Žmonės, ieškantys augintinio, kuriam nereikia ilgų vaikščiojimo valandų ir daug laiko bei darbo išlaikyti, dažnai nusprendžia nusipirkti vėžlį. Iš pirmo žvilgsnio šie gyvūnai yra nereikalingi, tačiau kasdienėje praktikoje susiduriu su daugybe klaidų, rūpindamasi šiais tyliais padarais. Populiariausios vėžlių rūšys yra stepiniai ir graikiniai vėžliai. Kaip augintiniai laikomi vėžliai išgyvena priklausomai nuo rūšies net iki 100 metų.

Vėžlių rūšys ir lyties nustatymas

Yra keletas populiarių vėžlių rūšių, kurias galima laikyti namuose:

• Leopardinis vėžlys
• Graikinis vėžlys
• Stepinis vėžlys
• Balkaninis vėžlys

Lyties nustatymas gali būti sudėtingas, tačiau yra keletas požymių:

• Patinai yra mažesni ir dažnai ryškesnių spalvų nei patelės.
• Patinų uodega ilgesnė nei patelių.
• Patinų pilvo kiautas (plastronas) yra įgaubtas į vidų, o patelių - plokščias.

Laikymo sąlygos

Tiek lauko, tiek vidaus sąlygos reikalauja ypatingo dėmesio, kad būtų užtikrintas vėžlio gerbūvis. Abiem atvejais galime paruošti teritoriją gyvenimui sode ir namuose. Lauko laikymo atveju galite sudaryti sąlygas panašias į gamtos.

Lauko aptvaras

Mūsų klimato sąlygomis optimalu vėžlį laikyti tokio tipo aptvare nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvo rudens, likusį laiką geriau laikyti vėžlį kambaryje ir sudaryti jam žiemojimo sąlygas. Išorinėje turime galimybę suformuoti vėžliui reljefą taip, kad jis galėtų treniruoti raumenis, pvz., lipdamas ant mažų kalvų ar kasdamas žemėje (žemė neturėtų būti molio, kad būtų galima kasti ir būtų išvengta per didelės drėgmės ant grindinio). Tačiau atminkite, kad vėžlys turi turėti vietą pasislėpti ir būti nepažeistas plėšrūnų, o aptvaras turėtų būti giliai po žeme, kad vėžlys negalėtų kasti apačios.

Terariumas namuose

Jei negalite aprūpinti savo augintinio gyvenimui lauke, tai namuose turėtumėte pasistatyti pakankamai didelį terariumą. Sausumos vėžlius gali laikyti specialiuose terariumuose, akvariumuose ar plastikinėse dėžėse. Geriausia, kad jame esantis substratas būtų grunto (galbūt be trąšų ir purškimo) ir smėlio mišinys, net kartu su velėna. Toks substratas leis vėžliui kasti kaip natūralioje aplinkoje ir yra saugesnis nei komercinis substratas, pvz., iš spygliuočių.

Į terariumą turėtų būti dedamas UVB šaltinis, o radiatorius - taip, kad žemiau jo esanti temperatūra neviršytų 35 ° C, o kitose terariumo vietose temperatūra turėtų būti 20-30 ° C. Karštoji zona 40 C, vėsioji zona 25° C, temperatūros palaikymui naudojamos šildomi kabeliai ar kilimai, šildomosios lempos naudojamos išskirtinais atvejais. Būtina turėti (UVB 10%) lempą, įsukama turi būti ne aukščiau, kaip 30 cm atstumu , vamzdinė - ne aukščiau 15 cm nuo gyvūno. Lempa, laikoma per žemai, gali nudeginti gyvūna.

Taip pat svarbu kontroliuoti drėgnumą terariume, kuris turėtų būti pritaikytas atsižvelgiant į nurodytos vėžlių rūšies pageidavimus. Kraikas naudojamas pagal vėžlio rūšį. Vėžlį laikant saulėtoje vietoje, būtina pasirūpinti, kad šis bet kada rastų pavėsį, kur galėtų pasislėpti nuo atviros saulės.

Mityba

Vėžlių sveikatai didelę įtaką turi tinkamas mitybos racionas, užtikrinant pilnavertę vėžlio mitybą galima išvengti daugybės augintinio susirgimų. Sausumos vėžliai yra augalėdžiai gyvūnai. Racionas turėtų būti kuo įvairesnis, taip augintinis gaus daugiau skirtingų vitaminų bei mineralų.

Maistas, skirtas mūsų vėžliams, turėtų būti kuo įvairesnis. Labai svarbu pateikti pievų augalus, pvz., dobilus, kiaulpienes, ramunes, liucernas, lauko vijoklius, braškių ir gervuogių lapus. Jie teikia ląstelieną, kuri yra labai svarbi tinkamam virškinimui, bei kalcį ir fosforą, kurie yra būtini tinkamam funkcionavimui. Vasarą didžiausią mitybos dalį sudaro kiaulpienės, dobilai, gysločiai, pienių žiedai. Kitais metų laikais sausumos vėžliai maitinami daržovėmis bei vaisiais, pastarieji turėtų būti duodami kaip skanėstai, o ne pagrindinis maistas. Prieš patiekiant maistas turi būti švariai nuplautas.

Maistas, turintis daug vitaminų bei kalcio - garstyčių lapai, motiejukai, kiniškas kopūstas, vynuogių lapai, ridikų lapai, brokoliai, kiaulpienės, dobilai. Toks pašaras turėtų sudaryti apie 85% raciono. Apie 10% raciono gali sudaryti vaisiai (vaisiai turi būti be sėklų) ir gėlės - rožių žiedlapiai, palergonijos, našlaitės.

Tinkamos maistui daržovės - salotos, kopūstai, pomidorai, agurkai, ridikų lapai, morkos, paprikos, rukola. Tinkami maistui vaisiai - braškės, šilauogės, mangai, obuoliai, kriaušės, melionai, citrusiniai vaisiai.

Kaip kalcio ir mineralų šaltinį verta suteikti prieigą prie sepijos (sepijos lukšto), jeigu vėžlys jos nevalgo sutrinkite ir pabarstykite ant maisto. Sausumos vėžliams būtinai reikalingas tik jiems skirti spec. Vitaminai ir kalcis, kuris būtinas dėl kiauto ir kitų kūno dalio.

Dažniausios mitybos klaidos:

• Maitinimas sūrio pyragu arba dieta, kurios pagrindas yra 99% morkų.
• Per daug salotų, kurių vėžlio racione neturėtų būti iš viso.
• Augalai, kuriuose gausu oksalatų (pvz., špinatai ir rūgštynės), nes dėl jų vartojimo vėžliui inkstuose gali atsirasti akmenys.

Šiems gyvūnams vandens terariume laikyti nereikia, nes taisiklingai maitinamas jis drėgmės gauna iš maisto. Sausumos vėžlius būtina išmaudyti viena karta į savaitę (pastebėjus, kad gyvūnas geria vandenį, būtina kreiptis pas specialistus).

Žiemojimas

Daug klausimų kelianti tema yra žiemojantys vėžliai. Natūraliomis sąlygomis tai yra fiziologinis procesas, tačiau buitinėmis sąlygomis ne visi vėžliai turi „žiemoti“, o kai kuriais atvejais medicininiu požiūriu tai net netinkama. Jei planuojate veisti savo vėžlius, būsimi tėvai turi žiemoti. Tikrai neturėtų žiemoti sergantys gyvūnų ar iškart po ligos.

Prieš pradedant pasiruošimą „žiemojimui“, verta apsilankyti pas veterinarą, kuris gydytų jūsų augintinį ir įvertintų jo sveikatą. Prieš nusprendžiant dėl šio žingsnio, verta susipažinti su vėžlio tinkamo žiemojimo taisyklėmis, nes blogai atliktas gali sukelti sunkią ligą, o kraštutiniais atvejais - net mirtį.

Vėžlio virškinamajam traktui svarbu prieš miegą visiškai ištuštėti. Užmigdyti galima vėsiame rūsyje arba šaldytuve (temperatūra turi būti 4-6 ° C). Rūsio atveju didelis privalumas yra didesnė drėgmė, kuri skatina miego periodą. Šaldytuvo atveju taip pat būtina į jį įdėti indą su vandeniu. Vėžlys turėtų būti dedamas į dėžutę su skylėmis, o jos dugnas geriausiai užpildytas samanomis ar lapais.

Per tą laiką turėtumėte sistemingai kontroliuoti augintinio svorį, taip pat aplinkos temperatūrą ir drėgmę (jūs neturėtumėte leisti, kad aplink vėžlį augtų pelėsiai). Jei svorio netekimas viršija 10% pradinio svorio, vėžlys turėtų būti nedelsiant pažadinamas.

Dažniausios ligos ir priežiūra

Pagrindiniai požymiai, kurie gali išduoti augintinio sveikatos sutrikimus - vėžliai yra smalsūs gyvūnai, todėl ilgas tupėjimas slėptuvėje jiems nebūdingas; pakėlus augintinį jis turėtų tam priešintis, bandyti pabėgti; šarvas turi būti tvirtas, nepažeistas, vientisas; akys turi būti blizgios, skaidrios, be išskyrų; nosis ir burna sausa; išeinamoji anga švari, sausa, išmatos turi būti kietos konsistencijos.

Metabolinė kaulų liga

Tai yra kaulų, kiauto suminkštėjimas, taip gali atsitikti dėl netinkamo mitybos raciono, kalcio ir vitamino D trūkumo. Dažnai pasireiškia jauniems, augantiems vėžliams. Siekiant išvengti ligos, sudarant vėžlio racioną labai svarbu atkreipti dėmesį į Ca:P (kalcio:fosforo) santykį bei užtikrinti ultravioletinių spindulių šaltinį. Galima kelias valandas per dieną išnešti ant saulės. Žiemą vitaminus patartina lašinti į vandenį.

Endoparazitai

Dauguma vėžlių, kurie parduodami, yra sugauti laisvėje arba atgabenti iš didelių gyvūnų fermų, todėl būna užsikrėtę daugybe skirtingų parazitų. Gyvūnai gali būti išliesėję, neėsti, viduriuoti, išmatose gali matytis parazitai. Užsikrėtus vėžliui skiriami antiparazitiniai vaistai. Norint išvengti parazitinių užsikrėtimų, būtina užtikrinti akvariumo švarą, palaikyti higieną, maitinti švariu, plautu maistu.

Hipovitaminozė A

Ligą sukelia netinkama mityba, kai racione yra per mažas vitamino A kiekis. Pasireiškia sutinimu ausų srityje. Todėl į racioną būtina įtraukti maistą, kuriame gausu vitamino A.

Snapo peraugimas

Jei apatinis ir viršutinis vėžlio snapas auga nevienodai, dažniausiai tai - metabolinės kaulų ligos pasekmė. Tačiau tai gali nutikti ir vėžlį maitinant vien tik minkštu maistu.

Vėžlio priežiūra taip pat turėtų apimti nagų priežiūrą, taisyklingą akių būklę ir snapo formą, kad būtų galima greitai pradėti gydymą, jei atsirastų bet koks sutrikimas. Vėžlys skiria savo šeimininką. Vėžliai nemėgsta triukšmo, staigių judesių. Išgąsdintas vėžlys dažniausiai pasislepia savo kiaute, į vidų įtraukia galvą, kojas. Vėžliai neturi dantų, bet turi ypač stiprų žandikaulį. Vėžliai turi puikų regėjimą, jie net skiria spalvas.

tags: #siuvinetos #pagalveles #sausi #gime #virsta #karalium

• Geriausi pusryčiai Vilniuje: Benedikto kiaušiniai
• Depresijos po gimdymo gydymas
• Pagalba beglobiams gyvūnams
• Socialinės globos namų projektavimas
• Astrologės Palmira Kelertienė darbai