Nuolatinei auklei už tris dienas per savaitę, apie 2-3 valandas per dieną, buvo siūloma 20 eurų. Jei tiksliau - 2,2 eurų už valandą, jei dirbti tektų 3 valandas dienoje, ir 3,3 eurų už valandą, jei dirbti tektų 2 valandas dienoje. Šiuo metu Lietuvoje minimalus valandinis atlygis yra 5,65 eurų, neatskaičius mokesčių. Nedidelis atlygis auklei buvo grindžiamas tuo, kad su vaiku užsiimti neva nereikės. Tačiau suvokiant tokių atvejų realybę, galima preziumuoti, kad galimai apie mokesčius čia kalba nesisuka. Nuomonių apie tokį pasiūlymą komentatoriai pareiškė įvairių, taigi, Delfi Šeima nusprendė pasidomėti, kiek auklėms lietuviai moka mūsų krašte ir kituose pasaulio kampeliuose, o taip pat - kaip situaciją mato kita pusė, auklių agentūros.
Auklių samdymo realijos Lietuvoje
Vilniečiai auklėms negaili ir 10-12 eurų už valandą. Vilnietė Neringa sako samdanti auklę, kuriai moka 10, o po to 17 valandos bei švenčių dienomis - net 12 eurų už valandą. Moteris sako auklę, kai dukrai buvo kiek daugiau nei metai, pasirinkusi pagal pažįstamų rekomendacijas. „Pasikviečiau susipažinti, pasikalbėjome ir žmogus iš karto lipo. Man buvo svarbu, kad bendrautų su vaiku pagarbiai, bet kaip su lygiu - nekalbėtų kūdikėlišku tonu ir maniera”, - pasakojo Neringa. Ji teigė, kad buvo svarbu, jog auklė daug laiko su vaiku praleistų kieme, užsiimtų įvairiomis veiklomis. Moteris ne tik pati nuolat siūlė ir siūlo idėjas, kaip praleisti vaiką su vaiku, bet ir pasirūpina tuo, kas reikalinga, kad įgyvendintų auklės siūlomas idėjas. Tarkime, bilietais į renginius, knygelėmis ir t.t. „Dar privaloma gerbti mūsų namų tvarką. Tačiau į tai neįeina tvarkymasis, tik veiklos reikalų sutvarkymas, žaislų sudėjimas į vietą, lovos paklojimas ir panašiai, kad grįžus neturėčiau strimgalviais lėkti tvarkytis, o galėčiau pabūti su vaiku”, pasakojo Neringa. Valgiu irgi rūpinasi ji pati, nors, kaip sako moteris, kartais auklė savanoriškai, dukrai prašant, kažką pagamina pati.
Pranciškus sako su šeima dėl auklės apsisprendęs, kai darželyje atsidūręs pusantrųjų metų vaikas ėmė labai daug sirgti. Buvo priimtas sprendimas metus darželio nelankyti. „Iš pradžių turėjome laikiną auklę, mokėjome 8 eurus per valandą, o paskui, per rekomendacijas, atsirado labai patyrusi, puiki auklė, kuri atėjo iš pažįstamos šeimos, jos vaikams užaugus. Ta šeima auklę veždavosi visur, į Ispanijas, į kurortus, mokėjo už viską. Taigi, jos lūkesčiai buvo šiek tiek aukštesni, kitokie negu mūsų. Bet tai paaiškėjo tik vėliau. Taigi, galiausiai sutarėme fiksuotą atlyginimą: 1200 eurų per mėnesį ir jos atostogų apmokėjimą, kai mes esame išvažiavę”, - savo patirtimi dalinosi vyras. Pranciškus teigia, kad auklė - iš tiesų puiki. Tiesa, jis pastebi, kad norint - prisikabinti galima. Moteris, kai šią pradėjo samdyti, buvo neseniai išėjusi į pensiją, vyresnio amžiaus, tuo pačiu - ir kiek kitokių įpročių bei supratimo negu jaunesni žmonės. „Galima kabinėtis, kad vaikui užkandžių per daug duodavo, per daug cukraus į košę įdėdavo ar druskos į sriubą”, - šypteli jis apie galimai kartų skirtumus. Į tai šeima užsimerkė. Vis dėlto, finansiniai klausimai nesiėjo taip sklandžiai. Į rankas 1200 eurų per mėnesį mokėjęs vyras ir auklė turėjo kiek skirtingus lūkesčius. Moteris susitarimą suprato kiek kitaip. Tikėjosi, kad šeima apmokės jai daugiau nei pati šeima įsivaizdavo. Kadangi per tą laiką auklė neatostogavo savo pasirinkimu, tik kai šeima būdavo išvažiavusi, ji tikėjosi atostoginių pinigų išmokėjimo. „Tikėjosi už keturias savaites gauti, kaip būtų gavusi pagal oficialią darbo sutartį”, - apie vieną komunikacijos iššūkių pasidalino auklę samdęs vyras. Šeima, kaip teigia jis, dėl gerų santykių sumokėjo auklei, tačiau ne visą prašomą sumą - pusę jos. „Labai svarbu, kad žmogus būtų komunikabilus, turėtų ryšį su vaiku, jaustųsi, kad jis - patikimas. Pirmais mėnesiais, palikęs vaiką, nuolat galvoji, kaip jiems ten sekasi, rašai žinutes. Taigi, žmogus turi būti raštingas telefonuose. O kainos, kaip suprantu, vaikšto labai įvairios. Mūsų iš pradžių prašė 10-ies eurų valandinio atlygio, bet mes paskaičiavome, kad mėnesių yra įvairių, vaikas gali sirgti ir taip toliau, taigi, pasirinkome tokį variantą.” Tėtis sako, kad auklė - puikus pasirinkimas, bet jis pastebėjo ir minusą: tai socialinio gyvenimo trūkumas vaikui, kai vaikai tarpusavyje sprendžia savo komunikacijos, socialines problemas, bendrauja. To, anot jo, vaikui trūko, tačiau išleidus į darželį, dukra greitai prisitaikė ir atsigriebė.
Vilnietė Raminta pasirinko kiek neįprastesnį atvejį - ispanakalbę auklę iš Meksikos. „Jos užduotis yra būti su vaiku, kol mama studijuoja, ir kalbėti savo gimtąja kalba. Tokiu būdu siekiu skatinti atvirumą kitai kultūrai, patirti kitą kalbinę aplinką”, - pasakoja moteris. Ji pasidalina, kad auklė, priklausomai nuo aplinkybių, į namus ateina kartą, du ar tris per savaitę, kol ji pati studijuoja. „Mūsų susitarimas paremtas dviem atvejais iš aplinkos - 20 eurų už dvi su puse-tris valandas”. Raminta taip pat papasakoja apie auklės pareigas namuose: „Auklės pareiga - ateiti laiku ir tiesiog būti su vaiku, sekti jo interesą ir tiesiog bendrauti, komentuoti, ką daro pati, ką daro vaikas, savo gimtąja kalba, ispaniškai. Auklė negamina, o aš pati ją visada kažkuo pavaišinu: kava, arbata, ant stalo būna užkandžių, kuriuos valgo ir vaikas - vaisių, daržovių, juodojo šokolado ar sausainių su datulėmis.” Ji teigia, kad kol kas užsienietė vaiko į lauką dar nesivedė, bet tokie planai, kai atšilo oras, jau yra. „Veiklas kartais pasiūlau prieš užsiėmimą, bet dažniausiai viską palieku savieigai”, - komentuoja moteris. Auklę ji rado feisbuko grupėje „Foreigners in Vilnius”. Sako, rekomendacijų neturėjusi, tiesiog ėmusi ir pabandžiusi. „Auklė nemoka lietuvių kalbos, bet labai mato ir girdi vaiką, stengiasi susikalbėti. Įsileidžiant nerimavau dėl netvarkos namuose (tiek dėl reikalingo remonto, tiek dėl kasdien apsiverčiančių namų), nerimavau, ar auklė nelandžios po asmeninius stalčius, ar galiu ja pasitikėti, ar seksis užmegzti ryšį. O dabar nerimauju, ar jis nenutrūks netikėtai ar per anksti, ar vaikas neliūdės, jei auklė sugalvos grįžti į Meksiką ar susiras stabilų darbą”.
Lietuviai užsienyje: programėlės ir skirtingi lūkesčiai
Lietuvė Marija, gyvenanti Švedijoje, papasakojo apie kiek kitokį auklės pasirinkimo modelį, kuris tiko jos šeimai. „Auklei Švedijoje mokam 150 SEK (beveik 13 eurų) už valandą už dviejų vaikų priežiūrą. Sūnui penkeri, dukrai dveji su puse metų. Aukles išsirenkam per programėlę, ten jos trumpai parašo apie save: patirtis, iš kurios šalies atvykusios, kokiomis kalbomis kalba, ar pateikia savo asmens dokumentą. Paprastai renkamės kalbančias bent viena iš mūsų vaikams tinkančia kalba (anglų, švedų, ispanų, lietuvių). Dažniausiai tai būna mainų studentės”. Moteris teigia programėlėje apsikeičianti žinutėmis, pasidalinanti lūkesčiais. „Dažniausiai reikia pagalbos, kai vienas iš mūsų dirba, kitas turi kažkokį svarbų susitikimą ar šiaip kokį reikalą, gal norime išeiti į koncertą, pasimatymą, kitaip tariant - laikui be vaikų”, - dalinasi Marija. „Aukles dabar turime dvi. Jei viena negali, dažniausiai gali kita. Viena - iš Pietų Afrikos Respublikos. Labai miela mergina, studijuoja magistrą. Turi daug patirties darbe su vaikais įvairiose šalyse, dirbusi net su individualius poreikius turinčiais. Studijuoja Psichologiją. Kita irgi studijuoja psichologijos magistrą, ji iš Kalifornijos. Dirbusi Au Pair ir aukle nuo jaunų dienų”, - apie savo pagalbininkes pasakoja moteris. Ji teigia, kad vaikai aukles labai myli, su jomis jaučiasi komfortiškai, klausinėja, kada šios vėl ateis. „Jie turi savo rutiną. Kai ateina auklės, visi vakarienei valgo picą ir kai kada gauna kažko saldaus. Auklės valgo su vaikais, be to, joms vakarui palieku užkandžių, gal kolos, traškučių, kad galėtų ramiai žiūrėti televiziją, kai užmigdo vaikus”, - apie kuriamą laisvą aplinką pasakoja Marija. Ji neprašo nei plauti indų, nei tvarkyti virtuvę, net surinkti žaislus. Tiesa, pasirodo, moterys tai paprastai padaro neprašytos. „Mums svarbiausia, kad vaikai būtų saugūs, jaustųsi komfortiškai, mylimi, būtų prižiūrimi, kol mūsų nėra. Esame priversti jomis pasitikėti. Ateinant auklėms daiktų neslepiame, viską paliekame kaip savam žmogui. Palikdami prižiūrėti vaikus jau parodome didžiausią įmanomą pasitikėjimą”.
Tiesa, ne visos Marijos patirtys buvo teigiamos. „Viena iš kitų išbandytų auklių tiesiog netiko mūsų šeimai. Vaikai jos visiškai neklausė. Po pirmojo bandymo vyras dar bandė ją užsakyti mūsų pasimatymui, ji sutiko, o po to pavedė. Daugiau reikalų su ja neturėjome, bet ir šiaip kažkodėl geros nuojautos su ja nebuvo. Kita - švedė, medicinos studentė, gimnastikos trenerė, buvo per daug užsiėmusi ir pernelyg nesuinteresuota užsidirbti - tipiška jauna švedė, kuri per daug nesismaugia. Esame turėję ir auklę Lietuvoje - ji buvo rekomenduota draugų. Ėjome į šventę, į kurią vaikų vestis nenorėjome. Auklė taip įmigo, kad niekaip neprisibeldėme į nuomotus apartamentus. Galvoje prabėgo patys juodžiausi scenarijai. Duris atidarė po 45 minučių garsių baladojimų ir šaukimų, jau ruošėmės kviesti policiją. Jai už valandą ir du vaikus, kai šie nemiega, mokėjome 15 eurų, o vaikams užmigus - 12 eurų”, - skirtingas patirtis dėstė lietuvė. Moteris sako, kad su auklėmis jos šeima elgiasi taip, kaip norėtų, kad kažkas elgtųsi su jos vaikais tada, kai šie ims savarankiškai uždarbiauti. „Pagarbiai, sąžiningai. Visada sumoku daugiau nei priklauso, suapvalinu, ar pridedu atlygį už papildomą valandą. Paklausiu, ar saugu grįžti namo. Kitu atveju palydėtume, parvežtume ar užsakytume taksi”, - tikina Marija.
Auklių agentūros: profesionalumas ir kainos
Auklių agentūros „Daugiavaikė”, veikiančios Kaune, Klaipėdoje ir Palangoje, įkūrėja Reda Zavadskė pasakoja, kad jie patys aukles atrenka pagal sudėtingą sistemą. „Kol išleidžiame jas į šeimas, auklės praeina ilgą kelią. Vyksta pokalbis su paruoštomis psichologinėmis užduotimis, išklauso psichologės, pedagogės ir mano pačios paskaitą, pereina pirmosios pagalbos mokymus ir netgi atvyksta bent kelis kartus pabūti su mano pačios vaikais”, - pasakojo verslininkė. Anot moters, tokia sistema sugalvota ne tik dėl to, kad tėvai gautų patikimas ir patikrintas aukles, bet ir dėl pačių darbuotojų - kad šios pasitikėtų savimi, žinotų, ką daryti vienoje ar kitoje situacijoje. „Visos auklės į įmonę ateina su patirtimi, tačiau išsilavinimo nereikalaujame. Tiesa, yra auklių ir su pedagoginiais išsilavinimais. Bet mums svarbiausias prioritetas - atsakomybė ir gebėjimas leisti laiką su vaiku kokybiškai.” Reda dalinasi, jog jos agentūra siūlo tik valandinių auklių paslaugas, tačiau tėvai dažniausiai pageidauja, kad juos lankytų viena ir ta pati auklė. Vis dėlto, ir čia egzistuoja jų sugalvota sistema, kad išvengtų gyvenimiškų nesklandumų. „Būna, auklė suserga ar išvyksta atostogų ir negali pabūti su vaikučiu. Todėl mes vienoje šeimoje visada maišome dvi aukles, kad vaikas galėtų pažinti abi, o vienai negalėjus ateiti, prižiūrėtų kita, jau pažįstama, nesukeldama vaikui šoko. Žinoma, būna ir ekstra atvejų, kai tenka kviesti trečiąją auklę, bet vis dėlto vienoje šeimoje stengiamės derinti dviejų specialisčių darbą”. Paklausta apie kainą, Reda sako, jog valandinės auklės brangesnės už dirbančias visą dieną, jei skaičiuosime valandinę kainą. Ši išauga ir dėl agentūros vedamų apmokymų, atrankos, kamerų, lavinamųjų veiklų vaikui - šiais dalykais pasirūpina agentūra. Mokama suma priklauso nuo pasirinkto paketo - nuo 15 eurų iki 19 eurų už valandą. „Iš tėvų atsiliepimų suprantu, kad tai yra visiškai pagrįstos ir tinkamos kainos už kokybišką priežiūrą”, teigia verslininkė. Atsakydama į klausimą apie auklės pareigas namuose, moteris įsitikinusi: „Auklė yra auklė, o ne namų šeimininkė”. Ji teigia, kad pažaidus su vaiku betvarkės likti neturi, tačiau siurbti kambarių ar plauti indų auklei taip pat nepriklauso. „Visas laikas ir dėmesys turi būti skirtas vaikams”, - sako Reda. Ji atskleidžia, kad agentūroje dirbančios auklės tikrai gali pašildyti maistą, pamaitinti vaikutį ir po to aplink save apsitvarkyti, bet prie puodų jos tikrai nesėdi. Tačiau, kaip sako ji, specialistės atvyksta pasiruošusios lavinti vaikus, paruošusios įtraukiančias veiklas ir sugalvojusios, kaip vaikus užimti įdomiau. Toks, anot Redos, ir tikslas. Pasakodama apie auklių teises šeimos namuose, ji pasakoja, kad tai - labai individualu. „Vienos šeimos kuklesnės ir nori, kad šeimos oazė būtų tik jų, o auklė - tik laikinas svečias, ir aš tai gerbiu. Taip pat yra tėvų, kviečiančių jaustis kaip namuose, tapti jų šeimos dalimi”. Reda teigia, jog svarbiausia, kad šeima tas taisykles ir ribas iškomunikuotų, pasakytų, kas galima, ko - ne. „Pati patariu auklėms, kad jei su vaiku bus ilgiau nei 3 valandas, pasiimtų savo užkandžių ar pietus, ir kai valgys vaikas, kad pavalgytų kartu. Tačiau galiu pasidžiaugti, kad Lietuvoje šeimos labai malonios ir visada pasiūlys auklėms kavos ar arbatos”, - apie įpročius ir taisykles tęsia auklių agentūros įkūrėja. Paklausta, ar dažnai susiduria su realybe, kai žmonės ieško aukso luito už beveik nemokamai, verslininkė atsako teigiamai. „Dažnai girdžiu skundžiantis, kad auklių paslaugos brangios, nors visi nori patikimų, apmokytų auklių. Bet yra ir daug suprantančių, kad norint gauti aukštę vertę, tenka ir mokėti daugiau. Deja, tikrai ne paslaptis, kad dauguma auklių vis dar dirba nelegaliai, nemoka mokesčių, auklių agentūroje tai nepriimtina. Mokesčius moka tiek auklės, tiek agentūra”, - kainodarą aiškina Reda. Pradėjus kalbėti apie pasitikėjimą, moteris sako pati esanti mama ir puikiai suprantanti, kad naujas žmogus pasitikėjimą turi užsitarnauti. „Dažnai žmonės šypsosi į akis, o kaip elgiasi su vaiku tau išėjus, nežinai. Būtent todėl agentūroje mes propaguojame kameras ir tėvai savo telefonuose gali matyti, ką auklės veikia kartu su vaikais”. Reda patikina, kad kameros niekada nėra slaptos ir auklės apie jas be jokios abejonės žino iš anksto. Paklausta, kokių klientų labiausiai nenori pačios auklės, verslininkė tikina, kad tų, kurie nuolat stebi, tikrina, nepatraukia akių. Jos manymu, kameros yra pakankamas saugiklis ir papildomas tikrinimas jaučiasi nemaloniai, nejaukiai. Pokalbio pabaigoje Redos paprašome įvertinti teksto pradžioje minėtą skelbimą: ar jis - realistiškas? Ką reiškia „su vaiku užsiimti nereikės”? Reda teigia neįsivaizduojanti: „Gal jie ieško žmogaus, kuris tiesiog sėdės ant sofos? Na, tada nebus sunku rasti, nes tokių tikrai daug, bet ar ilgai vaikas norės su tokiu žmogumi būti?
Stebėjimo kameros: pliusai ir minusai
Auklių stebėjimas per kamerą - tema, verta diskusijos. Daug šeimų, kurios kreipiasi į auklių agentūrą, turi tvirtą išankstinę nuomonę, kad auklę būtina stebėti per kamerą. Jos sako: „Mūsų namuose yra kameros, reikia auklės, kuri sutiktų taip dirbti“. Šį faktą, kad auklė bus stebima, reikia pasakyti ją samdant, nes dalis auklių stebėjimo netoleruoja ir atsisako susitikti su tokia šeima, tad ir auklių parinkimo laikas gali pailgėti. Tad kokie stebėjimo pliusai ir minusai? Auklių stebėjimas per kamerą - nusikaltimų prevencija arba įrodymai/išsiaiškinimas jiems įvykus. Teisėsaugoje (išskyrus vairavimą ir kitų padidėjusio pavojaus šaltinių valdymą) žmonėms galioja „nekaltumo prezumpcija“ - žmogus nekaltas, kol neįrodyta priešingai, tad teoriškai turėtume geranoriškai žiūrėti į kiekvieną žmogų. Tačiau ar esame linkę pasitikėti? Galų gale - kiek baikštūs, o gal net paranojiški esame? O gal - atvirkščiai - esame pernelyg naivūs? Jeigu kalbame apie aukles ir darželio auklėtojas, pasitikėjimas jomis tiesiogiai susijęs su mūsų pastangomis pasirinkti tinkamą žmogų. Skirtumas tik tas, kad savo namuose kameras įtaisyti galime, o darželyje - ne ir iš dalies turime pasitikėti darželio vadovų atrankos procesu (nesuprantu darželio vadovų, kurie neleidžia susipažinti iš anksto su būsimomis auklėtojomis ar mokytojomis, aš jausčiausi labai nesaugiai).
Kuo mažiau pasistengėme, kad vaiką paliktume su tinkamu žmogumi, tuo labiau reikėtų pasirūpinti stebėjimu. Tačiau nuo piktybinio žmogaus kameros neapsaugo, jis gali netinkamai elgtis lauke ar kitose vietose, kurių kameros nefiksuoja. Stebėjimo didžiausias pliusas: pasitikrinti, ar viskas gerai, jei kilo įtarimas. Taip pat kameros tinka, jei tėvai yra labai nerimastingi: jau geriau stebėti kameras, nei lakstyti pirmyn atgal ir išmušti vaiką su aukle iš įprasto ritmo. Kameros tikrai pravers, jeigu pasirinkta auklė atrodo „per gera“: meiliai kalba, puikiai atrodo ir labai pigi. Tada tikrai verta pasitikrinti. Tiesa, jeigu esate labai išsiblaškę ir mėtote visur savo brangius daiktus, irgi įjunkite kameras, kad nereikėtų kiekvienąsyk „apvaginti“ namų personalo.
Stebėjimo minusai - esate mažiau pageidaujami darbdaviai nei kiti, kurie kamerų neturi. Dalis puikių kandidačių apskritai atsisakys pas jus dirbti, kitą dalį turėsite vilioti didesniu atlyginimu ar kitais bonusais. Atmosfera namuose, net ir esant tam tolerantiškai auklei, tampa labiau įtempta: žaisti su vaiku, kai nieks tavęs nestebi, visai kas kita, nei bandyti kvailioti „į kamerą“. Ką yra sužinojusios šeimos apie tą laiką, kol vaikas su aukle? Ar buvo ,,detektyvų“? „Mes įjungėme kamerą ir… dabar nebenorime rizikuoti, kreipiamės į jus“, - išgirstu gana dažnai. Vagystės arba produktų pasisavinimai, netinkamas elgesys su vaiku - ne tokie ir reti. „Atrodo, taip gražiai kalbėjo, taip puikiai save pristatė, o pasiklausėme - visą dieną namuose tyla, tik vaikas kažką su savimi burbuliuoja. Ji nebendravo su mūsų vaiku!“ „Klausėmės - tik išėjome, auklės balso tonas pasikeičia, vaiką „pastato į vietą“. „Jungia teliką, nors aiškino, kad niekados to nedaro…“ „Visą dieną kalbėjo telefonu, į vaiką dėmesio - nulis“. Arba būna, kad tėvai nejungia kamerų, bet perspėja kaimynai, kad namuose ėmė lankytis svečiai ar kad auklė rūko balkone. Beje, kartais bendraujame ir su tikrais detektyvais. Turtingos šeimos juos pasisamdo, kad sužinotų, kas iš namų personalo elgiasi nesąžiningai ar juos apvaginėja.
Jei stebi, ar auklė turi tai žinoti? Taip, tai būtina. Taip pat yra vietų, kur kamerų statyti negalima net ir savo namuose, nes tai bus žmogaus orumo įžeidimas. Žinoma, tais atvejais, jei jaučiate, kad vaikui kyla pavojus, į pirmą vietą statykite vaiko poreikius, o „popierius pildysite vėliau“. O kam patinka, kad juo nepasitiki? Žinoma, tai nesmagu, net jei supranti, kad tėvai nerimauja. Tačiau kartais auklės sako, kad geriau jau tie tėvai įjungtų kameras, negu kasdien į auklę žiūrėtų įtariai, klausinėtų taip, kad lengva įsižeisti. Jos sutinka, kad auklė matytų, kaip mažiukas lavinamas, kartais per tas kameras ir „susiskambinama“, „susimojuojama“.
Nerimas - intelekto ir įsitraukimo/svarbumo požymis, dėl to tėvų baimes visiškai suprantu. Nerimavimas skatina padirbėti savo vaiko labui, tik vieni padaro namų darbus kruopščiai atsirinkdami žmones, kiti - nerimaudami, kai vaikas jau prižiūrimas. Aš labiau už tuos pirmuosius… Rinkoje yra daugybė žmonių, kuriems negalima dirbti su vaikais: tai, kad „auklė“ pasirinko tokį „švelnų“ darbą, nereiškia žmogaus gerumo ir padorumo. Net diplomas gali neduoti jokių garantijų, kad žmogus - tinkamas. Dėl to niekaip nesuprantu mamyčių, kurios internete parašo: kas šįvakar gali pažiūrėti mano kūdikį? Toks elgesys - neatleistinas aplaidumas. Tinkamų dirbti auklėmis - tik viena ar dvi iš dešimties, ir tai jos tinkamos dirbti ne su visais vaikais. Vaikas - ne lakmuso popierėlis, su juo išbandyti, ar auklė tinkama, yra neatsakinga.
Vaiko priežiūros kompensacijos ir sutartys
Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauja vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, kuri suteikia tėvams finansinę pagalbą auklės paslaugoms apmokėti. Tačiau norint pasinaudoti šia galimybe, būtina sudaryti tinkamą sutartį su aukle. Netinkamai parengta sutartis - viena dažniausių priežasčių, kodėl savivaldybės atmeta prašymus dėl kompensacijos. Vaiko priežiūros sutartis (sutartis auklei) - tai oficialus susitarimas tarp tėvų (ar globėjų) ir auklės, apibrėžiantis vaiko priežiūros sąlygas, atsakomybę bei paslaugų teikimo tvarką. Šis dokumentas yra būtinas, jei tėvai nori gauti savivaldybės skiriamą 364 Eur/mėn. Neretai pasitaiko, kad tėvai pateikia savivaldybei netinkamai parengtą sutartį, dėl ko jų prašymas kompensacijai gauti yra atmetamas. Tam, kad išvengtumėte papildomų rūpesčių ir užtikrintumėte sklandų kompensacijos gavimo procesą, rekomenduojama naudoti iš anksto parengtą, teisiškai pagrįstą sutarties auklei šabloną. Įsigijus šabloną, gausite informacinį laišką su nuoroda, iš kurios galėsite atsisiųsti dokumentą. Specialus pasiūlymas! Prisijungę prie uždaros VPA grupės Instagram platformoje, šią sutartį galite gauti visiškai nemokamai!
Kadangi išmokos dydis nėra pririštas prie tėvų gaunamų pajamų ar darbo laiko, dalis su individualia veikla dirbančių jau pastebėjo, kad už teikiamus pinigus gali samdytis pagalbą daliai etato. „Dirbsiu ne tik vaiko miego metu, bet galiu gauti reguliarią auklės pagalbą“, - teigė klientė. Internete atsirado ir nustebusių tėvų komentarų - kodėl nepavyksta rasti auklės, kuri dirbtų už 364 Eur ir mokėtų mokesčius su individualia veikla? Pagrindiniai iššūkiai - tai didesni mokesčiai, tenkantys daliai etato dirbančiai auklei, palyginus su pilnu etatu, bei papildomos pastangos (deklaravimai, terminai ir t.t.), kurių reikės auklei dirbant su individualia veikla. Taip pat auklei darbo pasiūlymas gali būti nepatrauklus, nes prarandamos išmokos už būstą ar šildymą.
„Sodros“ puslapyje yra individualios veiklos skaičiuoklė, kurioje matome, jog jei auklė per mėnesį gaus 364 eurus, jos mokesčiai standartinėmis sąlygomis (be papildomo kaupimo ir kitų pajamų ar pensijos) sudarys 105,95 Eur. Dirbanti dviejose šeimose ir gaunanti po 364 Eur kiekvieno iš šeimų (iš viso 728 Eur) auklė mokėtų per mėnesį 147,40 Eur mokesčių. Tai reiškia, kad mokesčiai, kurie tektų vienai šeimai - po 73,70 Eur. Auklei dirbant trijose tokiose šeimose, mokesčiai sudarytų 188,85 Eur ir dalis, tenkanti vienai šeimai, būtų dar mažesnė - 62,95 Eur. Kelių šeimų suderinimas nėra paprastas: auklė turi tikti vaikui pagal jo amžių ir savybes, taip pat auklei turi tikti darbo laikas, rajonas, šeimos požiūris į auklėjimą ir į pačios auklės pareigas.
Auklė vaikui su specialiaisiais poreikiais
Kartais vaiko su specialiaisiais poreikiais tėvai neskuba leisti į darželį, o kuriam laikui samdo auklę. Juk auklė - tai žmogus, kuris yra „vaiko užnugaris“. Pirmiausia vaikas, būdamas su ja, mokosi, kad galima pasitikėti svetimais žmonėmis. Auklė įveda vaiką į socialinį gyvenimą - nuveda į smėlio dėžę ar aikštelę žaisti su kitais vaikais, akylai stebi, kaip sekasi, skatina. Vaikui su negalia auklė gali būti puikus „tiltelis“ nuo mamos ir tėčio iki kolektyvo. Jeigu dvejų-trejų metų vaikas jau turi aiškiai išreikštų specialiųjų poreikių, ar tikslinga vėliau pradėti lankyti darželį ir kurį laiką palikti tik su suaugusiuoju - aukle? Vaiko ėjimas į darželį turėtų būti susijęs su susiformavusiu saugiu prieraišumu. Tuomet vaikas jaučiasi mylimas ir saugus su mama, tėčiu ar aukle, žinodamas, kad gali tikėtis pagalbos ir palaikymo, kai jam reikia. Toks vaikas drąsiai tyrinėja pasaulį, bet grįžta pas suaugusįjį, kai reikia paguodos ar saugumo. Saugus prieraišumas įprastai besivystantiems vaikams susiformuoja skirtingai, vieni į kolektyvą jau gali eiti dvejų-trejų metukų, kiti - ketverių. Taigi tokiu pat principu - ar jau susiformavo saugus prieraišumas - reikėtų stebėti ir vaiko su specialiaisiais poreikiais emocinę raidą.
Reikia suprasti, kad darželyje santykiai neišvengiamai būna fragmentiški: auklėtojos keičiasi, grupės didelės, o vaikas turi nuolat prisitaikyti. Tai gali kelti nerimą. Be abejo, vienas patikimas žmogus suteiktų daugiau nuspėjamumo ir leistų vaikui pamažu, neskubant įgyti pasitikėjimo savimi. Daug kas priklauso ir nuo aplinkos darželyje. Ar vaikas ten bus laukiamas? Ar ne per daug vaikų su specialiaisiais poreikiais bus grupėje? Ar vaiko energijai bus kur išsilieti? Ar aplinka tinkama - ne per šviesu, ne per triukšminga, ar yra vietų, kur bus galima pabūti ramiai? Kai kurie darželiai, pastebėję ypatingus vaiko poreikius, reikalauja, kad tėvai pasamdytų papildomą asistentę, kuri būtų kartu užsiėmimų metu, kartais prašoma, kad vaiką tokia asistentė lydėtų visą dieną.
Idealu, jei tėvai, eidami konsultuotis pas specialistus, vestųsi ir auklę. Tai, ką svarbu išgirsti tėvams, ne mažiau svarbu žinoti ir auklei. Auklė ir tėvai - viena komanda (kartais juokauju, jog jie visi - vaiko „aptarnaujantis personalas“), todėl informacija reikia dalintis. Auklės irgi dažnai norėtų pasidalinti savo pastabomis: auklės gali būti itin jautrios ir pastabios, tik reikia bendrauti ir klausti. Dažniausiai auklėms reikėtų ne tik palikti nurodymus, bet ir jas pačias nuraminti. Prižiūrėdama vaiką su ypatingais poreikiais, auklė patiria daugiau rizikų, kad kažkas bus kitaip, nei planuota. Tėvai turėtų parodyti auklei, kad tai supranta ir kad ja pasitiki bei nesikabins prie smulkmenų.
Kiekvienas poreikis gali labai skirtis. Vienos auklės negali dirbti su itin jautriais vaikais, kitos geriau nedirbtų su hiperaktyviais ar kelių vaikų šeimoje. Vis dėlto su ypatingų poreikių vaikais dirbančios auklės dažniausiai turi tokį nusiteikimą, kokio neturi kitos. Būna moterų, kurios man ir pasako: „paprastą“ vaiką prižiūrėsiu tik tada, jei nerasiu vaiko su ypatingais poreikiais. Taip, kai kurios auklės bijo tokių vaikų. Dėl to šiek tiek kalti ir patys tėvai, slepiantys diagnozes, bandantys „prakišti“ vaiką - o gal nepastebės? Niekas nemėgsta tokių „staigmenų“. Tačiau auklių, norinčių ir galinčių dirbti su ypatingais vaikais, tikrai yra. Vienos turi patirties šeimoje, kitos - aplinkoje, o trečios tiesiog jaučia, kad joms tokios patirties reikia, ir jos nebijo. Kai su agentūros auklėmis buvome mokymuose „Lietaus vaikuose“ apie autistiškus vaikus, stebėtinai daug dalykų sutapo su tiesiog jautrių žmonių poreikiais.
Taip, jos truputį arba ir smarkiai brangesnės. Dėl savo patirties, žinių, dėl suvokiamos rizikos ir dėl didesnio fizinio krūvio. Kartais su sunkios būklės vaiku būna emociškai nelengva, daugiau nerimo, liūdesio, mažiau džiaugsmo. O dar būna visokių specialių zondų, maitinimų, tokių vaikų itin jautrus skrandukas, odelė, tad auklėms tenka ir rūbus dažniau keisti, ir kitų nepatogumų patirti. Natūralu, kad tai turi būti atlyginama.
Kiekvienas naujas žmogus komandoje įneša naujų idėjų, duoda vieni kitiems pailsėti pavargus, nedramatizuoja situacijos. Kūrybiškas požiūris, netikėti atradimai, neatrasti gebėjimai ir vaikui, ir tėvams gali būti lobis. Auklės neretai atskleidžia paslėptus vaiko gabumus. Tad ką gali žinoti - gal jūsų vaikas yra būsimas šachmatų genijus?
Alternatyvos darželiui ir auklei
Vaiko su specialiaisiais poreikiais tėvams verta apsvarstyti visas alternatyvas, jei jie mano, kad darželis reikalingas vaiko socializacijai. Kaip vaikas gali bendrauti su kitais vaikais? Smėlio dėžė/žaidimų aikštelė kieme ar netoliese - nemokamai, reguliarus kontaktas su vaikais priklauso nuo bendruomenės, gali būti kasdien. Įsipareigojimas nėra, jei nepatiko, galima rinktis kitą. Galimybė užsikrėsti virusais: labai nedidelė, vaikai būna lauke. Būrelis - kaina nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų, pasirinktinai. Reguliarus kontaktas su vaikais: kas savaitę ar keliskart į savaitę. Įsipareigojimas: priklauso nuo sutarties, moralinis įsipareigojimas metams. Galimybė užsikrėsti virusais: gana nedidelė, nes sergančių vaikų į būrelius tėvai neveda. Darželis - kaina nuo valstybinio iki privataus brangiausio. Reguliarus kontaktas su vaikais: kasdien, išskyrus ligos laikotarpius. Įsipareigojimas: yra. Galimybė užsikrėsti virusais: didelė. Kuo mažesnė grupė, tuo saugiau.
Auginant kelis priešmokyklinukus taip pat verta paskaičiuoti. Gaunama kompensacija už du vaikus šiuo metu 364x2 = 728 Eur, už tris - 364x3 = 1092 Eur. Kadangi auklės atlyginimas prižiūrint kelis vaikus nėra dvigubinamas ar trigubinamas, tai gali būti patrauklus variantas.
Pirmus metus lankantis darželį vaikas vidutiniškai serga dvi savaites į mėnesį. Jei tėvai negalės tiek laiko praleisti paėmę nedarbingumą, reiktų samdyti „darželinuko auklę“ - žmogų, kuris prižiūrės ligos laikotarpiu ir prireikus vakare ar savaitgalį. Taigi reiktų skaičiuoti darželio kainą bei auklės atlygį maždaug pusei etato per mėnesį. Išleidus vaiką į darželį netenkama teisės į kompensaciją už auklę. Suskaičiavus darželio kainą, auklės puse etato kaštus ar negautas pajamas dėl nedarbingumo, vaistus, gydytojų konsultaciją ir papildomą stresą vaikui grįžus į grupę (per dvi savaites galėjo daug kas pasikeisti, vaikai pilni naujų įspūdžių ir persiskirstė draugystės) vaiko priežiūros kaina tampa nemaža ir pastovios auklės pasirinkimas nelankant darželio gali būti patrauklus.
