Jau 4-5 nėštumo mėnesį vaisius pradeda reaguoti į garsinius dirgiklius, o 7-tą mėnesį įsimena motinos širdies plakimo ritmą ir balsą. Tai svarbus pirminis etapas, paruošiantis kūdikį garsų pasauliui.
Pirmasis garsinės kalbos etapas prasideda riksmu (verkimu). Vaikai pastebi, kad suaugusieji reaguoja į verksmą ir „mokosi“ įvairių intonacijų. Pirmojo mėnesio pabaigoje pagal verkimo pobūdį jau galima atspėti jo priežastį (pavyzdžiui, vaikas alkanas, šlapias ar nori bendrauti). Trijų mėnesių kūdikis jau sugeba nustatyti garso kryptį ir pasuka galvą garso link. Meiliai kalbinamas jis pradeda judinti rankytes ir kojytes, krykštauja, šypsosi.
Pirmiausiai vaikas pradeda tarti čiulpimo, kvėpavimo ir rijimo metu išmoktus garsus. Nuo ketvirtojo mėnesio garsus išmoksta tęsti (a-a-a, e-e-e), o kiek vėliau - tarti įvairius garsų junginius. Įdomu, kad iki šeštojo mėnesio įvairių tautybių vaikai čiauška vienodai. Kalbinis kūdikio aktyvumas glaudžiai susijęs su fizine, psichomotorine jo raida. Laiku pradėjęs sėdėti, ropoti kūdikis turi geresnes sąlygas kaupti informaciją apie artimąją aplinką ir lavinti savo kalbą.
0-3 mėnesiai: Pirmieji bendravimo ženklai
Vaiko gebėjimas bendrauti nuo gimimo iki 3 mėn. sparčiai keičiasi. Naujagimis reaguoja į prisilietimą ir siūbavimą. Reakcija į garsus paprastai yra krūptelėjimas. 1 mėn. mažylis, išgirdęs balsą, nustoja judėti, išlaiko žvilgsnį. 2 mėn. - atkreipia dėmesį į triukšmą skleidžiantį daiktą, adekvačiai šypsosi. Sulaukęs 3 mėn. Naujagimio garsinė saviraiška apsiriboja verkimu ir neapibrėžtais garsais. Pirmąjį mėnesį atsiranda įvairios verkimo intonacijos, kurios leidžia mamai atpažinti verkimo priežastį. Vaikutis pradeda tarti garsus esant maloniai situacijai. 2 mėn. kūdikis jau moka tarti pavienius balsius, pradeda aguoti žaidinamas.
4-6 mėnesiai: Čiauškėjimo pradžia
Keturių mėnesių kūdikis moka juoktis balsu, nusiramina guodžiamas. Kalbinamas atsako „pagyvėjimu“, šypsosi, mosuoja rankomis. Nuo 6 mėn. reaguoja į draudimą, skiria šeimos narius, kalbinamas artimųjų šypsosi. Sulaukęs 4 mėn. kūdikis gali nepertraukiamai „aguoti“ apie 15 min. Pradeda mėgdžioti savo ir kitų tariamus garsus (gebėjimas pamėgdžioti ypač svarbus aktyvinant vaiko kalbą). Šis kalbos vystymosi etapas vadinamas čiauškėjimu. Svarbu paminėti, kad iki 6 mėn. visų tautybių vaikai „kalba“ vienodai.
Tėvai pastebi, kad vaikas, sulaukęs 4-8 savaičių, pradeda šypsotis - tai pirmoji tikra šypsena, bendravimo ženklas. Apie 2 mėnesį dauguma kūdikių pradeda guguoti, dažniausiai jausdamiesi patenkinti. Iš pradžių tai balsiai (a, e, i, o, u), vėliau dvigarsiai, o apie 4-7 mėnesį atsiranda ir priebalsiai (m, b, t, g, p).
7-9 mėnesiai: Gestų ir garsų įvairovė
Septintą mėnesį mažylis pradeda žaisti vieną pirmųjų žaidimų „kū-kū“. Sugeba atpažinti šeimos narių balsus jų nematydamas. Pradeda bendrauti gestais: mojuoja atsisveikindamas, kelia rankytes norėdamas, kad jį paimtų ant rankų. Sulaukęs 8 mėn. akimis kambaryje ieško daikto, kurio pavadinimas yra pasakomas, atkreipia dėmesį į pasisveikinimą, atsisveikinimą, domisi savo atvaizdu veidrodyje. 9 mėn. vaikas gali sukaupti dėmesį ilgesniam laikui, tai leidžia jam atidžiai klausytis aplinkinių kalbos. Mažylis pradeda suprasti elementarius nurodymus, reaguoja į savo vardą. Čiauškėjimas vis įvairesnis, besikeičiantis nuo tylaus niurnėjimo iki riksmo. Tardamas garsus išreiškia pasitenkinimą. 7-9 mėn. vaikutis taria ypač daug įvairių garsų. Tai lemia anatominiai pakitimai (pirmieji dantukai), kūno padėties pasikeitimas (sėdėjimas), sudėtingesni kalbos organų judesiai (ne tik čiulpia, ryja, bet ir kramto).
10-12 mėnesiai: Pirmieji žodžiai ir tylos periodas
Sulaukęs 10 mėn. vaikutis atlieka paprastus nurodymus („imk“, „duok“), kartoja paprastus veiksmus (ridena kamuolį), kūno judesiais reaguoja į muzikos ritmą, kartoja veiksmus, už kuriuos yra giriamas. 11-12 mėn. pastebimai keičiasi vaiko gebėjimas suprasti aplinkinių kalbą. Vaikutis žino daugelį aplinkos daiktų, veiksmų pavadinimų. Nuo 10 mėn. nyksta čiauškėjimas, prasideda „tylos periodas“, kurio metu vaikas mokosi tarti prasmingus žodžius. Jei vaikas dažnai skatinamas kartoti, nuo 10 mėn. bando pavadinti daiktus žodžiais, pakartoti naujus žodžius. Savo norus mažylis reiškia gestais ir įvairių garsų deriniais. 12 mėn. vienų metukų pipiras taria 3-5 prasmingus žodžius („mama“, „tėtė“) ar garsažodžius („au“, „miau“). Taip pat jis žino apie 50 artimos aplinkos daiktų (mama, tėtė, stalas, lempa, batai, mašina, lėlė, brolis, sesė ir pan.). Nebūtinai juos įvardija, bet žino.
Šiuo laikotarpiu dažnai prasideda svetimų žmonių baimė. Kai mama išeina iš kambario, vaikui kyla noras ją prisišaukti. Kaip? Vienas verkia, kitas kosčioja, trečias sako „ma-ma“. Jei mama atsiliepia, vaikas supranta, kad taip galima ją prisikviesti, ir pradeda garsus vartoti prasmingai.
Kaip skatinti kalbos raidą?
Svarbu kalbinant kūdikį sugauti jo žvilgsnį ir bendravimo metu palaikyti kontaktą akimis. Tai skatina kūdikio dėmesį, moko fiksuoti žvilgsnį. Šypsotis ir judinti galvą kalbant su kūdikiu. Supažindinti su naujais garsais, taktiliniais pojūčiais (šiurkštus, slidus paviršius, šaltas prisilietimas). Kalbinant kūdikį keisti balso intonacijas. Daugelis mamų instinktyviai kalba su vaikais pabrėžtinai aukštu balsu. Kalbinti kūdikį jo tariamais garsais. Tariamą garsą reikėtų pakartoti keletą kartų. Įvardinti aplinkoje esančius daiktus, atliekamus veiksmus. Vaikas lavėja ir bręsta žaisdamas.
0-6 mėn. vystosi rega, klausa, lytėjimas. Svarbiausia, kad vaikas girdėtų aplinkinių kalbą ir gautų pakankamai kinestetinių pojūčių, jaustų įvairių faktūrų medžiagos prisilietimą. Iki 3 mėn. vaikas iš visų aplinkoje esamų daiktų geriausiai fiksuoja žmogaus veidą. Jam įdomu stebėti besikeičiančią veido išraišką, todėl su vaikučiu reikėtų žaisti jį kalbinant, juokinant, čiūčiuojant. Pirmasis žaislas galėtų būti plastikinis žiedas (apie 3 mėn.). Iš pradžių vaiko rankos judesiai yra nekoordinuoti, jis tik manipuliuoja žaisliuku, vėliau mokosi jį perimti iš vienos rankos į kitą. Kitas naudingas žaislas - veidrodis.
6-12 mėn. įvyksta daug pasikeitimų kūdikio gyvenime: jie išmoksta sėdėti, ropoti, pradeda valgyti įvairesnį maistą. Lavėjanti koordinacija, motorinis aktyvumas, leidžia atlikti sudėtingesnius judesius ir žaisti įvairesnius žaidimus. Nuo 6 mėn. galima duoti barškučius, „piramides“. Kai vaikas pradeda sėdėti, galima žaisti su kamuoliu (ridenti ir skatinti stebėti, kur jis juda). Apie 7 mėn. vaikučiai susidomi smulkiais daiktais. Jų dėmesį patraukia megztinio sagos, siūleliai, kuriuos jie bando imti dviem pirštais. Maždaug 9 mėn. vaikams patinka veikla, kai galima spausti, sukti, traukti. Lavėja rankos riešo judesiai, erdvės suvokimas. Kai vaikui sukanka 12 mėn., daugelis tėvų pastebi, kad jis nustoja domėtis žaislais. Taip atsitinka todėl, kad mažylis pradeda mėgdžioti tai, ką mato darant kitus. Labiausiai patinka indai, įrankiai, telefonai ir kiti realūs daiktai. Svarbu, kad toks žaidimas būtų saugus.
3 būdai, kaip padėti mažyliui greičiau kalbėti
Kada sunerimti?
Jei vaikas yra vangus, sunkiai pamaitinamas, dažnai atpila, blogai auga svoris, gali reikėti konsultacijos. Jei kūdikis nuo pirmų dienų labai dirglus, painioja dieną su naktimi, blogai miega, dažnai prabunda ir verkia, labai jautriai reaguoja į aplinkos dirgiklius arba, atvirkščiai, labai menkai reaguoja į aplinką, atrodo, visą parą miega ir niekuo nesidomi - tai taip pat gali būti raidos sutrikimo požymiai.
Judesio raidos sutrikimų požymiai kūdikiams iki 3 mėn.: nenulaiko galvos, nemėgsta gulėti ant pilvo, yra suglebęs arba įsitempęs, išsiriečia arba „varlės“ padėtimi. Nuo 3 iki 6 mėn.: nebando siekti daikto, kumščiai vis dar suspausti, daiktus ima tik viena ranka, nesiriečia, nesėda, pastatytas nesiremia kojytėmis, daro „keistus“ pasikartojančius judesius. Nuo 6 iki 12 mėn.: pasodintas nesėdi, nesivarto, pastatytas nesiremia kojytėmis, mažai aktyvus, daro pasikartojančius keistus judesius.
Kalbos ir pažintinės raidos sutrikimai: kūdikis nesišypsos, nežiūrės į akis, nereaguos į stiprų garsą, ilgai gulės lovytėje nežaisdamas, neseks aplinkos, nestebės suaugusiojo veido. Nuo 3 iki 6 mėn.: vis dar nepasisuka į kalbinantį žmogų, nereaguoja į švelnius žodžius, neguguoja, netaria garsų. Nuo 6 iki 12 mėn.: neploja katučių, nerodo „atia“, nežaidžia „ku-kū“, nerodo piršteliu daiktų, nebendrauja su artimaisiais, nebijo svetimų žmonių, neatsisuka į savo vardą.
Vaikas nuo 12 iki 18 mėn.: nenori judėti, dažnai parpuola, vaikšto pirštų galiukais, nestato kubelių, neparodo kūno dalių, nesako svarbių žodžių, nemėgdžioja garsų, nebando pats valgyti, neneša tėvams parodyti žaislų, nesidomi kitais vaikais.
Visada atkreipkite dėmesį į tai, jeigu kūdikis jau turėjo kokių nors įgūdžių ir juos prarado - tai didelė rimto raidos sutrikimo rizika. Stebėkime savo vaikus. Net ir patyrusiam specialistui nelengva per apžiūrą pasakyti, ar kūdikio raida gera. Visi mažyliai vystosi vienoda seka, tačiau raidai būtinus įgūdžius išmoksta skirtingu metu. Todėl specialistai dažniausiai ilgai stebi kūdikį. Yra sutrikimų, kurie nustatomi jau naujagimiui, tačiau yra ir tokių, kurie paaiškėja vėliau, todėl jei kyla bent menkiausias įtarimas, kad jūsiškis ko nors nedaro, nors privalėtų, pasitarkime su vaiko gydytoju. Kuo anksčiau nustatomas raidos sutrikimas, tuo greičiau ir neretai efektyviau galima vaikui padėti.
Jei į daugelį klausimų atsakėte neigiamai, pasitarkite su pediatru ar šeimos gydytoju. Svarbu įsitikinti, ar vaikutis normaliai girdi, įvertinti jo psichomotorinę raidą.
