Kraujo tyrimai yra svarbi profilaktinės sveikatos priežiūros dalis, ypač kūdikiams ir nėščioms moterims. Šie tyrimai padeda anksti nustatyti galimas sveikatos problemas, užtikrinant savalaikį gydymą ir geresnius rezultatus.
Naujagimių patikra dėl retų ligų
Daugumoje pasaulio šalių naujagimiai yra tikrinami dėl retų, tačiau gyvybei pavojingų ligų. Šių ligų požymiai dažnai nėra iš karto pastebimi po gimimo, tačiau negydomos ligos gali sukelti žalą sveikatai per kelias savaites ar mėnesius ir netgi lemti staigią kūdikio mirtį. Lietuvoje atliekama visuotinė naujagimių patikra dėl 12 ligų. Tačiau galima atlikti ir išplėstinę patikrą dėl 30 paveldimų medžiagų apykaitos ligų (VNT30).
Jei kraujo buvo paimta ant tyrimo kortelės visuotinei naujagimių patikrai dėl 12-os ligų, papildomai kraujo šiam tyrimui imti nebereikės. Tokiu atveju, norint atlikti išplėstinę patikrą (VNT30), reikia sumokėti už tyrimą (72,20 Eur). Mokėjimo pavedimo kopiją reikia atsiųsti nurodytu el. paštu. Mokėjimo būdai: grynais/kortele VUL Santaros klinikų Medicininės genetikos centre arba pavedimu į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos sąskaitą. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti: tyrimo kodą: 19211 (VNT30), Jūsų naujagimio vardą, pavardę ir gimimo datą.
Jūsų naujagimio tyrimo dėl 30 paveldimų medžiagų apykaitos ligų (VNT30) rezultatus galėsite peržiūrėti internetinėje paciento kortelėje (IPK). Prisijungti gali tik gimdyvė, naudojant paslaugą „Elektroniniai valdžios vartai“.
Svarbu atsiminti, kad medžiagų apykaitos pokyčiams naujagimystėje įtakos gali turėti ir įvairios su paveldimomis ligomis nesusijusios būklės, maitinimo ypatumai.
Kraujo tyrimai vaikams: kada ir kodėl jie svarbūs
Augantys vaikai reikalauja ypatingo dėmesio sveikatai - laiku pastebėti sveikatos pokyčiai leidžia užkirsti kelią rimtesnėms ligoms ateityje. Šiame straipsnyje aptarsime, kada ir kodėl svarbu atlikti kraujo tyrimus kūdikiams ir vaikams, kokią informaciją jie suteikia ir kaip tinkamai pasiruošti šiems tyrimams.
Kada reikia atlikti kraujo tyrimus sveikam vaikui?
Sveikam, gerai besijaučiančiam vaikui tyrimus reikia atlikti kartą per metus, nes išsamūs kraujo tyrimai geriausiai atskleidžia vaiko fiziologinę būklę. Mūsų organizme nuolat vyksta tam tikros fiziologinės reakcijos, kiekvienas organas išskiria į kraują tam tikras medžiagas. Jei organizmas veikia gerai, į kraują išskiriamų medžiagų kiekis atitinka normas. Tačiau sutrikus kuriai nors funkcijai, kraujyje atsiranda pokyčių. Kraujas - tarytum veidrodis, atspindintis viską, kas vyksta mūsų organizme.
Ar bendrojo kraujo tyrimo pakanka?
Bendrasis kraujo tyrimas parodo tik mažą dalį kraujo parametrų, tik ar nėra mažakraujystės ir uždegimo. Tačiau nieko nesužinosime nei apie inkstų, kepenų, skydliaukės veiklą, nei apie cukraus ar cholesterolio kiekį kraujyje. O išsamus kraujo tyrimas parodo apie 70 parametrų. Tokius tyrimus rekomenduojama atlikti suaugusiems žmonėms kartą per metus. Vaikams rekomenduojama pasidaryti ne tik bendrą kraujo tyrimą, bet ir patikrinti kitus parametrus.
Esminiai vaikų kraujo rodikliai
Esminiai vaikų kraujo rodikliai, kuriuos reikia atlikti kas metai, yra šie:
- Uždegiminiai faktoriai
- Tyrimas dėl mažakraujystės
- Cukraus kiekio kraujyje nustatymas
- Kepenų fermentų tyrimas
- Inkstų funkcijos tyrimas
- Nuo 11-12 metų - skydliaukės tyrimas (ir berniukams, ir mergaitėms)
Ypač svarbu atlikti išsamesnius kraujo tyrimus tiems vaikams, kurie dažnai serga. Juk tai reiškia, kad virusas yra visame organizme. Ir, aišku, sergantis vaikas gauna daugiau vaistų, kartais ir be reikalo, o antibiotikai kenkia organizmo mikroflorai ir gali pažeisti šalinimo organus - kepenis ir inkstus.
Svarbu tikrinti ir sportuojančius paauglius, tuos, kurie dažnai naudoja įvairių maisto papildų. Brendimo amžiuje reiktų tikrinti, ar nėra skydliaukės sutrikimų. Ypač jei vaikai jaučiasi pavargę, juos kamuoja nemiga, sutrinka mokymasis.
Kraujo ėmimas iš piršto ar venos?
Nereiktų gailėti tų vaikučių, reiktų imti veninį kraują. Tuo labiau, kad tai netgi mažiau skausminga. Kraujas iš piršto nėra grynas, tai - kraujo mišinys, jame yra arteriolių ir įvairių skysčių. Kai vaikas verkia, stresas taip pat veikia tyrimus, todėl jie gali būti iškreipti.
Tyrimai dėl tuberkuliozės
Tam, kad nustatyti, ar žmogus neserga slaptąja tuberkuliozės forma, yra atliekamas naujas tuberkuliozės infekcijos Quantiferon-TB-Gold tyrimas (kvantiferono tyrimas). Jis atliekamas iš veninio kraujo. Šio tyrimo vaikams nereikia daryti kas metai, užtenka patikrinti kartą per trejus metus. Anksčiau įprasta „mantu“ reakcija tuberkuliozės iš tiesų neparodo, jos patikimumas - tik 50 proc.
Pasiruošimas kraujo tyrimui
Šeimos gydytojos patarimai, kaip tinkamai pasiruošti kraujo tyrimui, norint gauti kuo tikslesnius rezultatus:
- Patariama 12 val. nevalgyti prieš kraujo tyrimą.
- Prieš tyrimą nevartoti alkoholio.
- Atsisakyti riebaus maisto.
- Nepatariama prieš kraujo tyrimą sportuoti ar būti fiziškai aktyviam.
Nėščiųjų tyrimai: kada atliekami ir ką reiškia?
Nėštumo metu atliekami įvairūs tyrimai, skirti motinos ir vaisiaus sveikatai užtikrinti. Šie tyrimai padeda nustatyti galimas rizikas ir laiku imtis prevencinių priemonių.
Svarbiausi tyrimai nėštumo metu
- Vizitas pas odontologą: Rekomenduojama pasirodyti pirmojo nėštumo trimestro metu, kad būtų įvertinta burnos ertmės būklė.
- Bendras kraujo tyrimas: Atliekamas pirmo apsilankymo metu.
- Šlapimo tyrimas: Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekamas nėštumo pradžioje.
- Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM): Atliekamas pirmo apsilankymo metu.
- Tyrimas dėl sifilio: Sifilis - gana lengvai lytiškai plintanti liga, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek jos kūdikiui.
- Tyrimas dėl ŽIV: ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti šia liga savo kūdikį nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi.
- Tyrimas dėl lytiškai plintančių ligų: Rekomenduojamas toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių.
- Pirmas ir antras trimestro patikros tyrimai: Atliekami 11-13 sav. ir 14-22 sav. Įvertinama rizika kūdikiui gimti su Dauno arba Edvardso sindromais, nervinio vamzdelio pažeidimu.
- Choriono gaurelių biopsija (CGB): Tyrimas atliekamas nuo 10-11-osios iki 13 (+ 6 d.) nėštumo savaitės. Ši procedūra skirta nustatyti arba atmesti vaisiaus chromosomų anomalijas ar kitas genų ligas.
- Raudonukės antikūnų tyrimas: Atliekamas iki 13 sav. Jei tyrimo rezultatas neigiamas, patariama pakartoti 24 sav.
- Hepatito B tyrimas: Jei nėščioji užsikrečia I nėštumo trimestre, naujagimiui virusas perduodamas iki 10 proc. atvejų, jei III trimestre arba nėščioji yra viruso nešiotoja - iki 70 proc.
- Makšties pasėlis dėl B grupės streptokoko (BGS): Pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę. BGS - pagrindinis ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėjas.
- Tyrimas dėl herpes viruso (HSV): Rekomenduojama tirtis simptomų turinčioms nėščiosioms ir toms, kurių partneris serga.
Vaisiaus lyties nustatymo tyrimas
Vaisiaus DNR nustatymas motinos kraujyje suteikia saugią ir neinvazinę galimybę nustatyti vaisiaus lytį, nesukeliant jokio pavojaus nei nėščiajai, nei vaisiui. Šis tyrimas ypač svarbus nėščiosioms, kurios arba kurių partneris turi padidėjusią riziką su lytimi susijusioms genetinėms ligoms, perduodamoms su lytinėmis chromosomomis. Tokiais atvejais vaisiaus lytis parodo tikimybę sirgti genetinėmis ligomis.
Privalumai:
- Saugu: Nesukelia persileidimo rizikos.
- Ankstyva: Genetinė medžiaga iš vaisiaus ląstelių yra aptinkama motinos kraujyje nuo 10+0 nėštumo savaitės (tyrimą rekomenduojama atlikti nuo 11 nėštumo savaitės).
- Greita: Rezultatai gaunami per 7-10 d. d.
- Aišku: Tyrimas aptinka SRY geną, jei vaisius yra vyriškos lyties.
Genetiniai vaisiaus tyrimai: būtinybė ar ramybė?
Chorioninis gonadotropinas (hCG) - nėštumo žymuo
Chorioninis gonadotropinas (hCG) - vadinamasis nėštumo hormonas, sintetinamas tik pastojus. Šio hormono padidėjimą fiksuoja ir įprasti buitiniai nėštumo testai. Nesilaukiančios moters organizme hCG lygis paprastai būna apie 5,0 IU/l (t.y. apie 50 mIU/ml). hCG kraujo tyrimas atliekamas ankstyvam nėštumui nustatyti. Tai pagrindinis laboratorinis testas. Moteriai pastojus hCG koncentracija kraujyje kasdien labai sparčiai didėja, o 14 nėštumo savaitę pasiekia patį piką. Vėlesniu nėštumo laikotarpiu jis truputį sumažėja ir tai yra normalu.
Tyrimas paprastai atliekamas 6-10 dieną po implantacijos (ji įvyksta maždaug 6-12 dienų po apvaisinimo). Pastojus hCG lygis ima sparčiai kilti ir piką pasiekia maždaug 14 nėštumo savaitę. Chorioninis gonadotropinas iš kraujo pasišalina lėtai, todėl po persileidimo ar aborto praėjus 3-6 savaitėms hCG tyrimas atliekamas daugelyje laboratorijų.
hCG tyrimas nėštumo pradžioje gali padėti nustatyti negimdinį nėštumą. Jei nėštumas - už gimdos ribų, hCG koncentracija serume - mažesnė, palyginti su normalaus nėštumo. hCG tyrimas 11-14 nėštumo savaitę, nėštumui vystantis, gali padėti nustatyti dviejų pagrindinių genetinių ligų - Dauno arba Edvardso sindromų - tikimybę. hCG tyrimas nuo 14 nėštumo savaitės ir kitais atvejais gali būti naudojamas kaip vėžio žymuo.
