Visiems žinomas slaptas faktas - paskutinius 30 metų Lietuvoje landsberginė chunta nuosekliai ir kruopščiai formavo savo kišeninės teisėsaugos korpusą, lojalumo valdančiam konservatorių režimui ir politinės korupcijos principų pagrindu.
Konservatorių valdoma sisteminė parsidavusi tokiais pat principais suformuota žiniasklaida visaip dangstė korumpuotus teisėsaugininkus ir aktyviai dalyvavo konservatorių inicijuotose politinio susidorojimo bylose.
Buvo tik laiko klausimas, kai korupcija aukščiausiose Lietuvos teisėsaugos sluoksniuose sprogs informacine atomine bomba.
Antisisteminė opozicija, kuriai teko patirti landsberginės teisėsaugos represijas, jau seniai sakė, kad Lietuvos teismuose klesti savivalė, korupcija, teisinis nihilizmas ir teisėsaugininkų, prastumtų ir globojamų konservatorių režimo, nebaudžiamumas.
Ir štai - iki tol neregėtas Lietuvoje korupcijos skandalas: net aštuoni Apeliacinio, Aukščiausiojo teismo, apylinkų ir administracinių teismų teisėjai įtariami kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu.
Korupciniais ir ypatingai sunkiais nusikaltimais įtariami trys Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.
Generalinė prokuratūra pranešė, kad šią dieną anksti ryte taip pat buvo sulaikyti asmenys, suinteresuoti atitinkamų teismų sprendimais bei asmenys, įtariami papirkimu, tarpininkavimu papirkinant ir kitomis nusikalstamomis veikomis.
Tarp jų - 5 praktikuojantys advokatai: Drąsutis Zagreckas, Romualdas Mikliušas, Giedrė Cimbolienė, Aivaras Surblys, Marius Navickas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo padėjėjas, teisininkai bei kiti asmenys.
Sulaikytų teisėsaugininkų geografija ir einamų pareigų spektras leidžia drąsiai daryti išvadą - visa Lietuvos teisėsaugos struktūra yra korumpuota ir tai yra valstybę griaunanti korupcijos forma ir mąstai.
Tai yra liberalios demokratijos kolapsas, landsberginių chuntos diktatūros buvimo neabejotinas įrodymas.
Būtina ištirti visą korumpuotos teisėsaugos Lietuvoje genezės istoriją - kas pasiūlė, rekomendavo, dėjo pastangas, kas nutiesė kelią korumpuotiems teisėsaugininkams į karjeros viršūnes, kokių partijų deleguoti atstovai stūmė tokius teisėsaugininkus į Teisingumo rūmus.
Sulaikytieji įtariami padarę apysunkius ir sunkius nusikaltimus bendrininkaujant ir veikiant organizuotose grupėse.
Įtariama, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galimai buvo žadėti ir mokėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų.
Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, sutartų kyšių suma gali siekti 400 tūkst. eurų.
„Šiandien nuo ankstyvo ryto STT kartu su kriminalinės policijos biuro pareigūnais, policijos pareigūnais atlieka bene didžiausią tarnybos istorijoje operaciją, kurioje dalyvauja daugiau kaip 100 pareigūnų. Atliekama daugiau kaip 100 kratų, jau sulaikyta 26 asmenys, (…) didelė asmenų, kurie buvo vienaip ar kitaip suinteresuoti bylų, sprendžiamų teismuose baigtimi“, - sakė STT vadovas Žydrūnas Bartkus.
STT vadovo teigimu, kratos vyksta įvairiuose miestuose - Klaipėdoje, Kaune, Birštone, Molėtuose, Vilniuje. Pasak jo, kyšių sumos buvo įvairios - mažiausia 1000 eurų, didžiausia - 100 tūkst. eurų.
„Kokios bylos buvo nagrinėjamos, kuriose nustatėme korupcijos elementų? Įdomu tai, kad tai yra bylos labai įvairios - ir administracinės, ir civilinės, ir baudžiamosios bylos. Tai - ir bylos dėl rimtų, žiaurių organizuoto nusikalstamumo grupių padarytų nusikaltimų, dėl kardomųjų priemonių skyrimo, dėl paleidimo iš įkalinimo įstaigų. Taip pat įdomu tai, kad buvo ir bylų, kuriose buvo korupciniu būdu sprendžiamas bylos likimas, kai byla pati yra dėl korupcijos. (…) Taip pat buvo bylų, kurios sukėlė didelį rezonansą visuomenėje, galiu paminėti Vijūnėlės dvaro bylą, kur lyg ir priimtas sprendimas, kad dvaras turi būti nugriautas, bet žinome, kad dvaras iki šiol stovi, ir nematomoje gyvenimo pusėje vyksta korupciniai susitarimai, kad sprendimas būtų pakeistas“, - sakė Ž. Bartkus.
Teisėsauga prašys panaikinti Druskininkų mero neliečiamybę dėl „Vijūnėlės dvaro“ bylos.
Teisėsauga prašys panaikinti Druskininkų mero Ričardo Malinausko neliečiamybę, kad jam būtų galima pateikti įtarimus dėl korupcijos, trečiadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnybos vadas Žydrūnas Bartkus.
R. Malinauskas turi neliečiamybę kaip kandidatas savivaldos rinkimuose.
Kaip jau skelbta, proceso veiksmuose dalyvauja daugiau nei šimtas STT, kitų institucijų pareigūnų, prokurorų.
Pasak STT vadovo, šią dieną kratos atliekamos visų instancijų teismuose.
Dalis bylų bus peržiūrėta. Generalinis prokuroras pažadėjo, kad dalis bylų, kurias nagrinėjo tie teisėjai, bus peržiūrėtos.
STT vadovas patvirtino, kad sulaikytieji ir veikos buvo susiję.
„Todėl, kad tai nėra pavienis nusikaltimas, tai nėra viena nusikalstama veika, atskleista sistema. Tyrimo metu mes neužfiksavome nei vieno atvejo, kad būtų naujai į korupciją įtraukiamas teisėjas, tai buvo žmonės, kurie yra istoriškai tarpusavyje susiję, tai yra teisėjai, turintys didžiulį darbo stažą. Mažiausias stažas - 24 metai, o didžiausias - 32 metai“, - sakė Ž. Bartkus.
Prieš R.Malinauską konservatoriai ir liberalai, paskatinti sėkmės politinio susidorojimo bylose prieš R.Paksą ir V.Uspaskichą, kurpė visokias bylas jau geras dešimtmetis.
Apie suėmimus labai jau noriai gieda konservatorių-liberalų kišeniniai melo portalai - delfiai, lrt, dezinfotv ir pan.
Ar Lietuvai tai į naudą?
Moteriai vienintelei iš didelio būrio nuteistų teisininkų skirta reali laisvės atėmimo bausmė.
Druskininkų merą Ričardą Malinauską Kauno apygardos teismas pripažino kaltu dėl korupcinio nusikaltimo, tačiau jam skirta 60 tūkst. eurų bauda ir nuspręsta išieškoti ir 30 tūkst.
Kauno apygardos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad nors O. Sakalauskienė buvo teisiama pirmą kartą, turi šeimą, darbą ir iki tol nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn ar nuteista, tačiau įvertinta tai, kad moters vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo pagrindinis.
Jos nusikalstami veiksmai, elgesys, siekiant gauti sau turtinės naudos iš nusikalstamų veiksmų, rodo, kad švelnesnėmis nei laisvės atėmimą bausmėmis pasiekti bausmės tikslų nebus galimybės.
O. „Savo baigiamąją kalbą noriu pradėti nuo to, kaip aš suvokiau savo veiksmus. Kiekvienas nori saugumo, meilės, būti turtingais. Mano prioritetas buvo ne finansinė nauda, o pagalba žmogui. Kai į mane kreipiasi žmogus, turintis sunkumų aš tai priimu asmeniškai“, - per posėdį Lietuvos apeliaciniame teisme kalbėjo O.
Su teisėsauga bendradarbiaujantis ir korupcinius nusikaltimus atskleisti padėjęs buvęs advokatas Drąsutis Zagreckas per apklausas pasakojo, kad į jį kreipėsi O.
Pasak dabar valstybės saugomo liudytojo, pas jį su vyru Ernestu Sakalausku atvykusi O. Sakalauskienė, paklausė, ar jis turi pažįstamų teisėjų, su kuriais galėtų pakalbėti dėl nutarties panaikinimo Vilniaus apygardos teisme.
„Buvo aišku, kad O. Sakalauskienė veikė Druskininkų mero R. Malinausko naudai, be to, kalbant apie bylą, O. Sakalauskienė minėjo R. Malinauską.
O. Sakalauskienė prašė tenkinti skundą, o jeigu nebus galimybių tenkinti skundą, grąžinti bylą atgal į pirmą instanciją.
O. Sakalauskienė minėjo, kad kyšiams yra skirta 50 tūkst. eurų suma“, - tyrėjams per apklausą 2019 m. nurodė D.
Jis taip pat pasakojo, kad O. Sakalauskienė jam į kontorą Vilniuje atvežė minėtą pinigų sumą, iš jų tuomečiam Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjui H. Jaglinskiui jis perdavė 30 tūkst. eurų.
Tačiau H. D. Zagreckas su H. Jaglinskiu susitiko po pastarojo atostogų užsienyje.
Jie iš pradžių susitiko centre, Aukų gatvėje, Vilniuje, netoli teismo pastato, o paskui automobiliu nuvažiavo prie Tauro kalno, čia H.
Kauno apygardos teismo nuosprendyje rašoma, kad vertinant įrodymus visumoje, juos gretinant vienus su kitais bei sujungiant į vieną loginę grandinę, objektyviai nustatyta, kad Druskininkų meras R. Malinauskas susitaręs su savo tuometiniu patarėju, dabartiniu tarybos nariu Aivaru Kadziausku, siekdami papirkti asmenis, susitarė papirkti O.
Bylos duomenimis, R. Malinauskas 60 tūkst. eurų grynaisiais perdavė A. Kadziauskui, o pastarasis juos atgabeno į Vilnių ir vakare perdavė A. Blažaičiui.
A. Blažaitis kitos dienos rytą pinigus perdavė O. Sakalauskienei, kuri kartu su E. Sakalausku 50 tūkst. eurų nugabeno į D. Zagrecko kontorą ir ten pastarajam perdavė pinigus.
O. Sakalauskienė nurodė, kad 10 tūkst. eurų turi likti jai, E. Sakalauskui, D. Zagreckui ir Egidijui Galatilčiui, kaip užmokestis už tarpininkavimą, o likusieji 40 tūkst. eurų turi būti perduoti H.
Šiam teisėjui priėmus nepalankų sprendimą, R. Malinauskas per A. Kadziauską nedelsiant pareikalavo grąžinti kyšiui skirtus pinigus.
Nutarties priėmimo momentu H. Jaglinskis buvo išvykęs į Afriką, todėl pinigų grąžinimas O.
„Iš fiksuotų telefoninių pokalbių tarp O. Sakalauskienės ir A. Blažaičio turinio akivaizdu, kad A. Kadziauskas ne tik perdavė kyšiams skirtus pinigus, tačiau reikalavo ataskaitos apie pastarųjų atliktus veiksmus „smulkmenų“, A. Kadziauskas buvo atsakingas prieš R. Malinauską, kuriam buvo svarbi informacija apie bylos nagrinėjimą, būsimą sprendimą, todėl R.
„Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pasiekti palankų R. Malinauskui sprendimą Vilniaus apygardos teisme buvo reikalinga ir dėl to, kad, įsiteisėjus nepalankiam sprendimui, R. Malinauskas turėtų mokėti baudas už sprendimo nevykdymą, tai yra, delsimą nugriauti objektą Turistų g.13, Druskininkai.
A. Blažaitis kartu su O. Sakalauskiene A.
Pasak šio teismo, A.Blažaitis, O. ir E. Sakalauskai, E. Galatiltis, H. Jaglinskis, D. Zagreckas turėjo vieningą tikslą už tam tikrą atlygį, pasiekti R. Malinausko ir A.
„Kaltinamieji dėjo pastangas, aktyviai ir kryptingai veikė siekdami R.
O. Kalbėdama Lietuvos apeliaciniame teisme, O. Sakalauskienė prisiminė itin jautrią, beveik prieš kelis dešimtmečius įvykusią nelaimę.
Tuomet šalį sudrebino nekilnojamojo turto krizė.
„Kai į mane kreipdavosi žmogus, aš negalvojau, ką gauti, o ką privalau padaryti. Tai nebuvo apskaičiavimas, tai buvo sąžinės reakciją.
Tai nebuvo savanaudiška, nors mano veiksmus bandoma priskirti prie finansinių interesų.
„Tokiu atveju galima būtų griežtai nutraukti pokalbį, ir atsiriboti, bet tai gali reikšti atstūmimą, antra - galima išjausti, nekonfliktuoti.
Tai nėra susitarimas daryti nusikalstamą veiką, tai socialinis gyvenimas, tai socialinė reakcija į emocinę situaciją.
Baudžiamojo atsakomybė negali būti grindžiama tuo, kad asmuo išklausė.
Šioje byloje mano elgesys buvo socialinio pobūdžio - išklausyti, neeskaluoti konflikto.
Prašau vertinti ne pavienes frazes, o visą kontekstą - mano elgesys nevirto nusikalstamu ketinimu, neperžengė ribų.
Aš nesiekiau neteisėto rezultato, pati niekada nesiūliau pinigų, ne viską gyvenime sprendžia pinigai“, - sakė O.
„Maniau, kad pastato nugriovimo buvo galima išvengti“, - pripažino O. Sakalauskienė, teigdama, kad tiesiog nuėjo pas advokatą D.
R. Malinauskas kaltės nepripažino ir per apklausą Kauno apygardos teisme.
Jis nurodė, kad niekada nei su A.
Objektas Druskininkuose, Turistų gatvėje, buvo R. Malinausko kaimynystėje.
Meras pripažino, kad buvo suinteresuotas jo išsaugojimu, nes buvo sutaręs šį namą perpirkti iš Žilvino Povilonio ir neneigė, kad įkalbinėjo Ž.
R. Malinauskas anksčiau Kauno apygardos teisme nurodė, kad savo asmeninius pinigus perdavė A. Kadziauskui, tuos pinigus paėmė iš seifo.
Meras nurodė, kad A.
Meras taip pat nurodė A.
ELTA primena, kad nelegaliu statiniu pripažintas „Vijūnėlės dvaras“ buvo nugriautas 2019 m. rudenį.
R. Ne tik bylas nagrinėjęs, bet ir visam Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriui vadovavęs, neseniai į pensiją išėjęs Stasys Lemežis rengiasi į teismą grįžti daugelį pribloškusiu statusu - kaltinamojo.
Kaip šį penktadienį informavo Generalinė prokuratūra, garsaus teisėjo pavardė, pasirodo, skambiai minima nuo 2019-ųjų metų pradžios Lietuvą drebinančiame teisėjų bei advokatų korupcijos skandale.
S.Lemežis ne tik skelbdavo nuosprendžius Lietuvos Respublikos vardu, bet ir stengdavosi suprantamai , įtaigiai paaiškinti visuomenei jų motyvus.
S.Lemežis Vilniaus apygardos teisme buvo sukaupęs didžiulę patirtį, priėmęs nuosprendžius tokiose rezonansinėse bylose, kaip Sausio 13-osios nusikaltimų, kompozitoriaus Tomo Dobrovolskio nužudymo, 3 vaikus avarijoje pražudžiusio buvusio policininko Sauliaus Pauliko lygtinio paleidimo ir t.t.
S.Lemežis ne tik formaliai vykdė teisingumą Lietuvos Respublikos vardu, bet ir stengdavosi aiškiai visuomenei perteikti sprendimų motyvus, niuansus, reikšmę.
Dėl šios savybės šis teisėjas, šių eilučių autoriaus subjektyviu požiūriu, buvo vienas labiausiai žurnalistų mėgstamų teisėjų.
Žiniasklaidos atstovai mini šį teisininką kaip draugišką, charizmatišką, šmaikštų, aštrialiežuvį, teisingą ir principingą Temidės tarną.
Šiandienės prokuratūros užuominos apie paties teisėjo laukiančią baudžiamąją bylą sudavė šiam įvaizdžiui smūgį.
Paties buvusio teisėjo pozicija dėl jam mestų įtarimų kol kas nežinoma.
Minima 5 000 eurų kyšių suma.
Naujoje iš teisėjų korupcijos skandalo išskirtoje byloje kaltinimai pateikti advokatui Romualdui Mikliušui ir buvusiam teisėjui S.Lemežiui.
Advokatas R.Mikliušas, kaip įtariama, vienu atveju siekė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija įtariamajam baudžiamojoje byloje pakeistų suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę, o kitu buvo suinteresuotas tuo, kad teisėjas S.Lemežis patenkintų teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu nubausto asmens skundą ir šią bausmę jam panaikintų.
Kaltinimo duomenimis, teisėjas S.Lemežis sutiko priimti advokato pasiūlytus 3000 eurų, ir dar 2000 eurų dydžio kyšius tuo atveju, jei neteisėtus prašymus pavyktų įgyvendinti.
Suprasti akimirksniu Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. balandžio 26 d. dekretu Nr. 1K-1624, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio ketvirtąja ir penktąja dalimis, 115 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 ir 7 dalimis, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos pritarimą, Stasys Lemežis atleistas 2019 m. birželio 6 d. iš Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigų sulaukus įstatyme nustatyto pensinio amžiaus.
Iš S.Lemežio biografijos:
- Gimimo metai ir vieta: 1955 m. Irkutsko sr., Biriusinsko m.
- Išsilavinimas: 1978 m. Irkutsko universitetas. Teisininko kvalifikacija.
- Teisinio darbo patirtis:
- 1980-10-1986-06 Akmenės rajono prokuratūra, stažuotojas, prokuroro padėjėjas
- 1986-06-1995-01 Raseinių rajono prokuratūra, vyr. prokuroras
- 1995-01-iki 2019 m. Vilniaus apygardos teismas, teisėjas.
Suprasti akimirksniu 2020 m. vasarą skelbta, kad 2019 m. pradžioje iškeltoje vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai įtarimus jau pareiškė 12 teisėjų, dar šeši teisingumo vykdytojai yra apklausti kaip specialieji liudytojai.
„Pranešimai apie įtarimus įteikti 12 buvusių ir esamų teisėjų: vieni jų yra atleisti iš darbo, kiti - nušalinti nuo pareigų, o dalis teisėjų yra išėję iš darbo savo noru.
Iš šių 12-os įtariamųjų keturiems teisėjams pranešimai apie įtarimus įteikti, kai jie jau nebedirbo teismuose“, - tuomet portalą informavo Generalinė prokuratūra.
Dar anksčiau viešai buvo įvardintos tik 8 į didįjį teismų korupcijos skandalą įsivėlusių teisėjų pavardės.
Kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu įtariami 3 Apeliacinio teismo teisėjai (Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas), Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.
Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė sako, kad teisėjų korupcijos tyrimas supurtė visą teismų sistemą.
Pasak jos, po pasirodžiusios informacijos apie aštuonis teisėjus apimantį tyrimą „iškilo labai rimtų klausimų“ apie teisėjo moralę.
„Mūsų teismų bendruomenės prioritetas yra nepakantumas korupcijai ir teisėjo vardo žeminimui, todėl tokia informacija, kuri mus pasiekė iš žiniasklaidos, tikrai supurtė visą teismų sistemą“, - BNS trečiadienį sakė teismo vadovė.
„Teisingumui užtikrinti svarbu ne tik įstatymo raidė, bet ir teisėjo moralė ir šiandien mums iškilo labai rimtų klausimų.
Žiūrėsime, stebėsime situaciją, tačiau bet kokiu atveju pagrindinis prioritetas išliks nepakantumas korupcijai“, - pridūrė ji.
Teisėsauga trečiadienį paskelbė atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo ir piktnaudžiavimo teismų sistemoje.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė leido panaikinti aštuonių teisėjų neliečiamybę.
Skirtingomis korupcinėmis veiklomis įtariami trys Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.
L. Braždienė teigė, kad Vilniaus apygardos teisme dirbantis H. Jaglinskis yra vienas labiausiai patyrusių civilinių bylų teisėjų, o įtartino teisėjo elgesio ji nepastebėjusi.
Prezidentė sakė, kad teisėsaugos tyrimas atskleidė korupcinį tinklą, kurio gijos driekėsi per teismus ir advokatūrą.
Šiuo metu įvairiose Lietuvos vietose vyksta suplanuoti procesiniai veiksmai, renkami tyrimui reikšmingi duomenys.
Teisminio proceso Nr. 2013 m. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-25378-129/2013 pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams R. K., T. K., S. K. I.
Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. K., T. K. ir S. K. 2 053,94 Lt skolą, 95,07 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.
II. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 31 d.
Aukščiausiojo Teismo tyrimas: ką AP atskleidė apie teismų sistemos etiką
SausisDAKARAS. Saliutais ir fejerverkais prasidėjusiais metais pirmoji gera žinia atskriejo iš kito pasaulio krašto: Dakaro lenktynėse Pietų Amerikoje dalyvavęs Benedikto Vanago ir Sebastiano Rozvadovskio ekipažas sugebėjo užimti labai garbingą vienuoliktąją vietą.
Sebastianas Rozvadovskis ir Benediktas Vanagas.
SUGRĮŽIMAS.Į švietimo, mokslo ir sporto ministro postą trečią kartą vėl sugrįžo Algirdas Monkevičius, pasiryžęs atpalaiduoti 2018-ųjų pabaigoje tarp valdžios ir pedagogų kilusią įtampą.
Tai jam pasisekė, tačiau atėjus naujiems mokslo metams jam buvo priminta, kad pažadus reikia vykdyti.
PABAIGA. Prokurorai paskelbė pagaliau baigę tirti bankrutavusio „Snoro“ banko turto pasisavinimo bylą.
Konstatuota, kad dėl banko vadovų kaltės padaryta žala siekia 0,5 mlrd. Eur.
Prokuratūra pripažino, jog kaltinamuosius Vladimirą Antonovą ir Raimondą Baranauską išvysti teisiamųjų suole nėra vilties, nes jų neišduoda Rusija.
NEPAMIRŠTAS. Mėnesio pabaigoje pagerbtas vieno Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatorių, Kovo 11-osios Akto signataro, rašytojo ir filosofo Romualdo Ozolo atminimas.
VasarisSMŪGIS. Olimpietį kanojininką Jevgenijų Šukliną pasiekusi žinia, kad jo mėginyje rasta dopingo pėdsakų, netapo vieninteliu neigiamu vasario akcentu.
Didelė sumaištis kilo teisėsaugoje, kai STT, įtardama korupciją, sulaikė grupę teisėjų bei advokatų.
Į seklių tinklus pateko Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Apeliacinio teismo teisėjai Konstantinas Gurinas, Viktoras Kažys ir Vladimiras Bavėjanas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.
PADĖKA. Korupcijos istorijų pritemdytą vasario padangę šiek tiek praskaidrino Holivudo aktorės, 82 metų Rūtos Kilmonis-Lee džiaugsmas.
KovasRINKIMAI. Per šalį nuvilnijus Kaziuko mugėms, pasinėrėme į savivaldybių tarybų ir merų rinkimus.
Pirmame rinkimų ture buvo išrinkta 20 merų. Po antrojo turo paaiškėjo, kad 60 savivaldybių net 38 merai liko tie patys.
Daugiausiai mandatų savivaldybių tarybose laimėjo Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (274), socialdemokratai (274) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (223).
ATPILDAS. Mėnesio pabaigoje Vilniaus apygardos teisme paskelbtas nuosprendis 1991 m. sausio 13-osios byloje.
Kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui pripažinti bei laisvės atėmimo bausmėmis nuo 4 iki 14 metų nuteisti 67 Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai, beveik visi - už akių.
Buvęs SSRS gynybos ministras Dmitrijus Jazovas nuteistas 10 metų kalėti, buvęs „Alfa“ smogikų vadas Michailas Golovatovas - 12, buvęs Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas - 14.
Paskelbus nuosprendį, neteko ilgai laukti Rusijos reakcijos.
Tyrimų komitetas paskelbė iškėlęs bylas teisėjams bei bylą tyrusiems prokurorams.
SIŪLYMAS. BalandisVANDALIZMAS. Balandžio 8 d. garsiu advokatu save vadinantis Stanislovas Tomas kūju sudaužė ant Vrublevskių bibliotekos sienos kabojusią atminimo lentą, skirtą Jonui Noreikai - Generolui Vėtrai.
Spaudžiant visuomenės nuomonei, iš pradžių spyriojęsis sostinės meras R.Šimašius buvo priverstas pasiduoti - jo nurodymu sudaužyta atminimo lenta buvo vėl pakabinta.
AKIBROKŠTAS. Skaudų smūgį Valstybės sienos apsaugos tarnybos reputacijai sudavė vagys.
Tarnybos vadas Renatas Požėla buvo priverstas pripažinti, kad iš Varėnos rinktinės teritorijoje esančių sandėlių ne be pasieniečių talkos dingo milijono eurų vertės 555 dėžės sulaikytų cigarečių.
Nors nusikaltimas liko neatskleistas, po pusmečio premjeras savo buvusį kolegą R.Požėlą kilstelėjo į policijos generalinius komisarus.
SUKILĖLIAI. Mokslininkai paskelbė, kad baigtas Gedimino kalne rastų palaikų tyrimas.
Tarp dvidešimties 1863-1864 m. sukilėlių identifikuoti ir sukilimo vadų - Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko - palaikai.
PRIPAŽINIMAS. ŠEIMININKAS. Šį mėnesį paaiškėjo, kad mažiausiai penkerius metus S.Daukanto rūmuose šeimininkaus Gitanas Nausėda, įtikinamai laimėjęs šalies prezidento rinkimus.
Intriga išliko iki rinkimų pabaigos.
Po pirmojo turo atkritus 6 kandidatams ir 20 proc. balsų gavusiam premjerui S.Skverneliui, varžytis liko konservatorių remiama Ingrida Šimonytė (31,13 proc. balsų) ir nepriklausomas kandidatas G.Nausėda (30,95 proc.).
Antrame ture buvęs bankininkas nugalėjo visose 60 savivaldybių.
MASALAS. Rinkimuose į Europos Parlamentą išrinkome 11 pasiuntinių.
Rinkėjų masalu tapęs į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą įtrauktas buvęs krepšininkas Šarūnas Marčiulionis taip pat laimėjo europarlamentaro mandatą, tačiau greit apsigalvojo ir savo vietą užleido „valstiečiui“ Stasiui Jakeliūnui.
NEPASIDAVĖ. Kartu su rinkimais surengti ir du referendumai, tačiau rinkėjai politikų raginimams nepasidavė.
Referendumas dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo įvyko, bet jam pritrūko balsų, o referendumas dėl valdančiųjų siūlymo Seimo narių skaičių mažinti iki 121 laikomas neįvykusiu, nes balsavo mažiau nei pusė rinkėjų.
ATSISVEIKINO. KAPAS. Antanas Kraujelis-SiaubūnasĮVERTINO. Antrąją kadenciją baigianti prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime perskaitė paskutinį metinį pranešimą.
Pažėrusi kritikos valdantiesiems, prezidentė reziumavo: „Su valstybe iš esmės viskas gerai“.
Tačiau politikos apžvalgininkai pasigedo prezidentės savikritikos.
Šis pranešimas buvo trumpiausias iš visų jos iki tol skaitytų - 2075 žodžių.
CIRKAS. Kelias dienas žmonių dėmesys buvo sutelktas į Rokiškio rajone įsikūrusio „Ąžuolyno meškučių cirko“ savininko Nikolajaus Zobovo valdas.
Gyvūnų gynėjai piktinosi sąlygomis, kuriomis per karštį laikoma meška.
Atvykusiems aplinkosaugininkams jos paimti, N.Zobovas su augintine užsidarė narve.
Galų gale cirkininkas buvo įkalbėtas išlįsti lauk ir mešką atidavė.
STICHIJA. Užsitęsę karščiai gąsdino ne tik žemdirbius.
Miestuose ėmė trūkti geriamojo vandens, žmonėms išdžiūvo šuliniai.
LiepaINAUGURACIJA. Liepos 12 d. Seime būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai prisiekė naujasis šalies prezidentas G.Nausėda.
Inauguracijos iškilmės S.Daukanto aikštėje baigėsi koncertu, kurį stebėjo keli tūkstančiai vilniečių.
TRAGEDIJA. Kuršių mariose per audrą apvirto ir nuskendo į Nacionalinės ekspedicijos sąskrydį plaukęs Lietuvos jūrų muziejaus kurėnas.
Du žmonės buvo išgelbėti, tačiau žuvo šio istorinio laivo kapitonas, 64 metų Laivybos istorijos skyriaus vyriausiasis muziejininkas Romualdas Adomavičius.
TĘSINYS. Ankstyvą rytą nuo sostinės Vrublevskių bibliotekos nuimta atminimo lenta Jonui Noreikai - Generolui Vėtrai.
Paaiškėjo, kad tokį nurodymą vienasmeniškai „Grindos“ darbuotojams davė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
PATRIOTAI. PREZIDENTAS. Švenčiant smetonines ir pažymint Vasario 16-osios Akto signataro Antano Smetonos 145-ąsias gimimo metines, Ukmergės rajone atidengtas jam skirtas paminklas (skulpt. Antanas Žukauskas).
Paminklas Antanui Smetonai UžulėnyjeVIENYBĖ. Rugpjūčio 23 d. Lietuvos žmonės paminėjo Baltijos kelio 30-metį.
Tose vietose, per kurias 1989 metais nuo Vilniaus iki Talino tęsėsi gyva žmonių grandinė, piliečiai vėl rinkosi ir susikibo rankomis.
LINKĖJIMAI. Žiniasklaidai susirūpinus premjero Sauliaus Skvernelio sveikata, jis prisipažino kovojantis su pirmos stadijos vėžiu - limfoma.
DĖMESYS. SPORTAS. Rugsėjis didesnio džiaugsmo nesuteikė sporto mėgėjams.
KONKURSAS. Nacionalinė koncertų salė „Tautos namai“ ant Tauro kalno bus statoma pagal Madrido studijos „Arquivio architects“ (Ispanija) ispanų architektų projektą.
Nugalėtoją iš 248 darbų, kuriuos pateikė architektai iš viso pasaulio, atrinko tarptautinė komisija.
BUNKERIS. Sostinės Lukiškių aikštėje visuomenės teismui pateiktas bunkeriu pakrikštytas „Laisvės kalvos“ fragmentas.
Po kelių dienų Andriaus Labašausko sukurtas maketas buvo apipiltas dažais.
Paaiškėjo, kad tokį performansą, protestuodama prieš sostinės valdžios sprendimą šitaip įamžinti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą, surengė aktyvi pilietinių renginių dalyvė mokytoja Astra Genovaitė-Astrauskė.
DEBIUTAS. PABAIGA. Ant sostinės Tauro kalno pradėti griauti nuo 1963 metų veikę Profsąjungų rūmai.
Griovimo darbams artėjant prie pabaigos, po rūmų pamatais aptikta didžiulė 1000 kv. m slėptuvė, kurioje karo atveju galėjo prisiglausti iki 1500 žmonių.
GAISRAS. Spalio 16 d. šalis išgirdo apie gaisrą, kilusį Alytaus padangų perdirbimo bendrovėje „Ekologistika“.
Liepsnas buvusiuose „Alytaus tekstilės“ sandėliuose ugniagesiai gesino ilgiau nei savaitę.
Gaisro žala aplinkai viršijo 5 mln. eurų, nuostolių patyrė rajono ūkininkai, kurie turėjo išpjauti gyvulius, laukuose palikti derlių, negalėjo parduoti pieno.
KOVA. Kauno rajono gyventojai sukilo prieš miesto savivaldybės užmojus prie laikinosios sotinės prisijungti 13 rajono seniūnijų.
Tokiems norams pasipriešino ir rajono tarybos nariai, ir seniūnijų gyventojai, surengę protesto akciją Vilniuje prie Vidaus reikalų ministerijos rūmų.
AMŽINYBĖ. Spalio 26d. sostinės Antakalnio kapinėse, Lietuvos kariuomenės karininkų panteone, palaidoti paskutinio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno palaikai.
LapkritisNAMO. Į Lietuvą parskraidinta pusantrų metų JAV kalėjime praleidusi buvusi Seimo narė Neringa Venckienė.
Beveik po mėnesio už 10 tūkst. eurų užstatą ji iš Kauno tardymo izoliatoriaus išėjo į laisvę, tačiau jos judėjimas kontroliuojamas elektronine apykoje.
Buvusią teisėją JAV išdavė Lietuvai dėl vos 4 nesunkių kaltinimų.
PAGARBA. Lapkričio 22 d. Vilniuje iškilmingai palaidoti 1863-1864 metų sukilimo vadų - Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko - bei dar 18 sukilimo dalyvių palaikai, kurie buvo rasti kasinėjant Gedimino kalną.
1863-1864 m. sukilėlių palaikų laidotuvėsPROTESTAI. Vyriausybėje ir Seime svarstant ateinančių metų biudžetą, protesto akcijas rengė žemdirbiai.
Ūkininkai, iš pradžių pakelėse statę žalius kryžius, į miestus atriedėjo traktoriais reikalaudami nenaikinti jiems taikomų lengvatų.
BOMBELĖS. Vos Jaroslavui Narkevičiui pradėjus nešioti susisiekimo ministro portfelį, po jo kėde ėmė sproginėti bombelės.
GruodisSĖKMĖ. Puikiai sezoną baigė geriausias Lietuvos plaukikas Danas Rapšys.
Glazge vykusiame Europos čempionate, plaukdamas 25 metrų baseine, 200 ir 400 metrų distancijose panevėžietis laimėjo du aukso medalius.
Šie metai D.Rapšiui buvo labai sėkmingi - septyniuose pasaulio taurės etapuose laimėjęs 14 aukso ir 4 sidabro medalius, D.Rapšys užsidirbo 100 tūkst. JAV dolerių premiją.
NETEKTIS. Gruodžio 8 d. Kauno rajone, Noreikiškių gyvenamojo namo kieme, nukritus dvimotoriam lėktuvui „Piper“, žuvo patyręs lakūnas Viktoras Ramonas ir kartu skridęs užsienio pilietis.
V.Ramonas išgarsėjo 2003 m., kai kartu su Gintautu Staniuliu tuo pačiu lėktuvu pakartojo Dariaus ir Girėno skrydį per Atlantą - lietuviai iš Kauno nuskrido į Čikagą ir grįžo atgal.
RELIKVIJA. į atnaujintą Telšių šv. Antano Paduviečio katedrą iš Paduvos (Italija) atvežta šv.Antano Paduviečio didžioji relikvija.
Iki šv.
tags: #henrichas #jeglinskis #gime
