Dantukų dygimas - tai svarbus vaikystės etapas, kuris dažnai sukelia daug klausimų ir rūpesčių tėvams. Nuo pirmųjų pieninių dantukų pasirodymo iki nuolatinių dantų formavimosi - kiekvienas etapas turi savų ypatumų. Surinkome dažniausiai užduodamus klausimus apie vaikų dantukus, kad padėtume jums geriau suprasti šį procesą.
Pieninių dantukų dygimas: kada ir kaip?
Įprasta, kad pirmieji pieniniai dantukai išdygsta 6 mėnesių kūdikiui - tai vidutinis amžius. Gali išsikalti ir anksčiau - 4 mėnesių - arba šiek tiek vėliau - 7-8 mėnesių amžiaus kūdikiui. Bet jeigu jie šiek tiek vėluoja, tai nerodo, kad kas nors blogai. Tiesiog kai kuriems vaikams pieniniai dantys dygsta ne po vieną, o grupėmis. Pavyzdžiui, vienu metu kalasi ne vienas dantukas, o du apatiniai, du viršutiniai vienu metu arba keturi viršutiniai vienu metu. Taigi, tiems vaikučiams, kuriems dantukai dygsta grupėmis, vėliau pasirodo - 8, 9 ar 10 mėnesių. Jei dygsta po vieną - dažniausiai dygsta įprasta tvarka, t. y. maždaug 6 mėnesių išdygsta pirmasis dantis, kitą mėnesį - kitas ir t. t. Paprastai odontologai stebi, kada susiformuoja pieninis sąkandis, t. y. kada išdygsta visi pieniniai dantys. Tai turi įvykti 2-2,5 m. amžiaus vaikui. Jei vaikas iki 2,5 m. neturi visų dantų arba turi jų mažai, reikėtų apsilankyti pas vaikų odontologą. Jei odontologas matys, kad dantų raida netipinė, gali duoti siuntimą pas vaikų ortodontą.
Dažniausiai apatiniai centriniai kandžiai išdygsta pirmieji, bet jei dygsta grupėmis, gali išdygti ir viršutiniai centriniai kandžiai. Dažniausiai pirmieji išdygsta priekiniai dantukai.
Neonatalinis, arba gimimo, dantis pasitaiko labai retai - pasaulyje atlikti tyrimai nurodo 0,3 proc. tikimybę - su dantuku gimsta vienas vaikas iš 3 000. Tokie dantys dažniau pasitaiko vaikams, kurie turi įgimtą nesuaugusį gomurį ar nesuaugusią viršutinę lūpą.
Manoma, kad iki pirmojo gimtadienio vaikas turėtų turėti 8 dantukus, o štai iki trečiojo gimtadienio jis turėtų šypsotis pilnu 20 dantukų sąkandžiu. Vis dėlto gamtoje būna įvairių nuokrypių - kai kurie gimsta jau su dantukais, o kai kurie pirmąjį gimtadienį dar švenčia be dantukų. Jei kyla įtarimų, tuomet visuomet verta pasikalbėti su gydytoju odontologu. Šiaip ar taip, vaikas pas jį turėtų apsilankyti dar iki pirmojo savo gimtadienio - geriausia tuomet, kai sulaukiama pačių pirmųjų dantukų (dažniausiai tarp 5 ir 7 gyvenimo mėnesių).
Vaikų dantų raida skirtinga. Sunerimti reikėtų tada, jei, iškritus pieniniams dantims, nuolatiniai dantys niekaip neišdygsta, tuomet reikėtų atlikti dantų rentgenogramą ir pasižiūrėti, gal kartais vieni trukdo dygti kitiems, gal kas stabdo, gal vargina dantų uždegimas. Gali būti ir taip, kad nėra nuolatinių dantų užuomazgų ir dėl to jie nedygsta. Pašalinus kliūtis, leidžiama nuolatiniams dantims prasikalti. Aišku, taip gali nutikti ir dėl sisteminių ligų, pavyzdžiui, dėl mitybos, čia ir odontologai gali patarti: kad kaltųsi nuolatiniai dantys, vaikams būtina vartoti žuvų taukų, gauti pakankamai vitamino D, taip pat kraujyje turi būti normalus kalcio kiekis.
Nuolatiniai dantys dygsta simetriškai. Jei išdygsta dantis dešinėje pusėje, per 6 mėnesius turi išdygti dantis ir kairėje pusėje. Jei per pusmetį antras dantis neišdygsta, reikia kreiptis pagalbos į gydytoją odontologą.
Vaikams nuolatiniai dantys kalasi nebe 6 m., kaip anksčiau, o vidutiniškai 5,5 m. Pirmasis išdygsta arba apatinis priekinis dantis, arba pirmas krūminis dantis, kuris kalasi už visų pieninių dantų.
Nuo 5,5 iki 8,5 m. turi pasirodyti pirmieji krūminiai dantys ir keturi priekiniai viršutiniai, keturi apatiniai. Mergaitėms dantys kalasi anksčiau negu berniukams. Paskui būna apie 1,5-2 m. laikotarpis, kai burnoje, atrodo, nieko nevyksta, nors iš tiesų žandikaulių viduje vyksta intensyvūs procesai: formuojasi dantų šaknys, vystosi šoninių dantų užuomazgos. Po sąlyginio ramybės laikotarpio pradeda dygti kito etapo dantys - iltiniai ir kapliai. Jie irgi turi sudygti per 1,5-2 m. Vadinasi, iki 13 m. paaugliui turi būti sudygę visi nuolatiniai dantys. Tačiau dantų raida būna skirtinga: yra vaikų, kurie baigia keturias klases su visais išdygusiais nuolatiniais dantimis, ir yra tokių, kurie tokio amžiaus turi išdygusius tik pirmojo etapo dantis: priekinius keturis viršutinius ir apatinius dantis ir pirmus krūminius dantis. Kaip dygsta nuolatiniai dantys, labiau priklauso nuo aplinkos veiksnių negu nuo pieninių dantų. Viskas priklauso nuo to, kaip vaikas bręsta: ar jis yra aukštesnis už bendraamžius, ar priaugo pakankamai kūno svorio, ar neserga kokiomis nors sisteminėmis ligomis, tarkime, cukriniu diabetu.
Lietuviukų dantų raida panašiausia į vokiečių, tačiau kapliai (ketvirtieji penktieji viršutiniai ar apatiniai dantys) išdygsta metais anksčiau. Tai sietina su tuo, kad pas mus labai paplitęs pieninių dantų ėduonis ir vaikai per anksti praranda pieninius dantukus. Jei pieninukas prarandamas anksčiau, tai ir nuolatinis dantis kalasi anksčiau. Po sveikais pieniniais dantimis nuolatiniai dantys formuojasi ir dygsta įprastu laiku, o jei pieniniai dantys pažeisti, nuolatiniai dantys formuojasi anksčiau. Dažniausiai ėduonies būna pažeisti pieniniai krūminiai dantys, po kuriais kaip tik ir formuojasi kapliai. Lietuvoje ypač didelė bėda, kad pieninius dantis tenka šalinti dėl ėduonies komplikacijų ypač anksti: jaunesniems nei 7 m. vaikams. Jei pašalinami pieniniai krūminiai dantys, vėliau gali nebelikti pakankamai vietos nuolatiniams dantims.
Kai dantukai vėluoja: priežastys ir ką daryti?
Viena dažniausių priežasčių, dėl kurios gali atrodyti, kad pieniniai dantukai vėluoja, - kai vaikutis yra ankstukas, t. y. gimęs neišnešiotas. Tuomet dantų dygimą reikėtų vertinti ne pagal gimimo datą, bet pagal tą datą, kada vaikutis turėjo gimti. Jei gimė 7 mėnesių, tai 6 mėnesių amžiaus kūdikio raida turėtų būti kaip 4 mėnesių kūdikio, kuris gimė išnešiotas. Jei jis neturi nė vieno danties, būdamas 6 mėnesių, tai yra normalu. Kita priežastis, dėl ko vėluoja dygti pieniniai dantukai, - mityba, bet tai pas mus retas atvejis, nes Lietuvoje mamos skatinamos vaikus skatina maitinti mamos pienu, jie gauna visų reikiamų medžiagų ir tikrai mažai šeimų, kai kūdikių mityba yra ypač skurdi. Tačiau gali pritrūkti tam tikrų maisto medžiagų, jei mažylio organizmas kažką sunkiai įsisavina. Dėl to dantukai gali pasirodyti vėliau. Tai gali lemti ir sisteminės ligos, genetiniai sindromai, kai sutrinka ir kūdikio raida.
Pirmiausia, jei dantukai vėluoja, reikėtų kreiptis į pediatrą. Reikia įvertinti kūdikio mitybą, išsiaiškinti, ar gerai organizmas įsisavina vitaminus ir maisto medžiagas. Jei kyla tam tikrų įtarimų, pediatras duos siuntimą pas genetiką dėl bendresnių tyrimų ar pas gydytoją odontologą dėl burnytės ir dantukų apžiūros.
Dantų dygimo metu: skausmas ir diskomfortas
Mokslinių įrodymų, ar vaikams, kuriems dygsta daugiau dantukų, skauda smarkiau negu tiems, kuriems dygsta pavienis dantukas, nėra. Sunku tai ištirti, nes kūdikėlio nepaklausi, ar labai skauda dygstantis dantukas. Kai kurie jautresni į dantų dygimo procesą reaguoja jautriau. Tikrai skausmingai dantukai dygsta tada, kai burnoje yra uždegimas, tačiau pusmetukui tai retai pasitaiko. Vyresni vaikai, kuriems dygsta nuolatiniai dantys, sako, kad niežti, peršti, veržia. Taigi, ir mažesni kūdikėliai jaučia, kad kažkokie pokyčiai vyksta burnytėje, ir juos tai erzina, kūdikėliai tampa neramūs, irzlūs, nemiega naktimis.
Paprastai sunkiausia būna pirmaisiais gyvenimo metais, nes mažylis dar visiškai nesugeba išreikšti savo jausmų ir parodyti, kur jam skauda. Tačiau dantukų dygimą galima atpažinti iš tam tikrų dažniausiai pasitaikančių požymių. Paprastai pablogėja kūdikio apetitas, taip pat mažylis gali tapti irzlus ir verksmingas. Itin tipiškas simptomas - rankų ir pirštų kišimas į burną. Mažylis gali graužti įvairius daiktus, o užsigavęs dantenas jis gali pravirkti. Dėl nemalonių pojūčių gali sutrikti miegas, taip pat gali padidėti seilėtekis, o dėl jo atsirasti įvairių bėrimų ant veido ir ant krūtinės srities. Tad jei vaikui pasireiškia panašūs simptomai, tėvai švariais pirštais gali „paieškoti“ paburkusių ir paraudusių dantenų, per kurias jau gali kaltis naujas dantukas. Galbūt tai ir būtų tikroji vaiko neramumo priežastis?
Ką daryti, jei mažyliui dygsta dantys? Gali padėti šalti kramtymo žaislai arba atšaldyto maisto gabaliukai (jei mažylis jau valgo kietą maistą). Pavyzdžiui, puikiai tiks šaldytuve palaikyta morka, agurko juostelė ar nesaldus riestainis. Jei mažylis atsisako valgyti, tuomet nereikėtų per daug jaudintis. Jis valgys vėl, kai tik pasijaus geriau. Svarbiausia užtikrinti pakankamą skysčių kiekį. Vertėtų išmėginti pažeistų dantenų masažą šaltu pirštu ar silikoniniu antpirščiu. Jei vaikui ši procedūra patinka, tuomet tai gali būti puikus būdas pagerinti kraujotakos procesus pažeistoje vietoje ir šiek tiek paspartinti besikalančių dantukų dygimą. Kitas puikus būdas - Anaftin Baby gelio dygstant dantukams naudojimas. Anaftin Baby gelis dygstant dantukams yra lipnus biologinis burnos gleivinės gelis. Jis greitai suformuoja nematomą plėvelę, kuri apsaugo dantenas nuo diskomforto ir skausmo. Natūralios sudėtyje esančios medžiagos pažeistose dantenų vietose padeda malšinti skausmą ir paraudimą. Galima naudoti taip dažnai, kaip to reikia. Be to, vaikams dažniausiai labai patinka malonus bananinis skonis, o patogus silikoninis aplikatorius papildomai masažuoja dantenas.
Nors dauguma tėvų mano, kad karščiavimas, viduriavimas ar viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomai siejami tik su dantų dygimu, taip neturėtų būti. Minėtieji simptomai dažniausiai jau rodo virusinę arba bakterinę infekciją. Dėl dantų dygimo temperatūra gali pakilti tik labai nežymiai, pavyzdžiui, iki 37,5 laipsnių Celsijaus ar šiek tiek daugiau.
Nuolatiniai dantys ir jų dygimas
Kažkada buvo teigiama, kad nuolatiniai dantys išdygsta tada, kai vaikas subrendęs eiti į mokyklą. Tačiau ką daryti, jei septynmetis į mokyklą išeina dar su pieniniais dantukais? Ar reikėtų sunerimti? Vaikų dantų raida skirtinga. Sunerimti reikėtų tada, jei, iškritus pieniniams dantims, nuolatiniai dantys niekaip neišdygsta, tuomet reikėtų atlikti dantų rentgenogramą ir pasižiūrėti, gal kartais vieni trukdo dygti kitiems, gal kas stabdo, gal vargina dantų uždegimas. Gali būti ir taip, kad nėra nuolatinių dantų užuomazgų ir dėl to jie nedygsta. Pašalinus kliūtis, leidžiama nuolatiniams dantims prasikalti. Aišku, taip gali nutikti ir dėl sisteminių ligų, pavyzdžiui, dėl mitybos, čia ir odontologai gali patarti: kad kaltųsi nuolatiniai dantys, vaikams būtina vartoti žuvų taukų, gauti pakankamai vitamino D, taip pat kraujyje turi būti normalus kalcio kiekis.
Dažnai mamos sako, kad kuo vėliau išdygs dantukai, tuo jie bus tvirtesni. Tai mitas. Ar dantys bus tvirti, priklauso nuo visiškai kitų dalykų, kokios sąlygos buvo, kai jie formavosi. Dalis dantų formuojasi dar tada, kai vaikelis yra mamos pilvelyje. Ir jei mama turėjo gerti antibiotikų, stiprių vaistų, žinoma, dantukai nebus tokie tvirti, kaip turėtų būti.
Ortodontinė priežiūra: kada kreiptis į specialistą?
Kai vaikui sukanka septyneri, susiruošus į pirmą klasę, reikėtų apsilankyti ne tik pas vaikų odontologą, bet ir pas ortodontą, kuris įvertins, ar sąkandis formuojasi taisyklingai, ar dygsta tie dantys, kuriems priklauso dygti. Septyneri metai yra tas amžius, kai pasimato pirmieji dantų dygimo sutrikimai, kuriuos gali išspręsti ortodontas. Jis įvertins, kokių priemonių gali reikėti, norint suformuoti taisyklingą sąkandį, pasakys, ar prireiks ir kada kabių ar plokštelių.
10 įdomių faktų apie dantis
- Emalis, jūsų dantis dengiantis viršutinis sluoksnis, yra pati tvirčiausia žmogaus organizme esanti medžiaga.
- Dantys pradeda formuotis dar prieš gimstant - pieniniai dantys pradeda formuotis kūdikiui dar esant motinos įsčiose.
- Žmogaus burnoje yra net 4 skirtingi dantų tipai (kandžiai, iltiniai, kapliai ir krūminiai). Kandžių pagalba mes kandame maistą, iltimis jį plėšome. Kaplių ir krūminių dėka yra atliekamas maisto smulkinimo ir traiškymo procesas.
- Žmonės per visą savo gyvenimą naudojasi dviem dantų komplektais - pieniniais ir nuolatiniais dantimis. Sulaukus nuolatinių dantų, būtina pasirūpinti jų sveikata, nes jie tarnaus visą likusį gyvenimą.
- Žmogaus dantys yra tokie pat unikalūs kaip ir pirštų atspaudai, nerasite antro žmogaus, kuris tūrėtų tokius pačius dantis.
- Per visą savo gyvenimą, žmogaus burnoje pasigamina bemaž 36000 litrų seilių, tai yra pakankamas kiekis, kad būtų užpildyti du dideli baseinai. Seilės atlieka daugybę funkcijų organizme, įskaitant pagalbą virškinimui ir saugo dantis nuo bakterijų burnoje.
- Vidutiniškai, per gyvenimą, žmogus praleidžia 38,5 dienas dantų valymui.
- Daugelis ligų yra susijusios su burnos sveikata, įskaitant širdies ligas, osteoporozę ir diabetą.
- Du trečdaliai danties yra po dantenomis - kaule, tai reiškia, kad matomas tik vienas trečdalis danties ilgio.
- Vaikų dantų dygimas gali būti susijęs ne tik su didesniu mažylio irzlumu, bet ir su visos šeimos nuovargiu. Manoma, kad nemalonūs pojūčiai dėl dantų dygimo pasireiškia apie 70 proc. mažylių. Tad tai iš tiesų gana dažna problema.
Kaip prižiūrėti pieninius vaikų dantis?
Dantys - tai ne tik graži šypsena, bet ir svarbi bendros sveikatos dalis. Nuo pat mažens formuojami taisyklingi burnos higienos įpročiai padeda išsaugoti sveikus dantis visam gyvenimui.
