Vaikų psichikos sveikata ir emocinė gerovė yra viena iš prioritetinių sričių, kuriai vis daugiau dėmesio skiriama ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Ilgalaikės COVID-19 pandemijos pasekmės, padidėjęs stresas ir kiti iššūkiai dar labiau pabrėžia poreikį stiprinti vaikų ir paauglių psichikos sveikatą.
Aktualios iniciatyvos ir strategijos
Siekdama padėti tėvams geriau suprasti savo vaikus ir stiprinti jų psichikos sveikatą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijavo trumpų atmintinių tėvams parengimą. Jose pateikiama svarbiausia informacija apie vaikų psichikos sveikatos stiprinimo galimybes, tinkamo ekranų naudojimo taisykles, ankstyvuosius emocinių ir elgesio sunkumų požymius bei psichologinės pagalbos galimybes. Šios atmintinės prieinamos SAM interneto svetainėje ir nacionalinėje psichikos sveikatos svetainėje pagalbasau.lt.
Ministerija, kartu su Valstybinio psichikos sveikatos centro specialistais, identifikavo aktualiausius klausimus ir pandemijos metu išryškėjusius sunkumus, su kuriais susiduria vaikai ir paaugliai. Atmintinėse psichologai paprastai ir aiškiai pateikia vaiko elgesio ar savijautos pavyzdžius, į kuriuos tėvams vertėtų atkreipti dėmesį, bei praktinius patarimus, kaip padėti savo vaikams, nurodoma informacija, kur galima kreiptis profesionalios pagalbos.
Nacionalinėje psichikos sveikatos svetainėje pagalbasau.lt taip pat galima rasti kitą aktualią informaciją naujoje, specialiai paaugliams sukurtoje skiltyje, apimančioje lytiškumo, santykių, smurto, streso ir kitas su psichikos sveikata susijusias temas.
Psichikos sveikatos stiprinimo galimybės ir nauji modeliai
Lietuvoje vykdomas projektas, finansuojamas 2021-2027 m. Europos Sąjungos fondų lėšomis, kurio tikslas - kurti, išbandyti ir vertinti naują psichikos sveikatos atvejo vadybos modelį, skirtą būtent vaikams ir paaugliams. Šiam projektui numatyta skirti 1,7 mln. eurų. Jį vykdys Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba kartu su psichikos sveikatos centrais visoje Lietuvoje.
Įgyvendinus projektą, bus parengtas metodinis dokumentas, kuris sudarys prielaidas psichikos sveikatos atvejo vadybos modelį taikyti visoje šalyje. Tikimasi, kad šis naujas modelis sumažins hospitalizacijos bei atkryčių riziką, sustiprins vaikų ir paauglių emocinį stabilumą bei pagerins jų socialinę integraciją ir gyvenimo kokybę.
Europos Komisija remia 14 valstybių narių, įskaitant Lietuvą, reformas psichikos sveikatos stiprinimo, elgesio priklausomybių ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos srityse. Šiuo metu tarptautinių organizacijų ekspertai atlieka detalią Lietuvos situacijos analizę, kurios pagrindu bus parengtos rekomendacijos dėl integruoto prevencijos modelio, skirto gerinti vaikų ir paauglių psichikos sveikatą.
Ankstyvųjų sutrikimų atpažinimas ir pagalba
Svarbu mokėti atpažinti ankstyvuosius vaiko emocijų ir elgesio sutrikimus. Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis.
Taip pat reikėtų susirūpinti, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.
Kaip stiprinti vaiko psichikos sveikatą?
Stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi galima dažniau pastebint ir atkreipiant vaiko dėmesį į dalykus, kurie jam sekasi, bei primenant konkrečius veiksmus, kurie padėjo sėkmingai susitvarkyti su iššūkiais praeityje. Svarbu padėti rasti laiko tarp namų darbų užsiimti kūrybine veikla, pabrėžiant ne rezultatą, bet savybes ir pastangas, kurios padėjo kažką sukurti.
Mokyti vaiką nusiraminti svarbu, nes užvaldžius stipriems jausmams, vaikai dažnai elgiasi impulsyviai. Pirmiausia išmokykite vaiką tris kartus giliai įkvėpti ir iškvėpti per pilvą. Tuomet galima išbandyti lėtą skaičiavimą atgal nuo 10 iki 1. Dar vienas būdas - galvoti apie raminančius dalykus.
Kurti artimą ryšį su vaiku padeda daugiau kalbėtis ir domėtis vaiko kasdieniais reikalais, pomėgiais ir rūpesčiais. Svarbu susitarti dėl reguliaraus individualaus laiko, kurį leisite kartu su vaiku, visą dėmesį skiriant tik jam. Tėvai gali kartu su vaiku nuspręsti, kokias užduotis jis galėtų atlikti namuose, tai padės lygiavertiškai pasidalinti atsakomybėmis ir jaustis jam šeimos dalimi.
Tėvų vaidmuo yra itin svarbus stiprinant vaikų psichikos sveikatą. Pasirinkus tinkamą auklėjimo stilių, atkreipiant dėmesį į vaiko emocinę būklę ir suteikiant reikiamą pagalbą, galima žymiai pagerinti vaiko psichologinę savijautą. Gera psichologinė savijauta yra pagrindas vaiko sveikatai, sėkmingam vystymuisi ir tolimesniam gyvenimui.
6 patarimai, kaip padėti savo vaikams kontroliuoti savo emocijas | UCLA sveiko gyvenimo patarimai
Istorinis kontekstas ir dabartinė situacija
Turbūt Lietuvoje nėra kitos tokios srities, kurioje būtų toks didelis atotrūkis tarp problemų masto ir daug metų atidėliojamų permainų, kad tos problemos būtų veiksmingai sprendžiamos, kaip vaikų psichikos sveikata ir emocinė gerovė. Visas 20-as amžius pasaulyje buvo vaikystės psichologijos ir naujo supratimo apie tai, kaip reikia padėti vaikams ir šeimoms, amžius. Daug metų Lietuva, tuo metu buvusi okupuota, negalėjo pasinaudoti gerosiomis laisvojo pasaulio praktikomis.
Atvirkščiai, per 50 sovietinės okupacijos metų buvo sukurtas toks valstybinių įstaigų tinklas, kurio tikroji misija buvo ne spręsti problemas, o jas paslėpti. Daug metų buvo tikėtasi proveržio sveikatos sistemoje, teikiant paslaugas vaikams, turintiems psichikos sveikatos ir elgesio sutrikimų. Pagalbos vaikams standartai skiriasi nuo pagalbos suaugusiems tuo, kad vaikams reikia ypatingai daug ir įvairių nemedikamentinių paslaugų, ir ne tiek pirminiame, kiek antriniame lygyje.
Nepriklausomi ekspertai ir nevyriausybinės organizacijos jau daug metų rekomenduoja plėtoti tęstines nemedikamentines ir nestacionarines paslaugas vaikams ir paaugliams, turintiems psichikos sveikatos ir elgesio sutrikimų. Deja, antrinio lygio paslaugų - tokių, kokios jau daug metų veikia užsienio valstybėse, Lietuvoje iki šiol nėra. Todėl proveržio siekiantys ekspertai nusivylė, pasirodžius ilgai lauktam ir 2019 metais pasirašytam Sveikatos apsaugos ministro įsakymui.
2020-ieji Seimo buvo paskelbti vaikų emocinės gerovės metais. Tačiau ir vėl jokio proveržio, kad būtų šiuolaikiškai investuojama į emocinę gerovę, nebuvo. Vaikams ir paaugliams, kurie turi psichikos ir elgesio problemų, reikia ne bet kokios pagalbos. Jiems retai reikia vaistų ar stacionarinio gydymo. Tokios pagalbos reikia dideliam skaičiui vaikų ir paauglių, kurių emocinė ir socialinė raida sutrinka. Ta pagalba turi būti teikiama taip, kad ji būtų draugiška vaikams ir paaugliams, atsižvelgianti į vaiko amžių ir į šeimos ypatumus.
Vaikai, o ypač paaugliai, gali būti skeptiški ir net įtarūs suaugusiųjų norams jiems padėti, ir dažnai jų gyvenimiškoji patirtis būna tokia, kad suaugusiais sunku pasitikėti. Neigiamos vaikystės patirtys, kaip dabar įrodyta mokslo, yra svarbiausia priežastis ne tik psichikos sveikatos problemoms, bet ir plačiai paplitusioms kūno ligoms suaugusiųjų amžiuje.
Daugelyje valstybių, po to, kai jos jau investavo daug lėšų į vaikų psichikos sveikatos priežiūrą ankstesniais dešimtmečiais, šiuo metu papildomai plėtojamos įvairios prevencinės ir terapinės paslaugos, skirtos vaikams, paaugliams ir jų šeimos nariams. Lietuvoje, kalbant apie paslaugų sistemą, esame stipriai atsilikę. Kai 1990 metais Vilniuje buvo įkurtas Vaiko raidos centras, atkurtoje valstybėje buvo aiški vizija, kad kuo greičiau visose srityse pasivysime sėkmingiausias pasaulio ir Europos valstybes. Deja, ši sritis vėliau neatsidūrė tarp prioritetų, ir šiandien matome liūdnas pasekmes, kai vaikų ir paauglių psichikos sveikatos bei emocinės gerovės srityje kaupiasi grėsmingai daug problemų. Prie jų dar prisideda užsitęsusio karantino ir mokyklos nelankymo pasekmės moksleivių psichikos sveikatai.
Europos valstybės, jau ir ankstesniais dešimtmečiais sukūrusios pagalbos sistemą, kurios mes neturime iki šiol, papildomais šimtais milijonų eurų ar svarų visai neseniai vėl didino investicijas vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos paslaugoms bent keletą kartų. Koalicija „Psichikos sveikata 2030“ tikisi, kad ši Vyriausybė įveiks užsitęsusią bejėgystę Lietuvos psichikos sveikatos politikos formulavime ir įgyvendinime, o Lietuvos vaikams ir paaugliams mes visi esame labai daug skolingi. Laikas būtų pasitempti ir sukurti tokią psichikos sveikatos priežiūros sistemą, kuri būti jiems draugiška ir veiksminga. O kad tai įvyktų, reikia pradėti investuoti į šią svarbią sritį kitaip.
6 patarimai, kaip padėti savo vaikams kontroliuoti savo emocijas | UCLA sveiko gyvenimo patarimai
tags: #aukletojos #vaidmuo #stiprinant #vaiku #psichine #sveikata
