėti dokumentus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes (pvz., pažymas apie vaiko sveikatą), o jeigu tokių dokumentų nėra, galima pasiremti ir liudytojų parodymais.
LR CK nenustato konkrečių atvejų, kuomet reikia taikyti laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Teismui yra palikta diskrecijos teisė kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, savo nuožiūra spręsti, kokį apribojimą taikyti. Be abejo, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, pirmiausiai turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus. Vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų tik tada, kai tai yra būtina vaiko interesams.
Pastebėtina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Laikinojo valdžios apribojimo atveju išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus - alimentų mokėjimas nėra sustabdomas. Teismas panaikina tėvų valdžios apribojimą tada, kai yra įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali tinkamai auklėti vaiką, taip pat, jeigu apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (LR CK 3. 181 str. 2d.).
