Vitaminai ir mineralai yra būtini sveikam vaikų augimui ir vystymuisi. Nors dauguma vaikų pakankamai maistinių medžiagų gauna iš subalansuotos mitybos, tėveliai dažnai susimąsto apie jų mitybos raciono papildymą vitaminais ar mineralais. Nors maisto papildai ir vitaminai jokiais būdais nepakeičia sveikos ir subalansuotos mitybos, svarbu žinoti, kada ir kokių papildų gali prireikti.
Vitamino D svarba
Vitamino D trūkumas gali turėti labai rimtas sveikatos pasekmes: vystymosi sutrikimus, rachitą, silpnėja raumenys, imunitetas. Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, būtinas daugeliui svarbių organizmo funkcijų. Organizme jis veikia kaip hormonas ir dalyvauja visų organų veikloje: reguliuoja kaulų bei dantų mineralizacijos procesus, dalyvauja imuninės bei endokrininės sistemų veikloje, svarbus psichologinei būklei, pažintinėms funkcijoms, apsaugo nuo depresijos, onkologinių ligų, insulto, infarkto.
Vitamino D šaltiniai
Būnant saulėje. Tai - pagrindinis vitamino D šaltinis. Vitaminas D gaminasi kuomet odą veikia ultravioletiniai B spektro saulės spinduliai (UVB). Saulės šviesoje pabuvus 10 min nuogu kūnu arba 30 min. atviromis rankomis, kojomis ir veidu, arba 2 val., jeigu atviras tik veidas, kad pasigamintumėte savaitės vit D dozę. Šias 10-20 minučių turite būti nepasitepę apsauginiu kremu nuo saulės, kuris blokuoja UVB spindulius.
Su maistu. Apie 10-20% reikiamos vitamino D normos gaunama su maistu. Gausiausiai jo yra riebiose žuvies rūšyse (lašišoje, skumbrėje, silkėje, upėtakyje, tune), ikruose, žuvies taukuose, kiek mažiau jautienos kepenyse, kiaulienoje, kiaušinio trynyje, kai kuriuose grybuose, pieno produktuose. Vitamino D kiekis maisto produktuose labai priklauso nuo sezono, saulėtų dienų skaičiaus, ūkininkavimo būdo. Kiaušiniuose, piene, jūrų žuvyse, saulėje buvusiuose grybuose taip pat yra vitamino D.
Vartojant maisto papildus. Tais atvejais, kai organizmas vitamino D dėl saulės trūkumo pagamina nepakankamai, rekomenduojama naudoti vitamino D papildus.
Vitamino D vartojimas nėštumo metu
Nėštumo metu iš maisto moteris turi gauti pakankamą energijos kiekį. Joms rekomenduojama suvartoti apie 20 proc. baltymų, 30 proc. gerųjų riebalų (alyvuogių ar linų sėmenų aliejaus, avokadų, kartais riebios jūros žuvies) ir 50 proc. angliavandenių - kviečių, pilno grūdo gaminių, daržovių ir vaisių. Nėščiosios turėtų atsižvelgti ir į savo organizmo poreikius ir intuiciją, bet joms rekomenduojama bent tris kartus per dieną valgyti grūdinius patiekalus, pakankamai daržovių ir pasirinkti desertą iš sveikatai palankaus meniu.
Nėštumo ir žindymo laikotarpiu patariama atidžiau stebėti, kiek vitamino D gauname, ir prireikus atsargas papildyti. Ypač svarbus papildas vaikams iki trejų metų ir vėliau - vitaminas D. Jis apsaugo nuo rachito ir padeda įsisavinti kalcį. Didžiosios Britanijos The National Institute for Health and Clinical Excellence (NICE) rekomenduoja nėščioms ir žindyvėms vartoti 10 mikrogramų (arba 400 vienetų) vitamino D papildomai kasdien, o sveikatos priežiūros darbuotojai turi informuoti visas nėščiąsias apie vitamino D svarbą jų pačių ir būsimai kūdikio sveikatai. Nėštumo metu, ypač žiemą ir pavasarį, vienai moteriai iš keturių trūksta vitamino D. Moterims, gyvenančioms Vidurio Europoje ir planuojančioms nėštumą, vitamino D reikėtų vartoti po 800-2000 TV (tarptautinius vienetus) per dieną. Nėštumo metu papildomas vitamino D vartojimas turėtų būti pradėtas kuo anksčiau. Rekomenduojama vitamino D dienos dozė - 1500-2000 TV. Jei po 2-3 mėnesių vitamino D koncentracija, vartojant vitaminą D minėtomis dozėmis, beveik nepadidėjo, gali būti, kad yra sutrikęs vitamino D pasisavinimas. Todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju, kartu spręsti, kokius vitamino D preparatus pasirinkti.
Kokių vitaminų ar maistinių medžiagų dažniausiai trūksta nėščiosioms? Vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis nėštumo metu padidėja. Tokių vitaminų kaip vitaminas D ar geležis gali trūkti ir iki nėštumo, todėl planuojant pastoti rekomenduojama pasitikrinti kraują ir šių mikroelementų trūkumą sumažinti dar iki nėštumo. Taip pat nėščioms moterims padidėja seleno, kalcio, magnio, cinko ir jodo poreikis.
Populiariausias mitas, jog nėščioji turi valgyti už du. Nėštumo metu moteris turi gauti pakankamai energijos ir rinktis subalansuotą bei visavertį maistą, bet tikrai nereikia valgyti už du žmones.
Vitamino D vartojimas kūdikiams
Dažniausiai laiku gimę kūdikiai, kurių motinos turėjo pakankamas vitamino D atsargas, turi jo pakankamai ir būdami saulės šviesoje gali toliau gamintis jo odoje vykstančių procesų metu. Norint užtikrinti, kad kūdikis gimtų su geromis vitamino D atsargomis, yra svarbu nėštumo metu pasirūpinti, kad motinos vitamino D atsargos būtų gausios.
Kūdikiai motinų, kurios laikėsi šių rekomendacijų, turėtų pradėti vartoti vitamino D papildus nuo 6 mėnesių (multivitaminų sudėtyje). Pasak vaistininkės, maždaug nuo mėnesio amžiaus galima duoti vitamino D papildomai, nes kiekis, kurį kūdikis gauna iš mamos pieno, dažnai yra nepakankamas. Jei vaikas maitinamas mišiniu, reikėtų atkreipti dėmesį į jo sudėtį, nes dažnai ten galima rasti ir vitamino D.
Kalbant apie kūdikius, daugumai žindomų ar mišriai maitinamų kūdikių vitamino D trūksta. Net ir vasarą kūdikių organizmas vitamino D gali pagaminti nepakankamai: iki 6 mėn. Vitamino D dozė skiriama priklausomai nuo veiksnių visumos: pradinio vitamino D lygio kraujyje, amžiaus, odos pigmentacijos, KMI, galimybės daugiau būti saulėje ir taip pakelti vitamino D kiekį.
Vitaminas D žindymo metu svarbus kūdikio kaulų būklei ir imunitetui. Mokslinės studijos atskleidė ryšį tarp vitamino D trūkumo ir pogimdyminio liūdesio (baby blues) ar net pogimdyminės depresijos.
Kaip naudoti Ddrops®
Kiti svarbūs vitaminai ir mineralai vaikams
Kūdikiai motinų, kurios laikėsi šių rekomendacijų, turėtų pradėti vartoti vitamino D papildus nuo 6 mėnesių (multivitaminų sudėtyje). Kūdikiams dažnai pasireiškia geležies stokos anemija, kuri turi įtakos kraujodaros funkcijos sutrikimams, organizme pritrūksta deguonies, todėl kenčia širdies, raumenų sistemos. Folio rūgštis taip pat svarbi kraujodarai. Jos organizmas nekaupia, todėl žindančiai mamai folio rūgšties reikėtų vartoti papildomai. Ši medžiaga yra svarbi vidaus organų formavimuisi, DNR gamybai, padeda susidaryti naujoms ląstelėms. Kitas papildas, kurį vaikams reikėtų vartoti nepertraukiamai nuo metų laiko, yra žuvų taukai. Įvairios studijos rodo, kad omega-3 riebalų rūgštys padeda sumažinti vaikų hiperaktyvumą, impulsyvumą ir sunkumą susikaupti, taip pat gerina vaikų smegenų veiklą ir vystymąsi.
Jei moters mityba subalansuota, nėra jokių ligų ir nusiskundimų, laukiantis ir žindant pakanka vartoti tik keletą vitaminų: nuo nėštumo pradžios - folio rūgštį ir vitaminą D, o vėliau pagal poreikį prijungti geležį ir magnį.
Klaidingai manoma, kad folio rūgšties moteriai papildomai reikia tik pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Jos reikia ne tik laukiantis, bet ir maitinant, nes folio rūgštis būtina kiekvienai ląstelei susidaryti ir augti, baltymų apykaitai, normaliai smegenų funkcijai, kepenų veiklai, raudonųjų kraujo ląstelių susidarymui kaulų čiulpuose ir geležies panaudojimui organizme, protinei ir emocinei sveikatai, net grožiui - pavyzdžiui, sveikiems plaukams. Kadangi folio rūgšties atsargos organizme nesusidaro, privalote jos gauti kiekvieną dieną. Žinoma, nėštumo pradžioje folio rūgštis yra papildas Nr.1, nes užtikrina normalų nervinio vamzdelio vystymąsi, mažina apsigimimų riziką ir saugo nuo persileidimo.
Ką daryti, jei įtariate vitaminų trūkumą?
Tai, kad organizmui trūksta vitaminų, išduoda tokie simptomai, kaip nuovargis, mieguistumas, prastesnė vaiko nuotaika, raumenų silpnumas, sumažėjęs apetitas ar sulėtėjęs augimas. Pastebėjus neraminančius simptomus ir įtarus, kad vaikas gali stokoti vitaminų, mineralinių ar kitų medžiagų, vertėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku, o ypač naudinga atlikti išsamius tyrimus. Vitaminų, mineralinių ir kitų medžiagų kiekis yra nustatomas tiriant kraują.
Paprasčiausia atlikti kraujo tyrimą, kuris parodo, ar vitamino D pakanka, nes organizmas ilgai nesiunčia signalų, kad jam šio vitamino trūksta. Geriausia tyrimą atlikti nėštumo pradžioje ir po to atlikti kas 2-3 mėnesius, kol baigsite žindyti.
Jei nusprendėte rinktis papildą, įsitikinkite, kad jūsų vaikas laikosi rekomenduojamos dozės, kad sumažintumėte šalutinio poveikio riziką. Geriausia pradėti vartoti mažesnėmis dozėmis ir palaipsniui jas didinti iki rekomenduojamos paros normos, kad įvertintumėte vaiko toleranciją šiam papildui.
tags: #ar #matinamt #vitaminu #vartojimas #nekenkia #kudikiui
