Virusiniai hepatitai yra kepenų uždegimai, sukelti įvairių virusų, plintančių skirtingais būdais. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet pasaulyje apie 1,4 milijono žmonių miršta nuo virusinio hepatito ar jo komplikacijų. PSO hepatitą vadina „tyliuoju žudiku“, nes dauguma užsikrėtusiųjų nejaučia jokių simptomų. Liga gali tapti lėtinė ir per kelis dešimtmečius progresuoti į kepenų cirozę ar vėžį. Pagal virusą skiriami keli hepatito tipai, tarp jų ir hepatitas B.

Hepatitas B yra plačiai paplitęs Afrikoje, Pietryčių Azijoje, Vidurio Rytuose, Amazonės baseine ir kai kuriose Karibų jūros vietovėse. Ši virusinė kepenų liga kaip komplikaciją dažnai sukelia kepenų cirozę, kepenų vėžį ar net mirtį. Virusas plinta panašiai kaip ŽIV: per nesaugius lytinius santykius, kontaktą su sergančiojo krauju ar kitais kūno skysčiais, naudojantis bendru dantų šepetuku ar skustuvu, įsidūrus užkrėsto švirkšto adata, ar naudojantis nesteriliu įranga manikiūro, tatuiruočių, auskarų vėrimo procedūrų metu.

Hepatito B vakcina yra viena ekonomiškai efektyviausių profilaktikos priemonių, nes skiepijimo kaina yra daug mažesnė nei gydymo. Lietuvoje pagal profilaktinių vaikų skiepijimų kalendorių, pirmasis Hepatito B skiepas (HepB) atliekamas naujagimiui per pirmąsias 24 valandas po gimimo. Pakartotinės vakcinos dozės skiriamos 1 mėnesio ir 6 mėnesių amžiaus kūdikiams. Tokia skiepijimo schema užtikrina imunitetą ne mažiau kaip 25 metams.

Jei vaikas laiku nepaskiepijamas, sudaromas individualus skiepijimų kalendorius. Vakcinacijos kalendoriuje yra naudojami šie sutrumpinimai: BCG - tuberkuliozės vakcina; HepB - hepatito B vakcina; DTaP - kokliušo (neląstelinio), difterijos, stabligės vakcina; Hib - B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina; Tdap - kokliušo (neląstelinio), difterijos, stabligės (suaugusiųjų) vakcina; IPV - inaktyvuota poliomielito vakcina; PCV - pneumokokinės infekcijos (polisacharinė konjuguota) vakcina; MMR - tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina; HPV - žmogaus papilomos viruso infekcijos vakcina; RV - rotavirusinės infekcijos vakcina; MenB - B tipo meningokokinės infekcijos vakcina.

Pirmąją hepatito B vakcinos dozę (HB*) būtina įskiepyti naujagimiui per 24 valandas po gimimo. Jei nusprendžiama skiepyti vėliau, laikomasi panašaus grafiko: pirmoji dozė, antroji - po 1 mėnesio, trečioji - per 6-12 mėnesių. Gydytojas, atsižvelgęs į gimdyvės ir naujagimio sveikatos būklę, gali pasiūlyti alternatyvų grafiką. Pavyzdžiui, jei nėščioji ar gimdyvė yra užsikrėtusi hepatitu B (nustačius hepatito viruso paviršinio antigeno (HBsAg) buvimą kraujyje), gydytojas gali rekomenduoti tris skiepo dozes įskiepyti greičiau: iškart po gimimo, po 1 mėnesio ir po 2 mėnesių. Tyrimai rodo, kad paskiepijus vaikus iki 6 mėnesių amžiaus, imuninis atsakas išlieka mažiausiai 15-20 metų, o kartais - visą gyvenimą.

Galimos vakcinacijos schemos hepatito B profilaktikai:

• Įprasta schema: trys vakcinos dozės. Pirmoji dozė pasirinktu laiku, antroji - po 1 mėnesio, trečioji - po 6 mėnesių.
• Greitesnė schema: pirmoji dozė pasirinktu laiku, antroji - po 1 mėnesio, trečioji - po 2 mėnesių, ketvirtoji - po 12 mėnesių.
• Greičiausia schema: pirmoji dozė pasirinktu laiku, antroji - po 7 dienų, trečioji - po 21 dienos, ketvirtoji - po 12 mėnesių.

Taip pat yra naudojamos sudėtinės vakcinos, pavyzdžiui, INFANRIX HEXA VAKCINA, kuri apsaugo ne tik nuo hepatito B, bet ir nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito bei B tipo Haemophilus influenzae infekcijos. Ši vakcina skirta vaikams nuo 6 savaičių iki 10 metų amžiaus ir jai reikalingos keturios dozės. Kita sudėtinė vakcina, TWINRIX, skirta paaugliams nuo 16 metų ir suaugusiems, apsaugo nuo hepatito A ir B.

Ką svarbu žinoti apie hepatito B skiepus:

• Vakcina yra negyva, todėl ligos sukelti negali.
• Vakcina apsaugo tik nuo hepatito B.
• Vakcina nepadės, jei žmogus jau yra užsikrėtęs hepatitu B, tačiau dar nejaučia simptomų.
• Skiepytis negalima, jei yra alerginė reakcija į vakcinos komponentus, sergama ūmia liga ar paūmėjusi lėtinė liga.

Dažniausi nepageidaujami reiškiniai po vakcinacijos yra galvos skausmas, dirglumas, apetito nebuvimas, mieguistumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, karščiavimas, negalavimas, nuovargis. Vakcinacijos vietoje gali atsirasti paraudimas, patinimas, skausmas ar sukietėjimas. Šie simptomai paprastai praeina savaime per 1-3 dienas. Sunkiais atvejais galima vartoti skausmą malšinančius vaistus. Bent parą po vakcinacijos rekomenduojama nevartoti alkoholio, nedrėkinti injekcijos vietos ir vengti aktyvių sportinių veiklų.

Sunkios alerginės reakcijos yra retos. Jos gali pasireikšti pasunkėjusiu kvėpavimu, liežuvio ar lūpų pamėlynavimu, galvos svaigimu, ūminiu kraujagyslių nepakankamumu (kolapsu), veido ir kaklo patinimu. Jei pasireiškia tokia reakcija, ji paprastai pasireiškia iškart po injekcijos, kol pacientas dar yra klinikoje. Jei simptomai atsiranda vėliau, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Lietuvoje pastaraisiais metais kilo diskusijų dėl hepatito B vakcinos naujagimiams. Kai kurie ekspertai siūlo nukelti pirmąjį skiepą į vėlesnį amžių, atsižvelgiant į tai, kad naujagimių rizika užsikrėsti yra maža, o nėščiosios yra testuojamos. Tačiau tradicinė medicina ir skiepų kalendorius rekomenduoja skiepyti naujagimius kuo anksčiau, siekiant užtikrinti maksimalią apsaugą nuo šios pavojingos ligos.

Nuo 2027 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvoje bus atsisakyta visuotinės praktikos skiepyti visus naujagimius per pirmąją parą po gimimo. Pagal naują tvarką, skiepijimas bus nukeltas į 2 mėnesių amžių. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į mažą naujagimių riziką ir tai, kad nėščiosios yra testuojamos dėl hepatito B.

Hepatito B virusas (HBV) gali sukelti ne tik ūminį hepatitą, bet ir lėtinę ligą, kepenų cirozę ar vėžį. Skiepai yra saugus ir efektyvus būdas apsisaugoti nuo šios ligos.

Skiepų kalendorius Lietuvoje (trumpai):

Pastaba: tai yra bendras vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius. Dėl individualaus skiepijimo grafiko visada rekomenduojama konsultuotis su savo šeimos gydytoju.

Hepatito B vakcina yra vienas iš svarbiausių šiuolaikinės medicinos įrankių, skirtų apsisaugoti nuo hepatito B viruso (HBV) sukeliamos infekcijos. Šis virusas pažeidžia kepenis ir gali sukelti ne tik ūminį hepatitą, bet ir lėtinę ligą, kepenų cirozę ar kepenų vėžį. Skiepas nuo hepatito B yra saugus, efektyvus ir plačiai naudojamas visame pasaulyje siekiant sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo šios pavojingos ligos.

Hepatito B virusas plinta per tiesioginį kontaktą su užkrėstu krauju ir kitais organizmo skysčiais. Virusas gali būti perduodamas iš užsikrėtusios motinos naujagimiui gimdymo metu. Daliai žmonių infekcija tampa lėtinė, todėl labai svarbi yra ankstyva diagnostika ir reguliari sveikatos stebėsena. Hepatito B vakcina suteikia ilgalaikę apsaugą nuo viruso ir jo sukeliamų padarinių.

Hepatito B vakcina yra pagaminta iš neaktyvaus viruso paviršiaus baltymo (HBsAg), kuris negali sukelti ligos, tačiau stimuliuoja imuninę sistemą. Tyrimai rodo, kad apsauga gali trukti net kelis dešimtmečius, o daugeliu atvejų - visą gyvenimą. Sveikiems, pilnai paskiepytiems žmonėms, kuriems susiformavo imunitetas, revakcinacija dažniausiai nėra būtina.

Taip pat verta paminėti, kad nutukusių žmonių atsakas į vakciną gali būti silpnesnis, todėl gali nesusidaryti pakankama apsauga. Panašiai gali nutikti ir vyresnio amžiaus žmonėms, vyrams, rūkantiems, sergantiems lėtinėmis ligomis ar vartojantiems tam tikrus vaistus.

tags: #hepb #vakcina #naujagimiui

• Mokomės gaminti muilą su vaikais
• Priežastys, diagnostika ir gydymas
• Sužinokite apie gimdymo eigą
• Žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG)
• Pokyčiai šeštąjį nėštumo mėnesį