Autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai kompleksinis nervų sistemos vystymosi sutrikimas, paveikiantis vaiko elgesį, bendravimą, socialinę sąveiką ir gebėjimą įsitraukti į įvairias veiklas. Nors kadaise autizmas buvo suvokiamas kitaip, šiandien jis įvardijamas kaip raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis formomis, todėl ir vadinamas spektru. ASS turinčio vaiko smegenys pradeda vystytis kitaip dar motinos įsčiose, o gimus sutrikimo požymiai tampa vis ryškesni.
Statistiniais duomenimis, autizmo spektro sutrikimą turi apie 1 % viso pasaulio gyventojų. Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga kas 70 vaikas. Daugiau nei pusė ASS diagnozuojama iki 3 metų amžiaus vaikams. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vis dažniau: 2016 m. - vienam iš 54, 2018 m. - vienam iš 44, 2020 m. - vienam iš 36 vaikų. Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus.
Nors daugelis vis dar mano, kad ASS yra liga, mokslininkai patvirtino, jog taip nėra. Tai neurologinis sutrikimas, kurio atsiradimo priežastys kol kas nėra iki galo žinomos. Spėjama, kad tai yra genetinio paveldėjimo ir aplinkos veiksnių derinys. Paveldėjimo reikšmę įrodo tai, kad šis sutrikimas labiau paplitęs tarp berniukų (iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms) ir monozigotinių dvynių tyrimai. Taip pat padidėjusi rizika siejama su tokiais veiksniais kaip mažas naujagimio svoris gimimo metu ar jau buvusios nustatytos genetinės patologijos.
Autizmo spektro sutrikimo požymiai
Autizmo spektro sutrikimas pasireiškia įvairiomis skirtingomis formomis, o jo požymiai gali būti labai įvairūs ir pasireikšti skirtingu stiprumu. Dažniausiai autizmas pasireiškia tuo, kad vaikas negeba ar susiduria su problemomis reikšdamas savo ir suprasdamas kitų žmonių jausmus bei mintis. Kitaip tariant, autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai sunkiai interpretuoja gestus, veido mimikas ir net kalbą. Jiems sunku įsijausti į kito žmogaus būseną, ją perprasti, todėl jie dažnai apibūdinami kaip vengiantys socialinio kontakto.
Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar ankstyvoje vaikystėje, dažniausiai nuo 9-18 mėnesių. Pirmieji jų - nepakankamas domėjimasis aplinkiniais žmonėmis. Autistiškus vaikus daugiau domina aplinkos objektai, o ne žmonės, tuo tarpu tipiškai besivystantys vaikai pirmenybę teikia žmonėms. Tokie vaikai nestebi kitų veido, elgesio, neįsiklauso į kitų kalbą, atitinkamai sunkiai mokosi kalbos ir socialinio bendravimo taisyklių.
Pagrindiniai autizmo simptomai:
- Socialinio bendravimo ir sąveikos trūkumai:
- Nesidomėjimas bendravimu.
- Vėluojanti kalbinė raida.
- Nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais.
- Nereagavimas į savo vardą.
- Daiktų nerodymas pirštais.
- Sunku suprasti kitų emocijas.
- Sunku dalyvauti vaizduotės žaidimuose.
- Sunku užmegzti draugystę, dažniau žaidžia vieni, neįsitraukia į bendras veiklas.
- Ribotas, pasikartojantis elgesys, interesai ar veikla:
- Ryškus pasipriešinimas nusistovėjusiai rutinai ir aplinkos pasikeitimams.
- Riboti interesai.
- Stereotipiniai judesiai (pvz., vaikščiojimas ant pirštų galų, plasnojimas).
- Stereotipinis žaidimas (pvz., daiktų rikiavimas, pasikartojantys veiksmai, susidomėjimas žaislo detalėmis, o ne pačiu žaislu).
- Kartojami žodžiai ar frazės (echolalija).
- Padidėjęs jautrumas sensoriniams dirgikliams (pvz., šviesai, garsui, drabužiams).
- Maitinimo(si) sutrikimai (pvz., didelis išrankumas maistui, tam tikros spalvos ar tekstūros maisto netoleravimas).
- Dėmesio nesukaupimas.
- Elgesio ar miego sutrikimai.
- Vystymosi regresija:
- Kai kuriems autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams pasireiškia vystymosi regresija, t. y., grįžimas į ankstesnę būklę - kai viską atrodo gerai mokantis vaikas nustoja kalbėti, žaisti, bendrauti. Tokia regresija dažniausiai pasireiškia tarp 1 ir 2 metų amžiaus.
Diagnostika ir pagalba
Šiuo metu autizmo diagnostikoje nėra rutiniškai naudojami jokie instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Autizmas ar autizmo spektro sutrikimai nustatomi remiantis klinikine išraiška ir klinikiniu stebėjimu. Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės.
Ankstyvoji diagnostika yra labai svarbi. Nors daugelis tėvų pirmuosius nerimą keliančius požymius paprastai pastebi iki vaikui sukanka 1,5 metų, bet dėl vyraujančių stereotipų ir įvairių mitų į specialistus kreipiasi gerokai vėliau. Vaikų gydytojai neurologai sako, kad labai svarbu autizmo sutrikimą aptikti ir diagnozuoti kuo anksčiau. Ankstyva diagnostika užtikrina galimybę laiku gauti reikiamą pagalbą, sprendžiant patiriamas problemas ir sunkumus. Pradėjus taikyti intervencines priemones ankstyvaisiais metais, išnaudojami kritiniai smegenų vystymosi laikotarpiai, o tai gali sušvelninti su autizmu susijusių problemų poveikį.
Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu. Laiku pradėtos taikomos terapinės intervencijos padeda sumažinti pagrindinių autizmo požymių ir susijusių sveikatos sutrikimų išreikštumą, koreguoti esminius autizmo simptomus, tokius kaip kalbos, komunikacijos, socializacijos sutrikimas, stereotipiniai judesiai ir kt. Pagrindiniai gydymo metodai yra kalbos ir kalbėjimo mokymas, bei socialinių įgūdžių formavimas.
Ryšys su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais
Nors autizmo spektro sutrikimas nėra išgydomas, pritaikius specialią pagalbą, autistiškas vaikas sėkmingai gali integruotis bendruomenėje ir gyventi visavertį gyvenimą. Šioje vietoje labai svarbus tiek šeimos, tiek padedančių specialistų (psichologų, pedagogų, logopedų, gydytojų) bendradarbiavimas. Vaiką su autizmo spektro sutrikimą auginantiems tėvams reikėtų tiesiog priimti ir mylėti jį su visais jo ypatumais. Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės.
Garsūs žmonės su autizmo spektro sutrikimu
Nors autizmas laikomas raidos sutrikimu, istorija žino daugybę iškilių ir genialių žmonių, kurie, kaip manoma, turėjo autizmo ar panašių į jį sutrikimų. Tarp jų:
- Stenlis Kubrikas (Stanley Kubrick, 1928-1999) - vienas žinomiausių JAV kino režisierių ir prodiuserių, gavęs Oskaro apdovanojimą už vizualinius efektus filme „2001 metų kosminė odisėja“.
- Čarlzas Robertas Darvinas (Charles Robert Darwin, 1809-1882) - garsus anglų gamtininkas ir keliautojas, sukūręs evoliucinę gyvųjų organizmų natūralios atrankos teoriją.
- Seras Entonis Hopkinsas (Anthony Hopkins, g. 1937) - garsus britų kilmės aktorius bei režisierius.
Šie pavyzdžiai rodo, kad autizmo spektro sutrikimas nebūtinai riboja žmogaus potencialą ir kad asmenys su ASS gali pasiekti išskirtinių rezultatų įvairiose srityse.
