Fizinis ugdymas ikimokykliniame amžiuje yra neatsiejama sveikos vaiko raidos dalis, formuojanti ne tik fizinius gebėjimus, bet ir bendrąją savijautą, emocinį intelektą bei socialinius įgūdžius. Tai natūralus vaiko poreikis, padedantis pažinti jį supantį pasaulį, ugdantis kūrybiškumą ir sprendimų priėmimo gebėjimus.
Kas yra fizinis aktyvumas ikimokykliniame amžiuje?
Fizinis aktyvumas ikimokykliniame amžiuje apima viską, kas leidžia vaikui judėti, tyrinėti, išbandyti savo kūną ir patirti jo galimybes. Tai gali būti laipiojimas, bėgiojimas, tempimo pratimai, judrūs žaidimai, šokinėjimas per balas ar net smėlio kibirėlio nešiojimas. Svarbiausia, kad judėjimas taptų natūralia ir malonia kasdienybės dalimi.
Lietuvos mažųjų žaidynių (LTMŽ) seminarai: ugdant fizinį raštingumą nuo mažens
Sausio 13 ir 17 dienomis Kaune ir Palangoje vyko Lietuvos mažųjų žaidynių (LTMŽ) praktiniai seminarai ikimokyklinio ugdymo pedagogams. Į renginius susirinko 200 mokytojų iš visos Lietuvos. Jie gilino žinias ir įgijo praktinių gebėjimų, padedančių ugdyti vaikų fizinį raštingumą bei skatinti aktyvumą įvairiose aplinkose. Šių metų praktinių seminarų tema - „Vaikų fizinio raštingumo ugdymas, skatinant fizinį aktyvumą įvairiose aplinkose“.
Respublikinės ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacijos (RIUKKPA) prezidentė Audronė Vizbarienė akcentavo, kad seminarų tikslas buvo parodyti, kaip galima, pasitelkus minimalias priemones, organizuoti fiziškai naudingas veiklas. Kaip pastebi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Olimpinio švietimo direktorius Kasparas Šileikis, suaugusieji dažnai ieško priežasčių, kodėl jie ar jų vaikai negali būti fiziškai aktyvūs tiek, kiek norėtų - esą trūksta infrastruktūros, tinkamų priemonių, palankių oro sąlygų, laiko ir kt. „Vis dėlto šių metų Lietuvos mažųjų žaidynėse siekiame pabrėžti, kad fizinis aktyvumas yra įmanomas bet kur ir bet kada - tam nereikia nei specialių erdvių, nei specialios įrangos. Skatinant fizinį raštingumą ir ugdant šiuos teisingus įpročius nuo ankstyvos vaikystės, tikime, kad aktyvus gyvenimo būdas ir sportas gali tapti neatsiejama kasdienybės dalimi, kuri lydės mūsų piliečius visą gyvenimą”, - sako K. Šileikis.
„Genialumas slypi paprastume - su minimaliomis priemonėmis arba net visai be jų galime organizuoti labai linksmas, emocingas ir naudingas veiklas, kurios yra tiesiogiai susijusios su fiziniu raštingumu. Tai reiškia, kad žmogus supranta, kada, kur, su kuo ir kaip būti fiziškai aktyviam. Juk nereikia specialių priemonių - jei atėjau į parką, galiu tiesiog pabėgioti ar įveikti kliūtis“, - po seminarų kalbėjo A. Vizbarienė.
Praktinės veiklos metu pedagogai turėjo galimybę išbandyti skirtingas užduotis. Pirmosios veiklos metu dalyviai atliko užduotis kaip komanda ir prisiminė pagrindines olimpines vertybes: pagarbą, draugystę ir tobulėjimą. Antroji veikla leido išbandyti sportą be priemonių, o trečioji parodė, kaip organizuoti orientacines varžybas šiai sporto šakai netradicinėse erdvėse, tokiose kaip sporto salė.
Ilgametė šių seminarų ir žaidynių dalyvė Laima Sadauskienė, Raseinių rajono Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus fizinio ugdymo mokytoja ir grupės auklėtoja, dalijosi įspūdžiais: „Labai patiko užduotys, kurios atrodo lengvai pritaikomos mūsų kasdieninėje praktikoje. Tai tikrai motyvuoja ir įkvepia tobulėti.“
„Minimalios priemonės leidžia kurti įdomias ir naudingas veiklas, - sakė Sandra Ramonienė, Darbėnų gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus pedagogė. - Svarbu atsipalaiduoti ir nebijoti išmėginti naujų dalykų. Tai suteikia vaikams puikių emocijų ir skatina juos būti fiziškai aktyvius.“
Seminarai ne tik suteikė naujų žinių, bet ir įkvėpė pedagogus skatinti vaikų fizinį raštingumą bei aktyvumą netradicinėse erdvėse - parkuose, gatvėse, mokyklos ar miesto aikštynuose. Klaipėdos lopšelio-darželio „Inkarėlis“ mokytoja Renata Viržintienė džiaugėsi seminaro patirtimi: „Ši patirtis įkvepia skleisti fizinio aktyvumo idėjas mūsų įstaigoje ir motyvuoti vaikus judėti visur ir visada.“
Lietuvos mažųjų žaidynės, kurias nuo 2014 metų organizuoja LTOK ir RIUKKPA, siekia skatinti 1,5-7 metų vaikų fizinį aktyvumą ir stiprinti sveikatą, teikdamos vaikams teigiamas emocijas ir prasmingas fizinio aktyvumo patirtis. Projekto tikslas - ugdyti Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų fizinį raštingumą, skatinant fizinį aktyvumą įvairiose aplinkose. Projekte dalyvaujantys pedagogai tiki, kad kuo daugiau vaikų bus įtraukiama į fizinį aktyvumą, tuo sveikesni ir laimingesni jie užaugs.
Fizinio aktyvumo ir motorinio planavimo gebėjimų ugdymo programa. 6 savaitė
Fizinis raštingumas: kas tai ir kodėl jis svarbus?
Fizinis raštingumas - tai gebėjimas panaudoti bendruosius judėjimo įgūdžius kompetentingu, sąmoningu būdu ir elgsena. Fiziškai raštingi vaikai geba atlikti daug bendrųjų judėjimo įgūdžių, atitinkančių jų gebėjimus, pavyzdžiui, pašokinėti, lipti, būti judriais, išlaikyti pusiausvyrą ir koordinaciją. Fizinis raštingumas padeda pasirinkti tinkamą judesį ar judesio atlikimo būdą ir lavina vaiko fizinį pajėgumą, taip pat plėtoja intelektualines galias, emocinę bei socialinę raidą ir pažinimą.
Ikimokyklinis amžius yra pats reikšmingiausias ugdant vaikų fizinį raštingumą. Todėl tikslinga vaikus išmokyti pasirinkti ne tik mėgstamą fizinę veiklą, bet ir tinkamai pasirinkti saugius fizinius pratimus. Negalima kategoriškai skirstyti visų pratimų į draudžiamus ar leidžiamus - tai dažnai priklauso nuo to, kas, kada ir kaip juos atlieka.
Fizinio ugdymo pasiekimų sritys ikimokykliniame amžiuje
Programoje išskirtos trys fizinio ugdymo pasiekimų sritys:
- Judėjimo įgūdžių plėtojimas, savikontrolė ir įsivertinimas: Šia sritimi siekiama formuoti mokinių taisyklingo judėjimo įgūdžius, plėtoti judesių įvairovės pažinimą bei ugdyti judesio kokybės supratimą.
- Fizinių ypatybių lavinimas ir sveikatingumo plėtojimas: Moksliniai tyrimai nuolat patvirtina gerai žinomą tiesą, kad fizinis aktyvumas vaikams padeda įgyti stipresnį imunitetą. Nuolat judantys vaikai rečiau serga, greičiau atsigauna po ligos ir paprastai turi daugiau energijos. Judėjimas gerina ne tik fizinę, bet ir emocinę vaikų savijautą - jis padeda išlieti įtampą, sumažinti nerimą, suvaldyti emocijas.
- Sporto ir sveikatos vertybinių nuostatų ugdymas ir raiška: Moraliniuose pasirinkimuose mokiniai remiasi olimpinėmis vertybėmis - pagarba sau ir kitiems, draugyste, džiaugsmu įveikiant iššūkius, savęs tobulinimu ir kilnumu.
Laikysenos ugdymas ir fizinis aktyvumas
Laikysenos ugdymas užima svarbią vietą šiuolaikinėje ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos ugdymo sistemoje. Laikysena formuojasi ikimokykliniame ir jaunesniame mokykliniame amžiuje, todėl vėliau sunkiai koreguojama. Fizinis aktyvumas yra biologinė vaiko reikmė, todėl siekiama, kad sveikata ir sveikatingumas taptų mokyklos bendruomenės prioritetine sritimi.
Projekto vykdymo pradžioje ir pabaigoje vyks pirminis vaikų patikrinimas ir plokščiapėdystės laipsnio nustatymas plantografijos metodu (analizuojant pado atspaudus).
Judėjimas - pažinimo ir kūrybiškumo pagrindas
Ikimokyklinio amžiaus vaikai pasaulį nori pažinti per judėjimą. Todėl ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinis aktyvumas yra daugiau nei vien geras įprotis - tai ir pažinimo bei kūrybiškumo pagrindas. Judėdami vaikai kuria, sprendžia problemas, eksperimentuoja ir mokosi bendradarbiauti. Judėjimas taip pat tiesiogiai susijęs su gebėjimu susikaupti.
Darželio kasdienybėje puikiai dera sveika mityba ir fizinis aktyvumas, nes daug judančiam vaikui reikia sveiko ir visaverčio maisto. Maži vaikai dar tik mokosi suprasti ir įvardinti savo jausmus. Būtent todėl fizinis aktyvumas vaikų darželyje atlieka svarbią funkciją, padedančią emociniam intelektui vystytis. Pirmiausia, judėjimas vaikams padeda išreikšti įvairius jausmus - pyktį, nusivylimą, džiaugsmą, baimę.
Vaikai, kurie judėjimą nuo mažens patiria kaip natūralią ir malonią savo kasdienybės dalį, linkę daugiau judėti ir kai suauga. Mes tvirtai tikime, kad vaikai natūraliai linkę judėti, jei jiems suteikiama erdvė ir laisvė tai daryti.
Judėjimas - sveikata ir taisyklingumas
„Judėjimas - sveikata!“ - ne kartą girdėta frazė, bet dar svarbiau judėti ir sportuoti taisyklingai. Visi žino, kad fiziniai pratimai yra naudingi, tačiau gana dažnai pamirštama, kad netaisyklingai atliekami judesiai gali sukelti sveikatos problemų. Programa „Sveikatiada” bendradarbiaudama kartu su Šiaulių Universitetu ugdymo įstaigoms šiais metais akcentavo fizinio raštingumo ir taisyklingo sportavimo svarbą.
Suaugusieji puikiai žino ir suvokia, kad fizinis aktyvumas yra neatskiriama sveikos gyvensenos sudedamoji dalis. Tačiau šis žinojimas ne visuomet virsta fiziškai aktyvios gyvensenos realizavimu gyvenime. Kalbant apie ikimokyklinio amžiaus vaikus, derėtų paminėti, kad tai pats svarbiausias amžius, kuriame formuojasi tam tikri gebėjimai, įgūdžiai.
Fizinis ugdymas - visapusiška vaiko raida
Fizinis ugdymas ikimokykliniame amžiuje apima ne tik judėjimo įgūdžių formavimą, bet ir fizinių ypatybių lavinimą, sveikatingumo skatinimą bei vertybinių nuostatų ugdymą. Per savistabą, judesio pajautimą, įgyjamus motorinius, kvėpavimo, vykdomosios funkcijos įgūdžius, pagrindinių sportinių judesių ir technikų patirtis, pramankštos ir mankštos pratimų praktikas, išmaniųjų technologijų taikymą fiziniam aktyvumui ir įsivertinimui, mokiniai įgalinami pažinti save kaip autentišką bendruomenės ir gamtos dalį. Fizinio ugdymo pamokose formuojasi mokinio savimonė, ugdomi metabolinio sindromo ir streso prevencijai svarbūs gebėjimai.
Taisyklingi judėjimo įgūdžiai, optimalus fizinis krūvis ir sveikos gyvensenos nuostatos padeda išvengti traumų, rūpinimasis sveikata realizuojamas atsakingu sprendimų priėmimu ir elgesiu, įvertinant pasekmes. Ugdomi mokinių gebėjimai atpažinti fiziologinius streso požymius, taikyti mokslu grįstas streso prevencijos ir įveikos strategijas.
Fizinis ugdymas per kūrybiškumą, savistabą ir bendradarbiavimą padeda vaikams pažinti save, suprasti savo kūno galimybes ir ugdyti pagarbą sau bei kitiems.
tags: #ieskau #darbo #kuno #kultura #ikimokykliniame #amziuja
