Nėštumo nutraukimas Lietuvoje yra sudėtinga ir daugialypė tema, apimanti ne tik medicininius, bet ir teisinius, etinius bei socialinius aspektus. Nors nėštumo nutraukimas Lietuvoje nėra draudžiamas, jo reglamentavimas ir paslaugų prieinamumas kelia daug diskusijų bei iššūkių.

Teisinis reglamentavimas ir istorinė perspektyva

Lietuvoje nėštumo nutraukimas yra legalus ir gali būti atliekamas iki dvyliktos nėštumo savaitės. Esant medicininių indikacijų, kai yra pavojus moters ir vaisiaus gyvybei bei sveikatai, abortas gali būti atliekamas ir vėliau - iki 22-os nėštumo savaitės. Tai yra atliekama remiantis dar 1994 m. įsakymu.

Seimas pritarė Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui, kuriuo siekiama aiškiau reglamentuoti teisę į nėštumo nutraukimą. Tarptautinės teisės ekspertė dr. Laima Vaigė pabrėžė, kad Lietuvoje „teisėtas abortas nesureguliuotas įstatymu, tik ministro įsakymu“. Anot jos, vienintelis įstatymu įtvirtintas aspektas - Baudžiamojo kodekso straipsnis apie „neteisėtą abortą“, kuriame minimos tik „operacijos“, tad net nėra aišku, ar jis apima ir medikamentinį abortą.

Istoriškai abortai žinomi nuo seniausių laikų. Senovės graikai ir romėnai, o dar anksčiau - asirai ir babiloniečiai ne tik žinojo apie abortus, bet ir mėgino juos reglamentuoti. Įsigalėjus krikščionybei, abortai imti smerkti, visgi, formalių draudimų nebuvo. Kriminalizuoti abortus imta XIX amžiaus pradžioje. Didžiojoje Britanijoje 1803 metais išleistas pirmasis įstatymas formaliai draudžiantis abortus. JAV abortai imti kriminalizuoti 1821 metais. 1910 visoje JAV teritorijoje abortai buvo uždrausti. Tuo pat metu Prancūzijoje abortai buvo vertinami kitaip - ten buvo manoma, kad abortas - priemonė gimstamumui reguliuoti, todėl tai - priimtina procedūra. XX amžiaus pirmojoje pusėje vis garsiau girdimi moterų balsai, didesnis įsitraukimas į politiką ėmė keisti ir abortų kriminalizavimo situaciją. 1929 metais Didžiojoje Britanijoje abortai imti leisti tuomet, kai moters gyvybei gresia pavojus. Pirmoji valstybė, leidusi abortus atlikti laisvai ir nemokamai buvo Sovietų Rusija.

Nors nėštumo nutraukimas Lietuvoje yra legalus, apie tai kalbėti vis dar yra tabu. Konservatyvių pažiūrų atstovų nuomonės bei neigiamos moterų patirtys stigmatizuoja moteris, pasirinkusias atlikti nėštumo nutraukimą.

Nėštumo nutraukimo metodai

Nėštumo nutraukimas gali būti atliekamas dviem pagrindiniais būdais: medikamentiniu ir chirurginiu.

Medikamentinis nėštumo nutraukimas

Moteris, esant nėštumui iki 9 savaičių, gali būti skiriami vaistai, kurių išgėrus nėštumas nutrūksta savaime, moteris jį tiesiog iškraujuoja. Jei nėštumas yra trumpesnis nei devynios nėštumo savaitės ir nenorima atlikti operacijos, medikamentinis abortas yra tinkamas pasirinkimas. Nuo 2023 m. sausio 1 d. moterys, nusprendusios nutraukti nėštumą, tai padaryti gali be chirurginės intervencijos, suvartodamos gydytojo paskirtų specialiai tam skirtų vaistų. Medikamentinis nėštumo nutraukimas - saugus ir efektyvus (efektyvumas 95,0-97,0 proc.) neplanuoto ir nepageidaujamo nėštumo nutraukimo būdas, kuomet skiriami specialūs vaistai sukelti abortą. Vaistiniu būdu moters noru leidžiama nutraukti ne didesnį kaip 9 sav. (8 sav. + 6 d.) nėštumą. Medikamentinis abortas iš esmės apima konsultaciją ir recepto išrašymą, todėl dauguma viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų šios paslaugos neturi įtrauktos į savo mokamų paslaugų kainyną.

Chirurginis nėštumo nutraukimas

Chirurginis nėštumo nutraukimas yra saugus ir patikimas būdas nutraukti nėštumą pirmame trimestre. Chirurginis abortas yra viena saugiausių operacijų, tačiau kaip ir visos operacijos yra susijęs su tam tikra rizika. Komplikacijos gali atsirasti maždaug 3 % atvejų, tačiau reikšmingų komplikacijų pasitaiko retai. Procedūra dažniausiai atliekama taikant sedaciją ar bendrinį intraveninį nuskausminimą, yra galimybė naudoti ir vietinį nuskausminimą. Operacija trunka apie 10 minučių.

Nors Lietuvoje jau daugiau nei dvejus metus teisėtai galima atlikti medikamentinį nėštumo nutraukimą, daugelyje įstaigų vis dar dominuoja chirurginė intervencija. Net 17 gydymo įstaigų nurodė, kad teikia tik chirurginį nėštumo nutraukimą pagal pacienčių pageidavimą.

Galimos komplikacijos ir rizikos

Net ir profesionaliai atliktas nėštumo nutraukimas, nors ir retai, bet gali sąlygoti moters sveikatai neigiamas pasekmes. Kiekviena moteris turėtų suprasti, kad abortas yra kraštutinė priemonė ir paskutinė išeitis nepageidaujamo ar neplanuoto nėštumo atveju. Atliekant nėštumo nutraukimą tinkamai įrengtose gydymo įstaigose, komplikacijų tikimybė yra maža.

• Nepilnas abortas: Tai dažniausia komplikacija (iki 2 proc.), kuri atsiranda, kai gimdoje lieka nedidelis nėštumo ar gleivinės gabalėlis. Nepilnai įvykęs nėštumo nutraukimas yra dažniausia komplikacija (1-4 proc.), kylanti, kai nėštumas visiškai nepašalinamas iš gimdos, sukelia skausmingus gimdos susitraukimus ar gausų kraujavimą.
• Infekcija: Infekcija yra nedažna (mažiau nei 1 %).
• Tebesitęsiantis nėštumas: Tebesitęsiantis nėštumas pasireiškia mažiau nei 1 % atvejų.

Nėštumo nutraukimo priežastys

Priežastys dėl nėštumo nutraukimo gali būti skirtingos. Galite nenorėti tam tikru laiku tapti tėvais arba turėti vaiką su tam tikru asmeniu. Galimos nėštumo nutraukimo priežastys gali būti neigiamos medicininės indikacijos jums, vaisiaus sveikatai arba nėštumas, atsiradęs dėl išžaginimo. Krizinis nėštumas yra neplanuotas arba planuotas nėštumas, kuris tapo rimtas ir sunkus nėščios moters išgyvenimas dėl artimosios aplinkos paramos trūkumo, finansinių rūpesčių, sveikatos problemų, persileidimo ir pan. Sprendimas nutraukti nėštumą gali kilti dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti netinkama finansinė padėtis, netinkamas laikas gyvenime, smurtas namuose, ar tiesiog nenoras turėti vaikų.

Moters teisės ir nėštumo nutraukimas

Jūs turite teisę laisvai nuspręsti ar tęsti, ar nutraukti nėštumą. Jūsų teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą apima teisę laisvai pasirinkti ar tapti tėvais. Galimybė nutraukti nėštumą yra ribota laiko atžvilgiu, todėl laiko faktorius yra labai svarbus. Būtini medicininiai tyrimai turėtų būti atliekami laiku, kad nedelsiant galėtumėte nuspręsti ar nutraukti nėštumą.

Nors jūs turite teisę laisvai spręsti dėl nėštumo išsaugojimo ar nutraukimo, šiam apsisprendimui taip pat svarbus ir jūsų tėvų ar globėjo interesas.

Kaip pažymi Oksfordo universiteto filosofas dr. Alberto Giubilini, „jei valstybė legalizuoja abortą, kyla klausimas, ar tai tik teisė nebūti baudžiamam (negatyvi teisė), ar pareiga valstybei užtikrinti šią paslaugą (pozityvi teisė)“. Ši įtampa tarp teisinio leidimo ir praktinio pasiekiamumo ryškiai matoma ir Lietuvoje.

Nėštumo nutraukimo prieinamumas Lietuvoje

Seimas pritarė Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui, kuriuo siekiama aiškiau reglamentuoti teisę į nėštumo nutraukimą. Vis dėlto tyrimai rodo, kad teisinės nuostatos nebūtinai lemia geresnį paslaugų prieinamumą. Šiais metais paskelbta Lygių galimybių kontrolieriaus apklausa parodė, kad net aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų palaiko žmogaus teisę nutraukti nepageidaujamą nėštumą.

Pacientų sprendimu atliekamo aborto atveju, jo pasiekiamumas yra sudėtingesnis ir turi mažiau saugiklių. Nėštumo nutraukimas „moters sprendimu“ yra mokama paslauga, o dėl sveikatos problemų nutrauktas nėštumas dengiamas iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų. Dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teisiškai galėtų teikti mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą, tokios paslaugos visgi neteikia.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. moterys, nusprendusios nutraukti nėštumą, tai padaryti gali be chirurginės intervencijos, suvartodamos gydytojo paskirtų specialiai tam skirtų vaistų. Kadangi procedūra neturi savo kodo, jo atskirai neseka ir Higienos institutas. Be to, kadangi paslaugos nedengia ligonių kasa, nėra centralizuotos sistemos, kuri žymėtų paslaugos pasiskirstymą šalyje.

Higienos institutas turi duomenų apie gydymo įstaigas, kurios techniškai atitinka reikalavimus teikti nėštumo nutraukimo paslaugas - tiek dėl medicininių indikacijų, tiek pacientės pageidavimu. Tačiau nėra centralizuoto informacijos rinkinio, kuris tiksliai identifikuotų, kurios įstaigos realiai šias paslaugas teikia. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovė Ugnė Gadžijeva paaiškina: „Abortų, atliktų dėl medicininių indikacijų, atskirai neskaičiuojame.“

SAM Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Aimė Dumšienė BENDRA.lt sakė, kad SAM pati statistinių duomenų nerenka, tai nėra jos funkcija. Vis dėlto Higienos institutas yra pavaldus šiai ministerijai. A. Dumšienė patikslino, kad „diagnozės koduojamos pagal tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų kvalifikaciją TLK-10-AM. Paklausta apie regioninį nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumą, SAM atstovė A. Dumšienė pažymėjo, kad „yra daugiau nei 500 gydymo įstaigų (su filialais), kurios turi licenciją teikti ambulatorines akušerio-ginekologo paslaugas“, tačiau „ne visos įstaigos turi sutartį su ligonių kasa - kai kurios turi, kai kurios neturi“. Kaip nurodė A. Dumšienė, „nėštumo nutraukimo paslauga yra nustatoma įstaigos vadovo nustatyta tvarka“, o duomenys renkami tik apie tas įstaigas, kurios faktiškai suteikė šią paslaugą. Tyrimo metu kelios savivaldybės nurodė, kad jų teritorijoje esančiose viešosiose gydymo įstaigose nėra teikiamos nėštumo nutraukimo paslaugos pacienčių pageidavimu - nei medikamentiniu, nei chirurginiu būdu. Tai apima Ignalinos, Molėtų, Plungės, Rietavo, Šilalės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Kupiškio, Pasvalio, Varėnos, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Šakių, Neringos, Palangos, Skuodo, Birštono, Jonavos ir Trakų savivaldybes.

Gydytojo teisė atsisakyti

Teisės aktuose yra reglamentuota gydytojo teisė atsisakyti suteikti šią paslaugą, tačiau niekur nematyti mokamai aborto procedūrai pritaikytos nukreipimų tvarkos. Tai reiškia, kad jeigu gydytojas atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugą pacienčių pageidavimu (kai ši yra mokama), formalaus mechanizmo, užtikrinančio, kad pacientė bus nukreipta į kitą įstaigą, nėra. Analizuodamas gydytojų teisę atsisakyti atlikti tam tikras procedūras, A. Giubilini siūlo ją vertinti profesinio pasirinkimo kontekste: „Sąžinės išimtis kilo iš karo tarnybos, kur žmonės buvo įpareigoti dalyvauti. Medicinoje gi niekas neverčia rinktis profesijos - todėl čia tokia teisė yra silpnesnė.“ Jis taip pat pabrėžia, kad gydytojai veikia tam tikroje privilegijuotoje sistemoje: „Gydytojai veikia monopolinėje sistemoje - tik jie, turėdami licenciją ir mokymus, gali teikti tam tikras paslaugas. Visuomenė suteikia šią privilegiją mainais už tai, kad tie specialistai teiktų paslaugas, kurių visuomenė tikisi. Abortas - viena iš tokių paslaugų, kai jis yra teisėtas.“

Įsivaizduokime situaciją, kai visi gydytojai, dirbantys vienoje įstaigoje, pasinaudoja teise atsisakyti teikti aborto paslaugą. Tokiu atveju gali tekti nukreipti pacientą kitur. Tačiau nukreipimų sistema, priešingai nei teisė atsisakyti, nėra aiškiai apibrėžta.

Statistika

Remiantis pateiktais duomenimis, apskaičiuota, kad 2023 metais Lietuvoje iš 4 960 atliktų abortų maždaug 2 431 buvo atliktas pacienčių pageidavimu.

Nors pastaraisiais metais abortų skaičius mažėja, specialistai šią tendenciją sieja su kontracepcijos populiarėjimu tarp porų.

Diskusijos ir kontroversijos

Nors nėštumo nutraukimas Lietuvoje yra legalus, apie tai kalbėti vis dar yra tabu. Konservatyvių pažiūrų atstovų nuomonės bei neigiamos moterų patirtys stigmatizuoja moteris, pasirinkusias atlikti nėštumo nutraukimą. Joms sunku kalbėti apie savo patirtis, o minėti veiksniai skatina emocinės būklės blogėjimą.

Dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teisiškai galėtų teikti mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą, tokios paslaugos visgi neteikia. Tai, kad pacientas už šią paslaugą moka savo lėšomis, sukuria ne tik finansinių iššūkių. Nefinansuojama procedūra neturi tokio pat reglamentavimo ir nesulaukia tokio paties institucijų dėmesio stebėsenos lygmeniu kaip privalomojo sveikatos draudimo lėšomis apmokamos paslaugos.

Anot Seimo narės, „Manau, kad nėštumo nutraukimų sumažės, kai bus didesnis prieinamumas prie kontraceptinių priemonių“. Ji atkreipė dėmesį, kad įstatymo projekte, be kita ko, numatyta valstybės prievolė užtikrinti, kad kontraceptinės priemonės būtų prieinamos nemokamai.

Skirtingos moterys nėštumo nutraukimą išgyvena skirtingai. Kai kada yra jaučiamas palengvėjimas, tačiau moterys gali išgyventi daugybę neigiamų emocijų susijusių su patirtu abortu. Šios būsenos yra normalus reiškinys, tačiau svarbu, kad šias būsenas išgyventumėte ne viena.

Abortas (lot. abortus, būt. l. dalyvis iš lot. aboriri 'persileisti', iš ab 'nuo; šalin' + oriri 'kilti; gimti') - mediciniškai persileidimas ar dirbtinis nėštumo nutraukimas. Šnekamojoje kalboje abortu vadinamas tik dirbtinis nėštumo nutraukimas.

Tai embriono, esančio moters gimdoje (priklausomai nuo vystymosi stadijos, gemalo arba vaisiaus), sunaikinimas chirurginiu būdu ar medikamentinėmis priemonėmis. Moterų nėštumo nutraukimas iki 12 savaičių laikomas ankstyvuoju, iki 24 - vėlyvuoju.

Daugelyje šalių nėštumą leidžiama nutraukti tik iki 12 nėštumo savaitės, o neteisėtas nutraukimas laikomas nusikaltimu. Lietuvoje, kaip ir ankstesnėje TSRS, iki 1955 m. abortai buvo draudžiami (išskyrus būtinus atvejus), vėliau nustatyta griežta tvarka. Šiuo metu abortai yra leidžiami, o jų tvarką reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Higienos instituto duomenimis, 2019-aisiais Lietuvoje buvo atlikti 6436 nėštumo nutraukimai, iš jų 3196 - dirbtiniai.

Abortų įstatymai: legalizavimas ir draudimai

Pastarieji penkiasdešimt metų pasižymėjo neabejotina abortų įstatymų liberalizavimo tendencija, ypač pramoniniame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet pasaulyje įvyksta apie septyniasdešimt trys milijonai abortų. Tai reiškia, kad visame pasaulyje tūkstančiui moterų tenka maždaug trisdešimt devyni abortai, o šis rodiklis išliko beveik toks pat nuo 1990 m.

Pažymėtina, kad rodikliai skyrėsi šalyse, kuriose yra mažiau apribojimų, ir šalyse, kuriose yra daugiau: 1990-1994 m. ir 2015-2019 m. vidutinis abortų dažnis šalyse, kuriose abortai apskritai legalūs (išskyrus Kiniją ir Indiją), sumažėjo 43 proc. Priešingai, šalyse, kuriose yra griežti abortų apribojimai, vidutinis abortų skaičius padidėjo maždaug 12 procentų.

Viso pasaulio šalims išplėtus sąlygas, kuriomis žmonės gali naudotis reprodukcinės sveikatos paslaugomis, pagerėjo abortų priežiūros kokybė ir saugumas, taip pat pagerėjo gimdyvių išgyvenamumas. Tačiau abortų procedūrų saugumas labai skiriasi šalyse, kuriose abortas paprastai yra legalus, ir šalyse, kuriose abortams taikomi dideli apribojimai. Beveik 90 procentų abortų šalyse, kuriose galioja liberalūs abortų įstatymai, laikomi saugiais, o tik 25 procentai abortų šalyse, kuriose abortai yra uždrausti. PSO duomenimis, maždaug 5-13 procentų gimdyvių mirčių visame pasaulyje įvyksta dėl nesaugių abortų komplikacijų, kurių didžioji dauguma įvyksta besivystančiose šalyse.

Tačiau kai kuriose šalyse išlieka didelis pasipriešinimas abortams. Ir pastaraisiais metais daugelis šalių, ypač autokratinės, stabdė moterų ir reprodukcinių teisių plėtrą. Abortų priešininkai JAV laimėjo didelę pergalę 2022 m. birželį, kai JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino 1973 m. sprendimą Roe prieš Wade'ą, garantuojantį konstitucinę teisę į abortą.

Nors teisinis abortų statusas labai skiriasi priklausomai nuo regiono, didžioji dauguma šalių leidžia abortus bent tam tikromis aplinkybėmis; visame pasaulyje dvi dešimtys šalių visiškai yra uždraudusios abortus. Maždaug šimte šalių taikomi tam tikri apribojimai, paprastai abortai leidžiami tik tam tikrais atvejais, įskaitant socialines ir ekonomines priežastis, pavojų moters fizinei ar psichinei sveikatai arba vaisiaus anomalijų buvimą. Tačiau teisinė kalba apie išimtis, susijusias su vaisiaus sutrikimu, dažnai yra neaiški, todėl medicinos specialistams kyla abejonių, ar tam tikrų abortų atlikimas yra teisėtas.

Daugelis tarptautinių struktūrų, JT Žmogaus Teisių Komitetas ir regioniniai žmogaus teisių teismai, įskaitant Europos Žmogaus Teisių Teismą, Amerikos Žmogaus Teisių Teismą ir Afrikos Žmogaus Teisių Teismą, nustatė, kad galimybė atlikti saugų abortą yra žmogaus teisė.

1994 m. Kaire vykusioje tarptautinėje gyventojų ir vystymosi konferencijoje 179 vyriausybės pasirašė veiksmų programą, į kurią įtrauktas įsipareigojimas užkirsti kelią nesaugiems abortams.

Pirmą kartą PSO nesaugų abortą pripažino visuomenės sveikatos problema 1967 m., o 2003 m. parengė technines ir politikos gaires, į kurias įtraukta rekomendacija, kad valstybės priimtų abortų įstatymus, jog apsaugotų moterų sveikatą. JT gyventojų fondo teigimu, šeimos planavimo poreikio sprendimas žymiai sumažintų gimdyvių mirtingumą ir iki 70 procentų sumažintų abortų skaičių besivystančiose šalyse.

JAV įstatymai

Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 24 d. sprendimas panaikinti Roe prieš Wade'ą panaikina beveik penkiasdešimties metų precedentą, suteikiantį konstitucinę teisę pasidaryti abortą. 1973 m. sprendime dėl Roe Teismas nusprendė, kad Konstitucija garantuoja teisę pasirinkti abortą, nors leido reguliuoti po pirmojo nėštumo trimestro. Su Roe JAV tapo viena pirmųjų šalių, liberalizavusių abortų įstatymus, kartu su keliomis Vakarų Europos valstybėmis. 1992 m. Planned Parenthood prieš Casey dar kartą patvirtino teisę į abortą, bet leido papildomus apribojimus, tokius kaip laukimo laikotarpis ir tėvų sutikimo reikalavimai.

Ištisus dešimtmečius JAV įvesdinėjo ir įgyvendino įvairius abortus reglamentuojančius įstatymus. Kai kurios valstijos priėmė įstatymus, siekdamos apsaugoti galimybę atlikti abortą, o kitos įvedė griežtesnes taisykles abortų teikėjams ir siekė uždrausti abortus ankstesniais nėštumo momentais. Dėl to buvo uždaryta daugiau nei 160 klinikų, o kai kuriose valstijose liko tik vienas abortų teikėjas. Pastaraisiais metais daugelis valstijų priėmė vis griežtesnius abortų įstatymus, pavyzdžiui, Oklahomoje, kur gubernatorius pasirašė įstatymą, draudžiantį visus abortus po šešių savaičių, išskyrus gyvybei pavojingo nėštumo atvejus.

Įstatymas panašus į Teksase priimtą 2021 m.; abu įstatymai taip pat leidžia piliečiams paduoti į teismą bet kurį asmenį ar kliniką, kurią jie įtaria aborto suteikimu ar palengvinimu. Roe atšaukimas leidžia trylikai valstijų automatiškai arba per trisdešimt dienų uždrausti abortus. Nors visi šie valstijos įstatymai neapima abortų gyvybei pavojingo nėštumo atvejais, daugelis jų neapima nėštumų, atsiradusių dėl išprievartavimo ar kraujomaišos. Respublikonų įstatymų leidėjai ir prieš abortus nusiteikę aktyvistai gyrė Aukščiausiojo Teismo sprendimą, o Demokratų partijos įstatymų leidėjai ir abortų šalininkai jį pasmerkė.

Kaip abortų įstatymai pasaulyje atrodo šalia JAV įstatymų?

Pasaulinė abortų įstatymo tendencija buvo liberalizacija. Nuo 2000 m. trisdešimt aštuonios šalys pakeitė savo abortų įstatymus, o visos, išskyrus vieną - Nikaragvą, išplėtė teisinius pagrindus, kuriais remdamosi moterys gali naudotis abortų paslaugomis. Nuo 2020 m. Argentina ir Tailandas legalizavo abortus su tam tikromis nėštumo ribomis; Meksika dekriminalizavo abortus, kaip ir Pietų Korėja; ir Naujoji Zelandija sušvelnino abortų apribojimus. Visai neseniai Kolumbija įteisino abortus pagal pareikalavimą iki dvidešimt keturių nėštumo savaičių - tai paskutinis augančios „žaliosios bangos“ ženklas Lotynų Amerikoje. Nors dauguma šalių ėmėsi veiksmų, kad padidintų abortų galimybes, kai kurios, įskaitant Hondūrą ir JAV, imasi griežtesnių apribojimų politikos.

Štai kaip pasikeitė abortų įstatymai keliose pasaulio šalyse:

• Kinija. Kinija XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje liberalizavo abortų įstatymą ir propagavo praktiką pagal savo vieno vaiko politiką, kuri buvo priimta 1979 m., siekiant pažaboti gyventojų skaičiaus augimą apribodama šeimas iki vieno vaiko. Politikoje, pagal kurią abortų paslaugos buvo plačiai prieinamos, buvo numatytos griežtos prievartos priemonės, įskaitant baudas, privalomą sterilizaciją ir abortą, siekiant atgrasyti nuo neteisėto gimdymo. Kinija šią ilgalaikę ribą padidino iki dviejų vaikų politikos 2016 m., kartu su kitomis paskatomis skatinti gyventojų augimą sparčiai senstant visuomenei. 2021 m. ji padidino ribą iki trijų vaikų, o Kinijos valstybės taryba paskelbė moterų vystymosi gaires, kuriose raginama sumažinti „mediciniškai nebūtinus abortus“.
• Kenija. Postkolonijinės Kenijos abortų įstatymas buvo pagrįstas Didžiosios Britanijos baudžiamuoju kodeksu, kuriame abortai buvo baudžiami. Kai 2010 m. Kenija priėmė naują konstituciją, ji išplėtė pagrindą, dėl kurio moterys gali daryti abortą, įtraukdama neatidėliotinus atvejus arba tuos atvejus, kai kyla pavojus motinos sveikatai. 2019 m. birželį teismas išplėtė išimtis, įtraukdamas išžaginimo atvejus. Kitoms buvusioms Europos kolonijoms iš naujo įvertinant savo abortų įstatus, daugelis plečia abortų pagrindus. Pavyzdžiui, Burkina Fasas, Čadas, Gvinėja, Malis ir Nigeris - šalys, kurių abortus ribojantys įstatymai buvo išlikę iš 1810 m. Prancūzijos įvesto Napoleono kodekso - įteisino abortus išprievartavimo, kraujomaišos ar vaisiaus sutrikimo atvejais.
• Airija. 2018 metais Airijos parlamentas įteisino nėštumo nutraukimą anksčiau nei dvylikos savaičių, taip pat tais atvejais, kai kyla pavojus motinos sveikatai. Anksčiau Airijoje buvo vienas griežčiausių abortų įstatymų Europoje, kodifikuotas 1983 m. Konstitucijos pataisa, kuri veiksmingai uždraudė šią praktiką. Savitos Halappanavar mirtis 2012 m., kai jai buvo atsisakyta atlikti skubų abortą, vėl sukėlė viešas diskusijas ir protestus bei paskatino visos šalies referendumą atmesti pataisą; referendumas įvyko surinkus 66 procentus balsų. 2019 metais abortai buvo įteisinti Šiaurės Airijoje, kuri yra Jungtinės Karalystės (JK) dalis. JK 1967 m. Abortų įstatymas, suteikiantis Anglijos, Škotijos ir Velso gydytojams teisę atlikti abortus, po JK parlamento balsavimo buvo taikomas Šiaurės Airijai.
• Zambija. Zambija yra viena iš nedaugelio Afrikos šalių, kurioje abortai leidžiami dėl ekonominių ir socialinių priežasčių, tačiau, nepaisant liberalių įstatymų, dėl struktūrinių ir kultūrinių kliūčių Zambijos moterims sunku atlikti abortus. 2018 m. Zambijoje dvylikai tūkstančių gyventojų teko vienas praktikuojantis gydytojas; o 55 procentams Zambijos gyventojų, gyvenančių kaimo vietovėse, sveikatos priežiūros specialistų yra nedaug. Įstatymas numato, kad abortą gali atlikti tik registruotas praktikuojantis gydytojas, o ne slaugytoja ar akušerė, todėl daugumai saugi prieiga yra nepasiekiama. Zambiją kamuoja didelis su abortais susijęs motinų mirtingumas - apie 30 procentų motinų mirčių sukelia abortų komplikacijos.
• Hondūras. Centrinės Amerikos šalyje yra vieni griežčiausių pasaulyje abortų įstatymų, kurie uždrausti nuo 1985. 2021 m. įstatymų leidėjai draudimą įtvirtino šalies konstitucijoje; dabar bet kokiems abortų įstatymo pakeitimams reikia bent trijų ketvirtadalių Nacionalinio Kongreso daugumos. JT ekspertai apskaičiavo, kad kasmet Hondūre įvyksta nuo penkiasdešimties tūkstančių iki aštuoniasdešimties tūkstančių nesaugių abortų. Hondūro kaimynai Salvadoras ir Nikaragva taip pat draudžia abortus ir yra vienintelės dvi šalys, įvedusios naujus abortų apribojimus nuo 1994 m. Kairo deklaracijos, kurioje reprodukcinė sveikata buvo pripažinta labai svarbia vystymuisi.
• Lenkija. 2020 metais Lenkijos Konstitucinis Tribunolas nusprendė, kad abortai vaisiaus sutrikimo atvejais prieštarauja Konstitucijai, todėl šalies abortų įstatymas yra vienas griežčiausių Europoje. Kadangi didžioji dauguma abortų, atliktų Lenkijoje iki sprendimo priėmimo, buvo dėl vaisiaus anomalijų, sprendimu buvo inicijuotas beveik visiškas uždraudimas. Reaguodami į tai, šimtai tūkstančių žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš sprendimą, nors jis ir toliau galioja. Lenkijos įstatymai vis dar leidžia abortus išprievartavimo, kraujomaišos ir gyvybei pavojingo nėštumo atvejais, nors pranešama, kad nuo šio sprendimo priėmimo gydytojai nenori daryti legalių abortų. Gydytojams gresia iki trejų metų kalėjimo, jei vyriausybė nustato, kad jie abortą atliko skubotai arba be pakankamo pagrindo.

tags: #higienos #institutas #abortai

• Aveeno vaikams
• Pradėkite nevaisingumo tyrimus: pirmieji žingsniai
• Sužinokite apie Šiaulių Gimdymo Skyriaus paslaugas
• Kaip atpažinti kompiuterio priklausomybę pas vaikus
• Naudotos lovytės-mašinytės