Kosulys yra natūrali organizmo gynybos reakcija, kuria siekiama išvalyti kvėpavimo takus nuo gleivių, dulkių, mikroorganizmų ar kitų dirgiklių. Vaikų kosulys pirmiausiai gali atsirasti dėl slogos. Jei „už nosies“ teka sekretas, tuomet kosulys labiausiai suintensyvėja gulimoje padėtyje. Tokiu atveju labai svarbu dažnai valyti nosytę.
Vaikų kosulį V. Sutkus skirsto į: ūminį - trunkantį iki 2-3 savaičių; lėtinį - užsitęsiantį 4 savaites ir ilgiau. Taip pat, anot jo, būna specifinis kosulys, kuris padeda atpažinti ligą, arba nespecifinis - t.y. nebūdingas specifinei ligai. Kosulys taip pat skirstomas į sausą - kai neatsikosoma; ir drėgną/šlapią - kai atkosima sekretu.
Kas dažniausiai sukelia vaikų kosulį?
„Pati dažniausia ūminio kosulio priežastis yra sloga. Dažniausiai ji praeina pati ir be jokių komplikacijų. Maždaug dešimtadaliui kosinčių vaikų nustatomas bronchitas arba bronchiolitas - dažniausiai tai yra drėgnas kosulys, o kartu girdimas ir garsus šnopavimas. Jei pastebime, kad vaikui darosi sunkiau kvėpuoti, būtinai reikia pasirodyti gydytojui. Dar dešimtadalis vaikų kosėja dėl astmos, šiuo atveju būdingas specifinis sausas kosulys“, - dažniausias vaikų kosulio priežastis išskiria vaikų ligų gydytojas.
Sausas kosulys būna dirginantis ir be skreplių - vaikas tiesiog „kosti orą“. Tuo tarpu šlapias kosulys, dar vadinamas produktyviu, lydi gleivių ar skreplių išsiskyrimas. Šlapias kosulys dažniausiai atsiranda po kelių dienų nuo peršalimo pradžios, kai gleivės ima skystėti.
Dažniausia sauso kosulio priežastis - virusinė infekcija. Skaičiuojama, kad mažiausiai 80 proc. viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukelia įvairūs virusai. Virusinės infekcijos dažniausiai prasideda sausu, dirginančiu, neproduktyviu kosuliu. Dažniausiai toks kosulys po 3-4 parų tampa drėgnu ir vaikas kosėja lengviau. Sausą, dirginantį ir varginantį kosulį laikinai galima slopinti, tačiau jei tai nebūtina, tuomet geriau stebėti, kada sausas kosulys taps produktyviu. Vaikams iki 6 metų amžiaus kosulio slopinimas gali tik dar labiau pakenkti, o ne padėti.
Kosulį gali sukelti ir kitos priežastys:
- Virusinės infekcijos.
- Bronchitas.
- Plaučių uždegimas.
- Alergijos ar astma.
- Gastroezofaginis refliuksas.
Sergant gripu būdingas sausas kosulys, pasireiškiantis kartu su karščiavimu. Lojimą primenantis sausas kosulys gali signalizuoti, kad vaikui prasidėjęs laringitas. V. Sutkus ramina, kad jei šios ligos eiga nėra sunki, galima gydytis ir namuose, tačiau jei patiems susitvarkyti nepavyksta, verčiau kreiptis į gydytoją. Esant plaučių uždegimui kosulys gali būti sausas arba drėgnas, kartu pasireiškia karščiavimas, vaikas pastebimai prastai jaučiasi ir čia dažniausiai jau reikia gydytojo įsikišimo.
Iš retesnių priežasčių, kodėl vaikas ima kosėti, gali būti į kvėpavimo takus patekęs svetimkūnis. Jį nesunku atpažinti, mat kosulys prasideda staiga, greičiausiai kartu su springimu. Jei patiems svetimkūnio ištraukti nepavyksta, reikia kreiptis į medikus. Kosėjama ir dėl kitų dirgiklių, pavyzdžiui, tabako dūmų, vaistų ir pan. Po kvėpavimo takų infekcijų gali pasireikšti neurogeninis kosulys - kai vaikas ir toliau kosėja iš įpročio. Kosulį gali sukelti ir alergijos, kai kurie vaistai, šaltas ir sausas oras, COVID infekcija, vardija vaikų ligų gydytojas.
Kada reikalingi vaistai ir kada kreiptis į gydytoją?
„Užsirašykite pas šeimos gydytoją, jei kosėjantis vaikas karščiuoja, o kosulys intensyvėja. Reiktų, kad gydytojas vaiką įvertintų ir tuo atveju, jei kosulys trunka ilgiau nei mėnesį“, - pataria V. Sutkus. Vis dėlto gydytojas atkreipia dėmesį į išskirtinius ženklus, kai nieko nelaukus reikia vykti nebe pas šeimos gydytoją, o tiesiai į ligoninę.
Skubėkite pas medikus, jei:
- vaikas nustoja kvėpavęs,
- matote, kad kvėpavimas apsunkintas ir dažnas (kilnojasi krūtinės ląsta ir pilvukas, o mažas vaikas, kuris dar negali nieko pasakyti, atrodo išsigandęs),
- pastebite, kad vaiko oda blyški arba pamėlusi.
Taip pat pavojinga, jei vaikas atsikosėja kraujingais skrepliais arba stipriai kosėja iki vėmimo.
Bakterinių infekcijų metu gali pasireikšti didesnis karščiavimas, gali kamuoti blogesnė bendra savijauta. Vis dėlto bakterinės infekcijos pasitaiko rečiau nei virusinės. Svarbu suprasti, kad virusinės infekcijos metu antibiotikai neskiriami, nes jie virusų neveikia. Žinoma, virusinė infekcija visuomet gali komplikuotis bakterine. Jei susirgo kūdikis arba labai mažas vaikas, jei vaiko būklė negerėja arba net blogėja, tuomet geriau kreiptis į vaiko gydytoją. Ypatingai sunerimti reikėtų tuomet, jei ant vaiko odos atsiranda neblykštančių bėrimų ir jei vaikas vangus, mieguistas bei karščiavimo nemažina įprastos ibuprofeno arba paracetamolio dozės.
Kosulį gydant namuose vaikams galima duoti žolinių preparatų: gebenės - skystina gleives; raktažolės ir čiobreliai - kosulį silpnina; skėstašaknis kamras - taip pat silpnina kosulį. Tarp naminių priemonių gydytojas pamini ir medų. „Vis daugiau straipsnių aprašoma, kad medus veikia antibakteriškai ir silpnina kosulį. Medaus kosančiam vaikui galima duoti nuo pusės šaukštelio iki dviejų ir geriausia vartoti prieš miegą. Jei matote, kad per tris dienas tokio gydymo jokio poveikio nėra, nėra prasmės medaus duoti ilgiau, bent jau dėl kosulio. Tik atminkite, kad medaus negalima duoti vaikams iki 1 metų, nes jame gali būti botulino toksino, kuris vaikams gali sukelti botulizmą. Vyresniems vaikams tai nepavojinga“, - kalba gydytojas.
Kosuliui palengvinti galima naudoti ir eterinius aliejus: eukaliptų, čiobrelių, pipirmėtės, levandos ir t.t. Eteriniai aliejai gali būt geriami, tepami ar garinami. Vis dėlto gydytojas atkreipia dėmesį, kad galimi ir šalutiniai reiškiniai - odos arba gleivinių sudirginimas. Taip pat galima taikyti inhaliacijas - inhaliuoti tiek su paprastu, tiek su negazuotu mineraliniu vandeniu, fiziologiniu tirpalu ar pačių namuose pasigamintu 1 proc. druskos tirpalu (tokį pasidarysite ištirpinę porą gramų druskos stiklinėje vandens). „Tiek inhaliacijos, tiek skysčiai drėkina kvėpavimo takus ir tokiu būdu palengvina vaikams atsikosėjimą, jis darosi mažiau skausmingas“, - rekomenduoja gydytojas.
Kosuliui gydyti vartojamos kelios rūšys vaistų. Kosulį slopinantys vaistai slopina kosulio refleksą. Dekongestantai mažina nosies gleivinės paburkimą, antihistamininiai - alergijos simptomus. Ekspektorantai - skystina gleives. Atkreipkite dėmesį, kad dauguma šių vaistų skiriami tik nuo paauglystės ir prieš vartojant geriau pasitarti su gydytoju, nors juos galima įsigyti ir be recepto. Taip pat labai svarbi nosies higiena. Mažiausiems vaikams turite padėti nosį atsiurbdami, didesni jau gali ir patys išsipūsti. Galima nosį ir praplauti, nes nosyje esantis sekretas gali nubėgti į kvėpavimo takus ir tokiu būti skatinti kosulio refleksus. Jei taip nutinka, padeda ir burnos skalavimas druskos tirpalu.
Flavamed sudėtyje yra veikliosios medžiagos ambroksolio hidrochlorido, priklausančio mukolizinių (gleives skystinančių) ir atsikosėjimą skatinančių vaistų grupei. Flavamed geriamasis tirpalas vartojamas sergant ūmiomis ar lėtinėmis plaučių ir bronchų ligomis, kai kosulio metu susidaro klampios gleivės. Flavamed tinka vartoti vyresniems negu 2 metų vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems. Flavamed suskystina klampias gleives ir jos gali lengviau kosulio metu pasišalinti. Jeigu per 4-5 dienas vaiko savijauta nepagerėjo arba net pablogėjo, būtinai kreiptis į gydytoją. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
Kaip padėti kosėjančiam vaikui namuose?
Šlapias kosulys vaikui - dažnas simptomas, kuris gali pasireikšti po peršalimo, bronchito ar virusinės infekcijos. Nors jis skamba nerimą keliančiai, dažniausiai tai natūralus organizmo būdas išvalyti kvėpavimo takus nuo susikaupusių gleivių. Vis dėlto, tėvams svarbu atskirti, kada šlapias kosulys yra sveikimo ženklas, o kada - rimtesnės ligos požymis.
1. Užtikrinkite pakankamą skysčių kiekį. Vanduo, žolelių arbatos, sultinys - visa tai padeda suskystinti gleives ir lengviau jas pašalinti. Svarbu vaikui duoti gerti kuo daugiau skysčių. Siūlykite šiltą arbatą, pagardintą medumi, šiltas sriubas ar skiestas sultis (grynos sultys gali dirginti gerklę ir skrandį). Naudokite kūrybiškus būdus skatindami vaiką gerti: pasitelkite žaidimus ar apdovanojimų sistemą. Skysčiai drėkina gleivines, mažina karščiavimą, lengvina atsikosėjimą arba padeda sausam kosuliui virsti produktyviu.
2. Drėkinkite orą. Sausas oras dirgina kvėpavimo takus, todėl verta naudoti oro drėkintuvą arba tiesiog padėti šlapių rankšluosčių prie šildytuvo. Būtina palaikyti optimalią patalpų drėgmę - ypač ten, kur vaikas miega. Jei jūsų namuose oras yra per sausas, apsvarstykite drėkintuvo įsigijimą.
3. Šilti garai. Įkvėpimai garais (pvz., su ramunėlėmis ar eukalipto lašais) gali padėti atsikosėti. Jei kosulys sausas ir dirginantis, labai naudinga pabūti vonios patalpoje ir atsukti karštą vandenį - garais prisotintoje patalpoje vaikui lengviau atsikosėti. Naudingos specialiais aparatais atliekamos inhaliacijos.
4. Tinkama mityba. Rinkitės šiltus, lengvus patiekalus - daržovių sriubas, košes.
5. Poilsis ir ramybė. Jei vaikas nekarščiuoja, pasivaikščiojimai gryname ore, ypač spygliuočių miškuose, gali būti labai naudingi. Spygliuočių miškuose praleistas laikas ne tik palengvina kvėpavimą, bet ir stiprina imunitetą bei šeimos ryšį.
6. Nosies higiena. Tinkamai valant nosį rečiau kamuoja ir kosulys - tam puikiai tinka jūros vanduo. Prieš nakties miegą keletą parų galima vartoti nosies gleivinės kraujagysles sutraukiančius preparatus, tačiau dėl jų vartojimo geriau pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Ilgai vartojami dekongestantai gali sukelti pripratimą - tuomet gali išsivystyti taip vadinama „medikamentinė“ sloga.
NEGALIMA vaiko kūnelio trinti spiritu - tai pavojinga ir galima tik dar labiau pakenkti. Be to, karščiavimo mažinimui nenaudojamas aspirinas (acetilsalicilo rūgštis). Pirmo pasirinkimo vaistai karščiavimui mažinti - paracetamolis ir ibuprofenas, kurie vartojami atsižvelgiant į vaiko svorį.
Jei kosulys drėgnas, bet sekretą sunku atkosėti, gali padėti mukolitikai, pavyzdžiui, ambroksolio hidrochloridas. Jie skystina gleives ir palengvina atsikosėjimą. Šiuo tikslu galima naudoti „Flavamed“ geriamąjį tirpalą. Vis dėlto mukolitikai netinka esant sausam kosuliui - jie gali dar labiau dirginti kvėpavimo takų gleivinę. Jei po 4-5 dienų kosulys nesumažėja arba vaiko būklė pablogėja, būtina kreiptis į gydytoją.
Sausas, lojantis ar šlapias kosulys. Gydytoja paaiškina kaip gydyti | GYVENSENOS PARAŠTĖSE
Vaiko aplinka turėtų būti švari - jam negalima būti dulkėtose ar prirūkytose patalpose. Vaikų kosulys gali atsirasti ir dėl svetimkūnio, gastroezofaginio refliukso ar astmos - tuomet būtina šalinti tikrąją jį sukėlusią priežastį.
Šlapias kosulys vaikui dažniausiai rodo, kad organizmas kovoja ir valosi nuo infekcijos. Tinkama priežiūra, pakankamas skysčių kiekis ir kantrybė padeda šį procesą palengvinti. Dažniausiai 7-14 dienų. Ne visada reikalingi vaistai. Jeigu vaikas dažnai serga ar kosulys vis grįžta, verta atkreipti dėmesį į galimas priežastis. Nuolatinis kosulys gali rodyti lėtinius uždegimus, alergijas ar astmos pradžią. Norint sumažinti šlapio kosulio pasikartojimo riziką, svarbu stiprinti vaiko imunitetą.
Tėveliai savo vaiko būklę turėtų stebėti ne tik dienos, bet ir nakties metu. Jie būtinai turėtų atkreipti dėmesį, kada vaikas pradėjo kosėti ir kokie simptomai pasireiškė kartu, pavyzdžiui, ar vaikas pradėjo karščiuoti, ar tapo vangus ir irzlus, ar neatsirado bėrimų ir pilvo skausmų. Itin svarbu sutelkti dėmesį į tai, koks kosulio pobūdis - ar kosulys sausas, ar drėgnas; ar paviršinis, ar gilus; ar lojantis, ar duslus; ar priepuolinis ar gana tolygus; ar jis kamuoja tik rytais, ar visą parą ir t.t. Labai svarbu žinoti, kas galimai provokuoja kosulio priepuolius - galbūt jis atsiranda vaikui užsiimant fizine veikla, galbūt juokiantis, galbūt kosulį provokuoja prirūkyta patalpa ar dulkės, galbūt kosulys atsiranda tik horizontalioje padėtyje. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į atkosėjamus produktus - kokios spalvos gleivės arba skrepliai, kiek jų atkosima ir t.t.
