Dirbtinio apvaisinimo (IVF) srityje vyksta nuolatiniai moksliniai tyrimai, siekiant padidinti procedūrų sėkmę ir padėti vis daugiau porų susilaukti vaikų. Naujausi atradimai ir technologijos apima dirbtinio intelekto (DI) panaudojimą, pažangius embrionų auginimo metodus ir naujus genetinius tyrimus.
Naujovės dirbtinio apvaisinimo procese
Pasaulį išvydo pirmasis kūdikis, kurio dirbtinio apvaisinimo procedūrą atliko specialus prietaisas, o žmogus tik prižiūrėjo procesą. Siekiant spręsti tokių metodų kaip intracitoplazminė spermatozoidų injekcija (ICSI) priklausomybę nuo didelio specialistų tikslumo, buvo sukurtas aparatas, galintis atlikti 23 pagrindinius ICSI reikalingus veiksmus. Kiekvieną iš jų inicijuoja gyvą transliaciją stebintis žmogus, paspausdamas mygtuką. Vieno žingsnio metu mašina, naudodama dirbtinio intelekto modelį, pagal išvaizdą atrenka sveikiausias spermatozoidų ląsteles apvaisinimui. Kitame etape aparatas imobilizuoja spermatozoidus, lazeriu apšviesdamas jų uodegėles, kad juos būtų lengviau paimti.
Tyrėjai išbandė savo aparatą su pora, kuriai sunkiai sekėsi pastoti dėl vyro spermatozoidų, negalinčių tinkamai plaukti. Automatinė sistema apvaisino penkis iš aštuonių donorės kiaušinėlių, sukurdama keturis embrionus. Vėliau kitas dirbtinio intelekto modelis atrinko du geriausius embrionus pagal jų chromosomų išvaizdą. Tai, anot specialistų, yra įdomus koncepcijos įrodymas.
Pagrindiniai pagalbinio apvaisinimo būdai
Kaip pasakoja embriologė dr. Živilė Čerkienė, „Northway“ laboratorijoje taikomi visi pagrindiniai pagalbinio apvaisinimo būdai: pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (klasikinis metodas, kurį sukūrė prof. Robert Edwards), intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI) ir fiziologiškai atrinktų spermatozoidų injekcija.
- Pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje dažniausiai taikomas tada, kai nevaisingumą lemia moters sveikatos sutrikimai.
- Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI) pasirenkama vyro nevaisingumo atveju, ypač kai spermos kokybė nuolat prastėja.
- Fiziologiškai atrinktų spermatozoidų injekcija yra sudėtingesnis metodas, taikomas tam tikrais atvejais.
Priklausomai nuo nevaisingumo priežasties, pasirenkamas būdas, kuris labiausiai gali padėti gydyti nevaisingumą.
Embrionų užšaldymo ir auginimo technologijos
Embrionų šaldymo metodas gerokai ištobulėjo. Anksčiau šaldymas trukdavo apie keturias valandas ir reikalavo specialios įrangos, o embrionų išgyvenimas po atšildymo buvo prastesnis. Šiuolaikinis greitasis šaldymas trunka vos kelias minutes, nereikalauja specialios įrangos, o „Northway“ laboratorijoje ištobulintos metodikos dėka embrionų išgyvenimas siekia 100 procentų.
Dabar daug pagalbinio apvaisinimo ciklų baigiasi visų embrionų šaldymu, o ne embriono perkėlimu į gimdą. Manoma, kad embrioną reikia perkelti tada, kai yra geriausios sąlygos jam implantuotis. Tai leidžia išvengti ir su hiperstimuliacija susijusių rizikų.
Embrionų vystymasis ir apvaisinimo rezultatai pagerėjo dėl optimalių ir kontroliuojamų laboratorinių sąlygų sukūrimo. Išmanusis inkubatorius, leidžiantis nuotoliniu būdu stebėti embriono vystymąsi, suteikė naujų galimybių. Įdiegti algoritmai leidžia gana tiksliai paskaičiuoti embriono implantavimo galimybes, o dirbtinio intelekto dėka pavyksta išaiškinti ir atrinkti embrioną, kurio implantavimas sėkmingai baigsis nėštumu.
Laboratorijoje embrionai nuo apvaisinimo momento auginami penkias dienas, kol pasiekia blastocistos stadiją. Tai leidžia patikrinti, ar jis gali tapti vaisiumi.
Genetiniai tyrimai ir pagalba vyresnėms moterims
Dalis vystymosi sutrikimų gali būti susiję su genetiniais veiksniais. „Northway“ klinikoje atliekamas neinvazinis ikiimplantacinių embrionų genetinis tyrimas, tiriant embriono auginimo terpę. Tai padeda išvengti persileidimų ir apsigimimų, nustatant, ar embrionas turi taisyklingą 46-ių chromosomų rinkinį.
Daugėja vyresnio amžiaus pacienčių, norinčių susilaukti vaikų. Vaisingumo specialistai taiko naują metodiką: moters kiaušialąsčių brandinimo perkėlimas į optimalias laboratorijos sąlygas. Tai leidžia gauti geresnius rezultatus, kai moters reprodukcinės sistemos aplinka nėra tokia palanki kiaušialąsčių brendimui.
Kitas būdas padėti moterims - siūlymas užšaldyti kiaušialastes, jei jos šiuo metu neplanuoja turėti vaikų. Tai ypač aktualu, nes sėkmės procentai, jei moteris kreipiasi į kliniką sulaukusi 40 metų ar vyresnė, ir neturi užšaldyto kiaušialąsčių rezervo, žymiai mažesni.
Naujos galimybės po nesėkmingų bandymų
Po nesėkmingų bandymų pastoti, „Northway“ klinika siūlo įvairius būdus, suteikiančius naują galimybę. Tai kiaušialąsčių aktyvacija, embriono implantaciją skatinantys metodai („embriono klijai“), apsaugantys nuo ankstyvų persileidimų.
Sudėtingesnis metodas taikomas vyrams, jei ejakuliacijos metu nerandama spermatozoidų - mikrochirurginiu būdu išgaunami spermatozoidai iš sėklidžių. Jei visi išgauti spermatozoidai yra nejudrūs, taikomas spermatozoidų judrumo atstatymas.
Individualus pagalbinio apvaisinimo gydymo požiūris
Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiama į daugybę niuansų, analizuojamas kiekvienas atvejis ir pasiūlomas geriausias sprendimas. Mažėja pacientų, pageidaujančių į gimdą perkelti du embrionus, siekiant pagrindinio tikslo - vieno sveiko naujagimio.
„Artemis II“ klausimų ir atsakymų transliacija su dr. Vidu Dobrovolsku
Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, apie 10 proc. porų visame pasaulyje turi vaisingumo sutrikimų. Nevaisingumas gali būti dėl moters, vyro arba abiejų partnerių vaisingumo sutrikimų. Moterų nevaisingumo priežastys gali būti kiaušintakių pažeidimai, ovuliacijos sutrikimai, gimdos patologija, vyresnis amžius. Pastaruoju metu daugėja porų, negalinčių susilaukti vaikų dėl vyrų nevaisingumo, kurį lemia genetika, endokrininės ligos, žalingi aplinkos veiksniai ir kiti veiksniai.
Atliekami išsamūs moters ir vyro vaisingumo tyrimai, įvertinamas amžius, atliekami ginekologiniai tyrimai, tiriama dėl chlamidijozės, vertinama ovuliacija, tikrinamas kiaušintakių pratekamumas. Kiaušintakius dažniausiai pažeidžia lytiniu keliu plintančios infekcijos, todėl svarbu prevencija.
Būna ir neaiškios kilmės nevaisingumas, kai nerandama jokių sutrikimų. Tokiais atvejais įtariami imunologiniai, genetiniai ar kiti nežinomi veiksniai.
Nevaisingoms poroms, kai nėra tikimybės pastoti natūraliu būdu, siūlomi pagalbinio apvaisinimo metodai. Jei vyro sperma netinkama apvaisinti, o moters vaisingumas normalus, gali būti pasinaudota donoro spermos paslaugomis. Procedūra vadinama intrauterinine inseminacija.
Apvaisinimas mėgintuvėlyje naudojamas, kai vyro spermoje spermatozoidų yra labai mažai arba jie nejudrūs. Moteriai skiriami vaistai, subrandinantys kelias kiaušialąstes. Po apvaisinimo vienas ar keli embrionai patalpinami moters gimdoje.
Daugiavaisis nėštumas, ypač trynukų, laikomas pagrindine dirbtinio apvaisinimo komplikacija. Todėl dažniausiai į gimdą perkeliamas vienas embrionas, o kiti užšaldomi.
Mokslininkai nuolat atlieka tyrimus, vertinančius suaugusių pagalbinio apvaisinimo būdu pradėtų vaikų sveikatą. Kai kuriose studijose pastebimas didesnis metabolinių ir kraujo apytakos sutrikimų skaičius, todėl skatinama atlikti papildomus tyrimus.
tags: #dirbtinis #apvaisinimas #studijos
