Statistika skelbia, kad vasaros mėnesiai, ypač vidurvasaris, Lietuvoje - tikras gimtadienių bumas. Be to, statistikos duomenis analizuojantys specialistai jau kurį laiką džiugina žiniomis, kad pastaruoju metu gimstamumas mūsų šalyje auga.
Liepa - gimdymų pikas
Daugiausia gimtadienių Lietuvoje švenčiama liepą. Statistikos departamento duomenys byloja, kad būtent šį mėnesį pastaruosius dvylika metų gimė daugiausia gyventojų. Antras mėnuo pagal mūsų šalyje gimusių kūdikių skaičių yra rugpjūtis.
Palyginti su pastarųjų dvylikos metų šio mėnesio vidurkiu, liepą gimsta vidutiniškai 11 proc. daugiau gyventojų. Išanalizavus pastarųjų penkiolikos metų statistikos duomenis, paaiškėjo, kad rekordinis liepą gimusių kūdikių skaičius buvo užfiksuotas 2009-aisiais - tą mėnesį gimė iš viso 2 987 kūdikiai. Nuo jo mažai atsilieka kitų metų vasaros mėnesiai. Pagal gimusių kūdikių skaičių 2009 m. liepai įkandin seka 2008-ųjų liepa (2 976 gimimai), pernykštis birželis (2 933) ir rugpjūtis (2 924) ir vėl trys liepos mėnesiai iš eilės: 2014-ųjų (2 918), 2010-ųjų (2 890) ir 2003-iųjų (2 877).
Galima paminėti ir pačius negausiausius pagal gimusių kūdikių skaičių metų mėnesius. Didžiausias rekordininkas - 2014 m. vasaris, kai Lietuvoje pasaulį išvydo 2 109 kūdikiai. Toliau rikiuojasi 2003-ųjų vasaris (2 154) ir 2002-ųjų lapkritis (2 170).
Gimstamumo ir demografinės tendencijos
Pastaruosius trejus metus gimdymų skaičius Lietuvoje auga. 2015 m. šalyje užfiksuoti iš viso 31 475 gimdymai, 2014-aisiais - 30 369, 2013 m. - 29 885. Tiesa, iš šiek tiek pagerėjusios statistikos džiaugsmo gali būti nedaug. Pasak demografinius pokyčius Lietuvoje stebinčių specialistų, ilgalaikės gimdymų skaičiaus didėjimo tendencijos nereikėtų tikėtis. Mat dabar gimstamumo augimą greičiausiai lemia prieš keletą dešimtmečių vykęs demografinis augimas. Šiuo metu atžalų susilaukia tuomet gimę vaikai. Kai praeis ši banga, ko gero, ir vėl bus gimstamumo nuosmukis, nes užaugs ta karta, kuri nebuvo gausi, ir tiesiog nebebus kam gimdyti. Tą nuosmukį galėtų pristabdyti nebent veiksmingos specialiosios priemonės.
Natūrali Lietuvos gyventojų kaita 2024 m. išliko neigiama - 18,8 tūkst. daugiau žmonių mirė, negu gimė, teigia Valstybės duomenų agentūros (VDA) generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė. Anot jos, 2024 m. kūdikių gimė rekordiškai mažai - 18,7 tūkst. arba apie 9,5 proc. „Praeitais metais turėjome rekordiškai mažą gimusių kūdikių skaičių“, - ketvirtadienį per 2024 m. pagrindinių šalies ekonominių ir socialinių rodiklių pristatymą teigė J. Petrauskienė. VDA duomenimis, 2024 m. mirė 37,4 tūkst. žmonių, kas yra 439 arba 1,2 proc. daugiau negu 2023 m. „Jei norėtume, kad natūralios gyventojų kaitos rodiklis būtų subalansuotas, mums reikėtų dvigubai daugiau gimusių vaikų“, - sakė D. Pasak J. „Negalime neatkreipti dėmesio į gilėjančią demografinę duobę. (...) Tai temdo ir ateities ekonomines prognozes“, - sakė J. Petrauskienė.
VDA duomenimis, 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 890,2 tūkst. nuolatinių gyventojų - 4,3 tūkst. (0,1 proc.) daugiau negu prieš metus. Kaip aiškino agentūros direktorė, nors imigracijos srautas sumažėjo, gyventojų skaičiaus didėjimą ir toliau lėmė teigiama neto tarptautinė migracija, kuriai įtakos turėjo karo pabėgėlių iš Ukrainos ir atvykusiųjų iš Baltarusijos, Uzbekistano, Kazachstano, Kirgizstano, Tadžikistano bei Indijos skaičius. Į Lietuvą grįžo 9,4 tūkst. VDA duomenimis, 2024 m. Lietuvos Respublikos piliečių neto tarptautinė migracija buvo teigiama, t. y. į šalį grįžo 9,4 tūkst. Lietuvos piliečių daugiau negu jų išvyko, kai 2023 m. - 7,3 tūkst. 2024 m. į Lietuvą imigravo 51,8 tūkst. žmonių - 14,9 tūkst. (22,4 proc.) mažiau negu 2023 m., bet 23,1 tūkst. daugiau, negu iš jos išvyko. Tuo metu 2024 m. iš Lietuvos emigravo 28,7 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų: 19,1 tūkst. užsieniečių ir 9,5 tūkst. Lietuvos piliečių. 2024 m. 63,4 proc. visų imigravusių gyventojų sudarė užsienio piliečiai, 36,6 proc. - Lietuvos piliečiai. Didžioji dalis užsienio piliečių į Lietuvą atvyko iš Ukrainos, Baltarusijos. 2024 m. į Lietuvą imigravo 16,3 tūkst., arba 33,2 proc. Palyginti su 2023 m., emigravusiųjų skaičius padidėjo 7 tūkst. (32,1 proc.). Agentūros duomenimis, ankstesniais metais į Lietuvą atvykę imigrantai grįžta į savo kilmės šalis, todėl pagrindinės nuolatinių šalies gyventojų emigracijos kryptys išliko tos pačios: Baltarusija (5,7 tūkst.), Ukraina (5,5 tūkst.), Jungtinė Karalystė (1,9 tūkst.), išaugo grįžtančiųjų į Kirgizstaną (1,3 tūkst.) ir Uzbekistaną (1,2 tūkst.) skaičius.
Gimstamumas mažėja drastiškai: prisidėjo ir pandemija. Per pirmus 10 šių metų mėnesių Lietuvoje gimė virš 14 tūkstančių 700 vaikų. Liko vos du mėnesiai iki metų pabaigos, tačiau, panašu, kad gimstamumas ir toliau mažės. O štai nuo 1990-ųjų šis skaičius vis krito - tada gimė apie 57 tūkstančius kūdikių. Palyginus, 2020-aisiais gimusių - kone perpus mažiau, o štai pernai naujagimių skaičius jau sumažėjo iki 19-os tūkstančių. „Praėjusiais metais pasiekėme tokį lygį, kokio dar nebuvo niekada fiksuota - tai yra 1,1 - kas reiškia, kad vidutiniškai susilauktų vaikų skaičius vienai moteriai yra vienas vaikas. Tokią gimstamumo duobę turėjome tik 2000 metų pradžioje“, - liūdną statistiką konstatavo demografė Aušra Maslauskaitė. „Gimstamumo problemą paaštrino COVID pandemija, kuri neigiamai pasireiškė Pietų Europos šalyse“, - teigė pirmoji ponia Diana Nausėdienė. O štai „Auginu Lietuvą“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų blogai arba labai blogai vertina demografinę situaciją šalyje ir laiko ją krizine.
Gyventojai mano, kad sprendimą susilaukti vaikų stabdo finansinis nesaugumas, noras siekti karjeros, įtempta geopolitinė situacija ir jaunuolių noras gyventi patogiai, be rūpesčių. „Čia mano trečias vaikutis - Margiris - gimė 3,5 kilogramų svorio“, - TV3 Žinioms pasakojo neseniai daugiavaike mama tapusi Ieva. Pasak 35-erių vilnietės, kūdikis - jau aktyvus nuo pat pirmųjų dienų. „Iš visų trijų vaikučių labiausiai pilve spardėsi ir judėjo. Buvo tokių nuogąstavimų nėštumo pabaigoje, nes spaudimą aukštą truputį turėjau ir galvojau, kaip greitai reikia į tą ligoninę atvažiuoti“, - savijautą prieš gimdymą atskleidė Ieva. Ieva taip pat turi 12-os metų dukrą bei 10-ties metų sūnų. Pirmosios dukters moteris susilaukė vos 23-ejų metų. Mama atvira: ji - šeimos žmogus. „Įsiprasmino gyvenimas, iš tikrųjų, vaikams atsiradus - visai kitaip. Aš labai norėjau apskritai vaikų ir didelės šeimos, tai džiaugiuosi, kad sutikau tokį vyrą, kuris to irgi norėjo“, - juokėsi gyvenimo pilnatvę motinystėje suradusi vilnietė. O štai 30-metė Roberta džiaugiasi savo pirmuoju vaikeliu - 3 kilogramų 100 gramų Rugile. „Labai lauktas stebuklas - gimtadienio dovana savotiška“, - pirmagimiu džiaugėsi Roberta. Tiesa, Roberta tikina, kad susilaukti vaiko neskubėjo. „Pradžioje norėjom kaip ir visi draugai, pažįstami, kad turėtumėm stogą, kur gyventi, kad turėtumėm pastovias pajamas, o tada planuoji pagausėjimą“, - anksčiau susilaukti vaiko stabdžiusius motyvus įvardijo Robera.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės akušeris ginekologas tikina, kad gimdančių moterų srautai ligoninėse mažėja. „Matome, kad praktiškai kartais per parą, per dvi, per tris mes turime po vieną, po du, po tris gimdymus, kai anksčiau būdavo nuo 10 iki 14-os <...>. Tai auka savo karjeros atžvilgiu, savo laisvalaikio atžvilgiu, savo veikimo atžvilgiu, pažinimo, kelionių“, - svarstė akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėjas Gediminas Mečėjus.
Pasak demografų, bene dažniausias veiksnys, dėl ko poros atidėlioja šeimos planavimą, tai nesaugumas, susijęs su geopolitine situacija. „Finansinių iššūkių turi jaunos šeimos, kurios turi paskolas, kurios skaičiuoja ir planuoja“, - teigė asociacijos „Neišnešiotukas“ prezidentė Asta Radzevičienė. Atrodo paradoksalus dalykas - žmonės gyvena geriau, bet kažkodėl nesusilaukia vaikų arba atideda tuos vaikus, nekuria santuokų. Taip pat naujosios kartos atstovai turi kiek kitokį požiūrį į šeimos kūrimą - nenori iššūkių, nori daugiau laiko skirti sau, kelionėms, siekti karjeros. „Tai yra kultūriniai idealai, kurie labai daug atsakomybės uždeda tėvams už vaikų gyvenimo sėkmę ir neretai juos užpildyti motinai, dirbančiai motinai, dviejų dirbančių šeimai tampa gana sudėtinga“, - įsitikinusi demografė A. Maslauskaitė. „Kartais atrodo viskas labai paprasta - skirkime šeimoms didesnį finansavimą ir rezultatą pasieksime. Svarbu grįžti prie šeimos vertybių ir normų, „pro life“ politikos, kurie per amžių buvo Lietuvos DNR“, - aktualia tema pasisakė D. Nausėdienė.
Statistika rodo, jog vidutinis amžius, kada moteris nusprendžia susilaukti vaiko Lietuvoje, siekia 30-imt metų.
Gimdymo statistika ir ypatumai Vilniaus gimdymo namuose
Vilniaus gimdymo namų direktorė, gydytoja akušerė-ginekologė Kornelija Mačiulienė patvirtino, jog kalbos apie šalyje padidėjusį gimstamumą nėra iš piršto laužtos. „Savo darbe mes taip pat juntame, kad gimdyvių skaičius yra išaugęs. Praėjusiais metais mūsų gimdymo namuose gimdė pusantro šimto daugiau moterų negu ankstesniais“, - pabrėžė pašnekovė.
Pasak K. Mačiulienės, Vilniaus gimdymo namuose daugiausia kūdikių pasaulį išvysta paprastai birželį ir gegužę. Dienos ar nakties metas naujai gyvybei ateiti yra parankesnis? Į šį klausimą medikė nepateikė konkretaus atsakymo. „Tai visiškai neprognozuojami ir aiškiai neįvardijami dalykai. Būna įvairiai - antai vieną naktį gimsta aštuoni kūdikiai, o dieną - trys, dabar buvo atvirkščiai - naktį gimė penki, o dieną - devyni vaikeliai“, - kalbėjo Vilniaus gimdymo namų vadovė.
K. Mačiulienė neprisimena, jog būtų buvę tokių dienų, kad nebūtų pagimdžiusi nė viena moteris. „Dar tokios dienos pas mus nebuvo. O daugiausia per parą esame priėmę dvidešimt gimdymų. Tokių dienų buvo ir pernai, ir šiemet“, - sakė medikė. Pašnekovės teigimu, nebuvo nutikę ir taip, kad visos gimdyvės būtų ėmusios gimdyti tuo pačiu metu, o medikai nebūtų spėję suktis ir visoms skirti vienodai dėmesio. „Personalo mums netrūksta. Mes turime aštuonias gimdyklas, ir vietos visoms užtenka. O tie gimdymai kažkaip savaime pasiskirsto“, - teigė akušerė-ginekologė.
Pokyčiai gimdymo kultūroje
Šešiasdešimtmetį jau atšventusių Vilniaus gimdymo namų direktorė aiškino, jog pokyčiai akivaizdūs, lyginant dabartinę padėtį su sovietmečiu. „Tais laikais net sunku buvo įsivaizduoti, kad vienoje palatoje kartu gulės ne aštuonios gimdyvės, o tik motina, vaikas ir tėvas. Šiandien jau visiškai kitokia gimdymo kultūra. Turime labai daug aparatūros, kuri stebi, fiksuoja vaisiaus vaizdą. Gimdymo namuose sukurta atmosfera, labai artima namų aplinkai. Kartu su gimdyve gali būti ir vyras. Moteris gali laisvai pasirinkti, kaip geriau jai gimdyti - tradiciniu būdu ar vonioje, atsisakyti epidurinės nejautros ar ne“, - savo įžvalgomis dalijosi nemažai metų moterų gimdymui paskyrusi gydytoja.
Ar gimdymas vonioje šiandien yra populiarus? Pasak K. Mačiulienės, kai tik gimdymo namuose buvo įrengtos būtent gimdyti pritaikytos vonios, gimdyvės aktyviai domėjosi tokiu gimdymu. Vos tik pasiūlius tokį būdą gimdyti, 22 moterys išbandė šių vonių pranašumus. Vėliau noras gimdyti vandenyje buvo gerokai prislopęs, tačiau pastaruoju metu ir vėl juntamas aktyvėjimas. „Dabar savo pirmąsias vonias pakeitėme į naujas, gerokai prabangesnes ir geriau pritaikytas gimdyti“, - pasidžiaugė Vilniaus gimdymo namų vadovė.
Lygindama tuos procesus, kokie vyksta dabar ir buvo sovietmečiu, K. Mačiulienė atkreipė dėmesį į dar vieną dalyką - motinų amžiaus pokyčius: anksčiau gimdydavo jaunesnės moterys - 22-24 metų, o dabar tas amžius siekia 26-28 metus.
Nepasikeitė priešlaikinio gimdymo atvejų skaičius - ir tada, ir dabar Lietuvoje tokių gimdymų skaičiuojama apie 5-7 proc. Akušerė-ginekologė patikino, kad pats gimdymo procesas šiais laikais netapo sklandesnis, nei buvo seniau, - įvairių patologijų ar papildomo medikų įsikišimo atvejai šiandien taip pat nėra jau tokie reti. „Ne taip retai tenka panaudoti ir akušerines reples, ir vakuuminį ekstraktorių ar imtis cezario pjūvio, tačiau šiandien naudojami įrankiai yra tokie lengvi, kad vaisiui jie jokios įtakos nepadaro. Galbūt atrodo, jog ekstremalių atvejų šiandien nutinka daugiau, bet nedera pamiršti, kad dabar vaisiaus ir gimdyvės būklę įdėmiai stebi ir viską fiksuoja sudėtinga aparatūra, o anksčiau vaisiaus širdies tonai būdavo išklausomi tik medine „triūbele“ - jei turėjai geras ausis, tai galėjai išgirsti, o jei klausa prislopusi, tai ir neišgirsdavai“, - pokyčius lygino didelę patirtį akušerijos ir ginekologijos srityse sukaupusi pašnekovė.
Žinios apie Lietuvos medikų pažangą gimdymo skyriuose jau seniai sklando kaimyninėje Baltarusijoje ir Rusijos Kaliningrado srityje. Tų kraštų gimdyvės, jei tik leidžia piniginė, mielai renkasi galimybę gimdyti mūsų šalyje.
Berniukų ir mergaičių gimstamumas
Statistika byloja, kad ilgainiui Lietuvoje gali pristigti nuotakų, nes pastaruosius penkerius metus berniukų mūsų šalyje gimsta maždaug penkiais šimtais ar net tūkstančiu daugiau negu mergaičių. Pavyzdžiui, praėjusiais metais pasaulį išvydo 15 274 mergaitės ir 16 201 berniukų, užpernai - atitinkamai 14 804 ir 15 565.
Amžius ir gimdymai
Pasirodo, populiariausias motinystės amžius Lietuvoje - 25-29 metai. Pernai šio amžiaus gimdyvių buvo net 11 180. Retkarčiais gimdo ir vyresnės nei 50 metų moterys, tačiau ne kasmet šio amžiaus grupėje fiksuojami gimdymai - pernai tokio amžiaus negimdė nė viena, 2014-aisiais - vos viena moteris. Šio amžiaus moteris gerokai lenkia jaunutės mamos. Pernai tokiomis tapo aštuonios nepilnametės iki penkiolikos metų (2014-aisiais tokių buvo vienuolika). Gimdančiųjų 15-19 metų yra gerokai daugiau - šis skaičius peržengia tūkstančio ribą (pernai - 1 136, užpernai - 1 147).
Greitoji medicinos pagalba ir gimdymai
Ar šiais laikais dažnai tenka pas gimdyvę skubėti greitajai medicinos pagalbai? „Tokių kvietimų nebūna daug. Nėščiosios paprastai reguliariai lankosi pas savo gydytojus, šie stebi jų sveikatą, nėštumo eigą, prognozuoja gimdymo datą. Tad tokios moterys į gimdymo skyrius dažniausiai susiruošia pačios, pasirūpina, kas jas į tuos skyrius pristatytų. Jeigu gimdyvės gyvena atokesniame rajone, kurio centre jau nebėra galimybių gimdyti, ir negali pačios nuvykti į gimdymo skyrius sostinėje, tuomet kviečiasi greitąją medicinos pagalbą, kad būtų nugabentos“, - aiškino sostinės Greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinės tarnybos vadovas Vytenis Keršys. Pašnekovas kartu pripažino, kad per metus pasitaiko ir pavienių nenumatytų atvejų, kai tenka skubėti pas gimdyvę, ne kartą greitosios pagalbos medikams teko priimti gimdymą automobilyje ar tiesiog gelbėti skausmų užkluptą gimdyvę gatvėje. Pasak mediko, daugiau kvietimų pas gimdyves būdavo tada, kai buvo įsigalėjusi mada gimdyti namuose. „Esu ir pats važiavęs į namus gelbėti tokios gimdyvės. Tokie gimdymai - patys rizikingiausi. Juk ištikus gimdymo komplikacijai, pavyzdžiui, gausiam kraujavimui, namuose suteikti reikiamą pagalbą tiesiog nėra sąlygų. Tada telieka šauktis greitąją pagalbą“, - pridūrė V. Keršys.
Daugiau kaip 40 metų darbui sostinės Greitosios medicinos pagalbos stotyje atidavusiai direktoriaus pavaduotojai greitosios medicinos pagalbos paslaugų organizavimui Vandai Pumputienei teko priimti penkiolika ekstremalių gimdymų. Bene pats baisiausias atvejis buvo 1978 ar 1979 metais prie Vilniaus Petro ir Povilo bažnyčios šaltoje „Volgoje“, kai lauke spaudė 25 laipsnių šaltis ir mašinoje kabojo varvekliai. Pasak gydytojos, moteris išbėgo į gatvę pusnuogė ir pradėjo gimdyti. Automobilyje nebuvo jokios patalynės. Gydytojai teko paaukoti savo chalatą vaikiukui suvynioti, dar striukę, kad kūdikis nesušaltų, o pačiai šaltį kęsti vienais marškinėliais.
Šiandien tokie ekstremalūs įvykiai - jau tik gydytojų prisiminimuose. V. Keršio teigimu, ir šiais laikais netikėtų gimdymų pasitaiko, vis dėlto tokie atvejai - pavieniai, kažin ar jų būtų dešimt per metus. Tačiau, priešingai nei anksčiau, dabar greitosios medicinos pagalbos automobiliuose yra ir sterilios medžiagos, ir patalynės vaikeliams suvystyti, ir rinkinių pirmajai pagalbai suteikti gimdyvėms. Gimdymas traktuojamas kaip būtinoji pagalba, tad nesvarbu, kur jis prasidėjo - ar namuose, ar gatvėje, ar lėktuve, pagalba turi būti suteikta vietoje, nes gimdymo nesustabdysi. Priimti gimdymą - greitosios pagalbos mediko pareiga. Suprantama, gimdyti greitosios medicinos pagalbos automobilyje nėra taip saugu, kaip gimdymo skyriuje, tačiau greitosios pagalbos medikai savo darbą taip pat atlieka profesionaliai.
Astrologija ir numerologija: gimimo datos įtaka
Astrologai ir numerologai neabejoja, kad gimimo data turi įtakos žmogui jo tolimesniame gyvenime. Kaip sužinoti likimo skaičių? Reikia sudėti visus vaiko gimimo skaičius. Pavyzdžiui, jūsų atžala gimė 2010 metų rugsėjo 10 dieną. Sudedame visus skaičius: 2+0+1+0+0+9+1+0=13. Skaičius sudedame tol, kol liks vienženklis skaičius, taigi, šiuo atveju, 1+3=4. Vaiko likimo skaičius yra 4.
Likimo skaičių reikšmės:
- 1: Energingi ir atkaklūs vaikai, vystosi labai greitai. Jiems reikia tėvų švelnumo ir dėmesio, jie nepakenčia spaudimo. Užauga lyderiais.
- 2: Jautrūs ir empatiški vaikai, jaučiantys kitų nuotaikas. Jiems svarbi gera atmosfera namuose. Tėvai turėtų padėti ugdyti pasitikėjimą savimi.
- 3: Komunikabilūs vaikai, mėgstantys būti dėmesio centre. Gali pasiekti karjeros aukštumų scenoje. Jautriai reaguoja į kritiką.
- 4: Imlūs vaikai, viską darantys sąmoningai ir nuosekliai. Jiems reikia šilumos ir meilės.
- 5: Vaikai, pilni idėjų ir veiklų. Tėvų užduotis - nukreipti jų energiją tinkama kryptimi.
- 6: Atidūs, mandagūs, jautrūs vaikai. Labiausiai atsiskleidžia meilės ir gražių santykių apsuptyje.
- 7: Apgalvoti ir ramūs kūdikystėje, tačiau vėliau gali būti užsispyrę. Įžvalgūs, prisiriša prie artimiausių žmonių.
- 8: Žavingi, ramūs vaikai su daug vidinės stiprybės. Gerbia tėvus, kurie yra autoritetas.
- 9: Originalūs vaikai, mėgstantys naujoves. Gali atrodyti „išlepę“ ar „kaprizingi“, tačiau kantrūs tėvai moka tinkamai sureaguoti.
