Vokietijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo sistema pasižymi įvairove ir regioninėmis ypatybėmis, nes kiekviena iš 16 Vokietijos žemių turi savo švietimo sistemą ir atsako už mokyklų administravimą.
Pagrindinė ikimokyklinio ugdymo įstaiga Vokietijoje yra vaikų darželis. Šalyje veikia kelios skirtingų tipų ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Vaikų lopšeliai yra skirti vaikams iki 3 metų amžiaus. Darželiuose dažniausiai ugdomi vaikai nuo trejų iki šešerių metų amžiaus. Taip pat egzistuoja šeimos dienos priežiūros centrai, teikiantys ikimokyklinį ugdymą namuose, bei vaikų centrai.
Norint užregistruoti vaiką į vaikų darželį Vokietijoje, reikia tai padaryti iš anksto, nes laisvų vietų gavimas gali būti sudėtingas. Dažnai tėvai užrašo savo vaikus į darželį dar prieš jiems gimstant. Vokietijoje veikia tiek valstybiniai, tiek privatūs vaikų darželiai. Privačios įstaigos dažnai priklauso bendruomenėms, bažnyčioms ar įvairioms sąjungoms, tačiau jos yra griežtai prižiūrimos valstybės, o personalas ir tvarka privalo atitikti nustatytus kriterijus. Visi vaikų darželiai yra mokami, o mokama suma priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų.
Vaikus darželyje galima palikti pusei dienos (nuo 8:00 iki 12:30 val.) arba visai dienai. Užsieniečiai, oficialiai gyvenantys Vokietijoje, turi tokias pačias teises į vietą vaikų darželyje kaip ir Vokiečiai, tačiau paprastai tikimasi, kad vaikas bent šiek tiek kalbėtų vokiškai.
Pedagogai ir švietimo pagalbos specialistai Vokietijoje rengiami aukštosiose mokyklose. Baigusieji ketverių metų studijas, specialistai privalo atlikti dvejų metų praktiką. Kas penkerius metus mokyklos vadovas įvertina mokytojo kompetenciją, o mokytojo darbą taip pat vertina Mokyklos inspekcija (išorės auditas). Remiantis audito išvadomis, kiekviena mokykla planuoja kvalifikacijos kėlimo kryptis.
Federalinė vyriausybė yra atsakinga už profesinį mokymą įmonėse, profesinės kvalifikacijos kėlimą, sveikatos, švietimo ir globos profesijų mokymą, taip pat tam tikrų universitetų nuostatų nustatymą.
Lyginamieji aspektai su kitomis ugdymo kryptimis
Norint suvokti R.Šteinerio Valdorfo pedagoginės koncepcijos vietą šiuolaikinio mokslo plotmėje, tikslinga ieškoti jos sąsajų su kitomis žinomomis ugdymo kryptimis ir asmenybės teorijomis.
R.Šteinerio koncepcijoje galima surasti sąlyčio taškų su psichoanalitine asmenybės teorija, pavyzdžiui, traktuojant žaidimą kaip terapiją ir harmonizuojančią veiklą. Žaisdamas, vaikas įgyja emocinio atsparumo ir tampa psichologiškai brandesnis. Didelė ugdomoji bei terapinė reikšmė skiriama pasakų klausymuisi. Tiek Valdorfo pedagogikos, tiek ir psichoanalizės teorijos aiškina pasakų simboliką ne materialistiškai, o daugiau psichologiniu aspektu, kaip žmogaus vidinių procesų atspindžius.
R.Šteinerio Valdorfo pedagogikos koncepcijoje galima įžvelgti ir laisvąjį ugdymą inspiravusio J.J.Rousseau idėjų atgarsių: dėmesys vaiko vystymuisi ir jo pakopoms, vaiko autonomijos pripažinimas, jo prigimties sureikšminimas.
Valdorfo koncepcija iš dalies artima ir šiuolaikinei pragmatizmo (J.Dewey) koncepcijai: ugdoma per veiklą; labiau orientuojamasi į procesą, o ne į rezultatą; linkstama į plataus masto, nespecializuotą ugdymą; į mokymąsi eksperimentuojant ir atrandant. Šiuo požiūriu Valdorfo pedagogika vertinama kaip laisvojo ugdymo paradigmai priklausanti kryptis.
Sara Smilansky tyrė ikimokyklinukų kūrybinio žaidimo ryšį su jų mąstymo, socialinio bei emocinio vystymosi pasiekimais. Tyrimai parodė, kad kognityvinėse srityse daugiausiai pasiekė tie vaikai, kurie geriausiai reiškėsi sociodramatiniuose žaidimuose. Šių vaikų buvo aukšta intelektinė kompetencija, jie ilgiau galėjo išlaikyti dėmesį, buvo novatoriški ir turėjo turtingą vaizduotę. Taipogi geri žaidėjai buvo empatiškesni, mažiau agresyvūs, gebėjo geriau socialiai ir emociškai prisitaikyti. Kūrybingai žaidę vaikai galėjo geriau suvokti kitų požiūrį, turėjo mažiau baimės ir liūdesio. Šie tyrimai parodė ir paprastų, neišbaigtų žaislų bei medžiagų pranašumą prieš išbaigtus žaislus ir mokomąsias priemones, vystant visas minėtas ypatybes.
Kiti autoriai, kaip Z.Sardar, kelia šiuolaikinių žaislų tinkamumo klausimą ir įrodo, kad jie smarkiai apriboja vaikų vaizduotę, ugdo vartotojiškus polinkius. Jis akcentuoja, jog jei žaidimas yra galimybė kurti, tai geriausiai žaidimui tinka tie žaislai, kurie palieka daugiausiai vietos kūrybai. Autoriaus nuomone, kai žaislai priklausė amatų sferai, jie buvo daromi iš paprastų medžiagų - molio, medžio, popieriaus. Dėl to jie buvo labai lankstūs ir reikalavo žaidėjo vaizduotės.
N.Grinevičienė tyrė vaikų kūrybingumo ugdymo sąlygas. Šio tyrimo išvados parodė, kad pagrindinė sąlyga kūrybingumui ugdyti - palankios atmosferos sukūrimas: vaikui turi būti užtikrintas psichologinis saugumas ir laisvė. Kūrybingumui reikalinga laisva vaiko veikla, kurią jis pasirenka pats arba padedamas suaugusiojo duodamo impulso.
Valdorfo pedagogikos efektyvumas ir jos absolventų sėkmė
R.Steinerio Valdorfo mokyklų tėvų Europos federacija 1996 metais apibendrino skirtingose Europos šalyse mokslininkų atliktus tyrimus, skirtus Valdorfo pedagogikos efektyvumui nustatyti.
Tiriant Valdorfo mokyklas baigusių asmenų profesinį pasirinkimą, paaiškėjo, kad apie 20% pasirenka pedagoginį darbą, apie 20% - medicininį darbą arba tarnybą kariuomenėje, policijoje, o daugiau nei 15% dirba verslo paslaugų srityse. Likusiųjų profesinis pasirinkimas labai įvairus.
Tiriant šių žmonių mokymąsi aukštosiose mokyklose, buvo nustatyta, jog Valdorfo mokyklas baigusių jaunuolių, priimtų į aukštąsias ugdymo įstaigas, skaičius skirtingose šalyse buvo lygus arba aukštesnis, negu nacionalinis vidurkis.
Vokietijoje, atlikus Valdorfo mokyklų abiturientų ir valstybinės gimnazijos abiturientų abitūros egzaminų rezultatų lyginamąjį tyrimą, paaiškėjo, kad geresni buvo Valdorfo moksleivių rezultatai. Kuo ilgiau jie buvo mokęsi Valdorfo mokykloje, tuo geriau jie buvo išlaikę abitūros egzaminus.
Biologijos profesorius W.Eickelberg, kalbėdamas apie savo studentus, baigusius Valdorfo mokyklas, įžvelgė jų stabilizuojančią įtaką visai grupei bei tokias ypatybes, kaip kūrybingumas; rūpestingumas; sugebėjimas įžvelgti už faktų slypinčią prasmę; pasitikėjimas savo jėgomis, savo mąstymu bei grožio pajautimas.
Istorijos dėstytojas J.Shipman apie savo aukštesniosios mokyklos mokinius, atėjusius iš Valdorfo mokyklų, rašo: “Nuostabiausia yra tai, kad jie yra išmokyti mąstyti, mąstymas jiems normali, smagi veikla. Jie iš esmės suvokia skirtumą tarp problemos apmąstymo ir “teisingo atsakymo“ įsiminimo, reikalingo testui. Tarsi jie kažkada, mokymosi pradžioje suprato, kad mokymasis yra viso gyvenimo užsiėmimas“.
Rašytojas Joseph C. Pearce teigė, jog Valdorfo sistema puoselėja, saugo ir vysto vaikų mąstymą.
Kitas žinomas rašytojas Michaelis Ende, knygos “Begalinė istorija“ autorius, sakė esąs giliai dėkingas Valdorfo ugdymui, kuris pažadino jį kūrybai ir padėjo naujai atrasti savo vaizduotę.
Vokietijos ambasadorius Rusijoje Ernst Jorg fon Študnic (1998) rašė, jog Valdorfo mokykla rengia vaikus savarankiškam gyvenimui ir ugdo juose vidinę laisvę - tas ypatybes, kurių labiausiai reikia šiuolaikiniam demokratiškam valstybiniam ir visuomeniniam gyvenimui.
Masačiusetso Technologijos instituto profesoriaus J.Weizenbaum nuomone, Valdorfo moksleiviai realizuoja daug daugiau savo potencialių galimybių, negu kiti jo pažįstami žmonės.
Rašytoja ir mokytoja Marjorie Spock, gydytojo B.Spock’o sesuo teigė, jog “Valdorfo pedagogika įgalina jaunus žmones mylėti pasaulį taip, kaip jis turėtų būti mylimas“.
Gilbert M. Grosvner, JAV Nacionalinės geografijos draugijos prezidentas kalbėjo apie Valdorfo ugdymo sėkmingumą jo sūnui. Jis teigė, jog ši mokykla atskleidžia jaunuose žmonėse geriausias jų savybes, ir nors tai nėra greitas procesas, bet vertybės, kurias jie įgyja, nuolat bendraudami su mokytojais, suteikia jiems pagrindą vystytis ir mokytis visą gyvenimą.
Ernest Boyer, Mokymo pažangos Karnegio fondo prezidentas, siūlė pasimokyti iš Valdorfo pedagogų “milžinišką įspūdį darančių pastangų pasiekti ugdymo kokybės“.
Profesinio mokymo sistemos Vokietijoje
Kalbant apie profesinį mokymą Lietuvoje, dažnai pateikiamas Vokietijos profesinio rengimo sistemos pavyzdys. 2019 m. spalio 7-11 d. Karaliaus Mindaugo PMC Sveikatos ir Kirpimo skyrių atstovės vizito Leipcige metu lankė profesines mokyklas, stebėjo darbo procesus, susipažino su taikomomis inovacijomis ir darbo metodais.
Vokietijos Federacinėje Respublikoje yra TĘSTINIO MOKYMO SISTEMA, kuri yra kompleksiška ir didžiąja dalimi teisiškai reglamentuojama. Kas aštuntas dirbantis asmuo pasinaudoja tęstinio mokymo galimybėmis. Tęstinio profesinio mokymo sektorius yra nevienalytis ir apima gausybę įvairių kvalifikacijų.
Vokietijos Federacinės Respublikos atskirose žemėse keliami skirtingi reikalavimai auklėtojų profesijai. Studijos, norint įgyti auklėtojos profesiją, tęsiasi trejetą metų. Studijuojama pedagogika, psichologija, didaktika, sociologija, specialioji bei ankstyvoji vaikystės pedagogika, sporto ir judesio mokslas, jaunimo bei šeimos teisė. Po dvejų metų teorijos studijavimo būtina vienerius metus atlikti praktiką. Sėkmingai išlaikę egzaminus ir oficialiai mokytojais tapę studentai siunčiami dirbti į mokyklą, kurioje trūksta specialisto.
Tiriant Valdorfo mokyklas baigusių jaunuolių požiūrį į tokias mokyklas, Vokietijoje 68% teigiamai atsakė į klausimą, ar vestų savo vaikus į tokią mokyklą, 21% - neigiamai, o likusieji neatsakė. Švedijoje teigiamai atsakė 67%, į pradines Valdorfo klases vestų vaikus 10%, į kitokias mokyklas - 5%, likusieji nežinojo.
tags: #ikimokykline #ir #priesmokykline #pedagogika #vokietijos #salyje
