Hipokalemija yra medicininė būklė, kai kalio koncentracija kraujo serume nukrenta žemiau normos, paprastai mažiau nei 3,5 mmol/l. Tai organizmo būklė, kurios metu sumažėja kalio koncentracija kraujyje. Normali koncentracija svyruoja tarp 3,5 - 5 mmol/l. Kalis yra būtinas elektrolitas, reguliuojantis nervų ir raumenų funkcijas, įskaitant širdies ritmą, bei palaikantis ląstelių skysčių balansą. 95% organizme esančio kalio slypi ląstelėse, 3% - kraujyje. Už tokį koncentracijų pusiausvyrą atsakingi vadinamieji natrio - kalio siurbliai, kurie reguliuoja kalio patekimą į ar iš ląstelės. Kalis labai svarbus daugelyje organizmo funkcijų, ypač raumenų ir nervų sistemos veikloje. Būtent jis reikalingas stabilizuoti ląstelių membranas po atlikto aktyvaus veiksmo (pavyzdžiui medžiagos pernešimui iš išorės į ląstelę). Sumažėjus išoriniam kalio kiekiui, šis ciklas sutrinka ir prireikia didesnės jėgos aktyviam ląstelės membranos veiksmui atsirasti. Šis procesas ypač pavojingas dėl poveikio širdies raumeniui - širdies ląstelėms (miocitams) tampa sunkiau susitraukti, dėl to gali vystytis aritmijos ar net sustoti širdis.
Hipokalemija dažniausiai išsivysto dėl per didelio kalio netekimo per šlapimą, prakaitą ar virškinamąjį traktą, taip pat dėl nepakankamo kalio suvartojimo ar jo persiskirstymo organizme. Ši būklė gali būti lengva, sukelianti nežymius simptomus, arba sunki, kelianti pavojų gyvybei, ypač dėl širdies ritmo sutrikimų. Hipokalemija yra gydoma, tačiau būtina nustatyti ir pašalinti jos priežastį, kad būtų išvengta pasikartojimo ar komplikacijų. Ankstyvas simptomų atpažinimas ir tinkamas gydymas padeda išvengti rimtų pasekmių.
Hipokalemijos priežastys ir rizikos veiksniai
Hipokalemija išsivysto dėl kalio netekimo, nepakankamo suvartojimo arba jo persiskirstymo tarp ląstelių ir kraujo. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai yra šie:
- Ekstraląstelinio kalio persiskirstymas į intraląstelinį:
- Rūgščių - bazių pusiausvyros sutrikimai - alkalozė (kraujo pašarmėjimas).
- Hormonų pusiausvyros sutrikimai: insulinas, aldosteronas ir ketocholaminai didina kalio patekimą į ląstelę.
- Dideli vitamino B12 kiekiai.
- Badavimas (labai retai) ar padidėjęs kalio netekimas vemiant, viduriuojant.
- Medikamentai: beta simpatomimetikai, insulinas, gliukokortikoidai, diuretikai, laisvinamieji, amfotericinas B, penicilinas.
Hipokalemija būdinga asmenims, kurie serga raumenų ir nervų sistemos ligomis, taip pat vartojant diuretikų grupės vaistus esant hipertenzijai ar širdies nepakankamumui. Retais atvejais hipokalemiją sukelia sunkios eksikozės - gausus vėmimas, viduriavimas.
Hipokalemijos simptomai ir požymiai
Hipokalemijos simptomai priklauso nuo kalio trūkumo sunkumo: lengva (3,0-3,5 mmol/l), vidutinė (2,5-3,0 mmol/l) ar sunki (<2,5 mmol/l). Lengvais atvejais simptomų gali nebūti, tačiau sunkėjant būklei požymiai tampa ryškesni.
Dažniausi simptomai yra:
- Raumenų silpnumas, parezės ir rijimo sutrikimai.
- Vidurių užkietėjimai, žarnų nepraeinamumas.
- Padažnėjęs šlapinimasis ir padidėjęs išskiriamo šlapimo kiekis.
- Aritmijos ir skilvelių virpėjimas.
- Padidėjęs jautrumas digitalio preparatams.
- Pakitimai elektrokardiogramoje (T bangos pailgėjimas, ST segmento depresija, patologinis U dantelis, supraventrikulinės ir skilvelinės tachikardijos bei aritmijos).
Hipokalemija gali būti gyvybei pavojinga būklė dėl jos asociacijos su grėsmingomis širdies aritmijomis, insultu ir staigia mirtimi. Dažniausiai pasireiškiančios aritmijos esant hipokalemijai yra sinusinė bradikardija, skilvelinė tachikardija, skilvelių plazdėjimas ir Torsade de pointes. Pacientams, sergantiems koronarine širdies liga, kyla ypač didelė rizika pasireikšti hipokalemijos sukeltoms aritmijoms.
Hipokalemijos diagnostika ir gydymas
Hipokalemijos diagnostika remiasi klinikiniais požymiais, laboratoriniais tyrimais ir priežasties paieška. Hipokalemijos gydymas priklauso nuo sunkumo, priežasties ir paciento būklės. Tikslas - atstatyti kalio koncentraciją, pašalinti priežastį ir užkirsti kelią komplikacijoms.
Gydymo metodai apima:
- Geriami ar lašinami kalio preparatai. Norint padidinti kalio koncentraciją kraujyje 1 mmol/l, skiriama 100 - 200 mmol kalio dozė.
- Jeigu reikia, būtina koreguoti rūgščių - šarmų pusiausvyrą, insulino kiekį. Pastarasis sąlygoja kalio patekimą į ląstelę.
- Skysčių pusiausvyros atstatymas esant vėmimui, viduriavimui.
- Pilnavertė mityba.
Hipokalemijos gydymas remiasi kalio trūkumo šalinimu bei ją sukėlusių veiksnių eliminavimu ir prevencija.
Illness Anxiety Disorder Symptoms: Signs and Diagnosis
Hipokalemija nėštumo metu ir kitos susijusios būklės
Nors pagrindinis dėmesys skiriamas hipokalemijai, svarbu paminėti ir su nėštumu susijusias būkles, kurios gali turėti įtakos elektrolitų balansui ar pasireikšti panašiais simptomais.
Nėščiųjų hipertenzija ir preeklampsija
Nėščiųjų kraujospūdis turėtų būti ne aukštesnis nei 140/90 mmHG. Jei bent vienas - sistolinis ar diastolinis kraujospūdis yra didesnis, būtina atkreipti dėmesį ir pamatuoti kraujospūdį dar kelis kartus. Jeigu jis viršija šias ribas, reikėtų kreiptis į gydytojus. Nėščiųjų hipertenzija gali prasidėti bet kuriai moteriai po 22 nėštumo savaitės. Šis sutrikimas gali būti diagnozuotas sveikai moteriai, kurios spaudimas iki nėštumo buvo visiškai normalus ar netgi žemas. Kartais nėščioji nejaučia padidėjusio arterinio kraujospūdžio, jai neskauda galvos, tačiau matuojant kraujospūdį jis būna aukštas.
Preeklampsija - tai liga, kai esant aukštam kraujospūdžiui šlapime atsiranda baltymo, o tai reiškia, jog sutriko inkstų veikla. Taip pat pasireiškia ir kitų organų sistemų sutrikimai. Pagal statistiką apie 5-7 proc. nėščiųjų pasireiškia su nėštumu susijusi hipertenzinė būklė. Rizikos veiksniai apima antsvorį, cukrinį diabetą, taip pat pirminę hipertenziją iki nėštumo. Komplikacijos gali apimti placentos atšoką, eklampsiją (traukulių priepuolį).
Nėščiųjų anemija
Nėštumo metu, ypaš trečiąjį trimestrą, geležies poreikis moters organizmui padidėja 2-3 kartus. Tai reikalinga kūdikiui augti. Jei trūksta geležies ir būtinų maisto medžiagų, organizmas nesugebės gaminti reikiamo kiekio raudonųjų kraujo kūnelių. Nors nedidelė anemija nėštumo metu yra normalu (ją patiria apie 13 proc. nėščiųjų Lietuvoje), ji gali pasunkinti organizmo būklę, ypač atsižvelgiant į kraujavimą gimdymo metu.
Siekiant didinti geležies pasisavinimą, rekomenduojama vartoti daug geležies turinčio maisto (mėsa, žuvis, daržovės, grūdiniai produktai), kartu su maistu, turinčiu vitamino C (citrusiniai vaisiai, braškės, kiviai). Svarbu vengti produktų derinių, kurie mažina geležies pasisavinimą (pvz., fitatai daržovėse, oksalatai špinatuose, kalcis pieno produktuose).
| Maisto produktas | Geležies tipas | Pasisavinimo laipsnis (%) |
|---|---|---|
| Mėsa, žuvis | Hemo | iki 25% |
| Daržovės, pieno ir grūdiniai produktai | Ne hemo | iki 5% |
Nėščiųjų hipoglikemija
Nėščiųjų hipoglikemija - tai būklė, kai gliukozės kiekis kraujyje tampa mažesnis nei 3,9 mmol/l. Tai gali sukelti bendruosius nėštumo pojūčius, o vėlyvieji simptomai, jei hipoglikemija negydoma, gali būti nerišli kalba, sumišimas, koordinacijos sutrikimas, mieguistumas, traukuliai, sąmonės netekimas.
Jei moteris prarado sąmonę ar negali nuryti, leidžiamas gliukagonas arba kviečiama pagalba. Po kiekvieno hipoglikemijos epizodo svarbu aptarti aplinkybes ir galimas priežastis su gydytoju.
Profilaktika
Profilaktikos priemonės apima rizikos grupių (vartojančių diuretikus, insuliną, gliukokortikoidus ir kt.) kalio koncentracijos kraujyje stebėjimą. Nėščiųjų kraujospūdis turėtų būti ne aukštesnis nei 140/90 mmHG. Jei bent vienas - sistolinis ar diastolinis kraujospūdis yra didesnis, būtina atkreipti dėmesį ir pamatuoti kraujospūdį dar kelis kartus. Jeigu jis viršija šias ribas, reikėtų kreiptis į gydytojus.
Jei pastebite hipokalemijos požymius, tokius kaip raumenų silpnumas, širdies ritmo sutrikimai, lėtinis vėmimas ar viduriavimas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją ar endokrinologą, kad būtų atlikti kraujo tyrimai ir paskirtas tinkamas gydymas. Skubiai kreipkitės, jei jaučiate širdies ritmo sutrikimus, paralyžių ar alpstate, nes tai gali rodyti gyvybei pavojingą būklę. Venkite savarankiško kalio papildų vartojimo ar vaistų dozės keitimo be gydytojo rekomendacijos, nes tai gali sukelti hiperkalemiją ar kitas komplikacijas.
tags: #hipokalemija #nestumo #metu
