Nėštumas - tai ypatingas moters gyvenimo periodas, kupinas pasikeitimų, džiaugsmo ir kartu rūpesčių. Kūdikio laukimas - tai metas, kuomet moters organizme vyksta daugybė pokyčių, ruošiantis naujam gyvybės etapui. Nors ne visi šie pokyčiai yra malonūs, svarbu suprasti, kad daugelis jų yra laikini ir natūralūs.
Apie 70% nėščiųjų susiduria su įvairiais diskomforto pojūčiais. Svarbu žinoti, kokie pokyčiai yra būdingi, kada jų tikėtis ir kaip palengvinti nemalonius simptomus.
Nėštumo požymiai ir pokyčiai organizme
Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių, skaičiuojant nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Jau pačioje pradžioje, vos įtarus nėštumą, rekomenduojama pradėti vartoti folio rūgštį, kuri padeda sumažinti nervinio vamzdelio apsigimimų riziką.
Ankstyvieji nėštumo požymiai:
- Rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas. Šie simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir dažniausiai praeina iki 12-16 nėštumo savaitės. Jų priežastys gali būti susijusios su padidėjusia hormonų koncentracija kraujyje ir sulėtėjusiais virškinamojo trakto judesiais.
- Krūtų jautrumas.
- Dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas. Šie pojūčiai gali būti siejami su padidėjusiu progesterono lygiu.
- Nuotaikų kaita. Tai dažnai lemia besikeičiantys hormonai.
- Dažnas šlapinimasis.
- Tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas.
Vėliau nėštumo metu gali pasireikšti ir kiti, labiau specifiniai pokyčiai:
- Nugaros skausmas: Apie 50-80% moterų patiria nugaros skausmus, ypač tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras, augantis pilvas ir pasikeitusi laikysena apkrauna stuburą.
- Kojų tinimas: Dažniausiai tinsta pėdos, jos gali ilguoti ir platėti. Vėliau tinimas gali kilti aukštyn, apimti blauzdas, šlaunis, pilvą, veidą ir rankas. Tai vyksta dėl to, kad organizmas, veikiant hormonams, kaupia skysčius.
- Hemorojus: Auganti gimda gali spausti venines kraujagysles, todėl gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos. Hemorojų atsiradimą skatina vidurių užkietėjimas ir stangrinimasis.
- Dantenų problemos: Dėl hormonų pokyčių dantenos gali tapti jautresnės, paburkti ir dažniau kraujuoti.
- Odos pokyčiai: Maždaug nuo 12-tos nėštumo savaitės gali keistis oda. Dažniau beria, gali atsirasti pigmentacijos pokyčių - patamsėti apgamai, strazdanos, atsirasti "nėštumo kaukė" (melasma ar chloazma).
- Mėšlungis: Nėštumo metu organizme gali mažėti mineralinių medžiagų, ypač kalio, natrio, magnio ir kalcio. Tai gali sukelti nevalingus, skausmingus raumenų spazmus, dažniausiai blauzdoje, šlaunyje ar pėdoje.
- Paruošiamieji sąrėmiai: Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, ruošdamasi gimdymui. Tai neryškūs, nereguliarūs ir neskausmingi sąrėmiai.
- Dažnesnis šlapinimasis: Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę.
- Vidurių užkietėjimas: Apie 40% nėščiųjų susiduria su šia problema. Pirmoje nėštumo pusėje tai lemia hormoniniai pokyčiai, antroje - gimdos spaudimas į storąją žarną.
- Strijos: Odos patempimai, kurie gali atsirasti dėl hormoninės veiklos ir svorio pokyčių.
- Išskyros iš makšties: Hormonų poveikis gali pakeisti makšties terpę.
- Padidėjęs jautrumas: Nėštumo metu oda jautriau reaguoja į aplinką ir įvairias medžiagas.
- Krūtų pokyčiai: Krūtys brinksta ir tampa jautresnės, nes hormonai keičia krūtų audinį, ruošdami jas kūdikio maitinimui.
- Nuovargis: Dažnai pasireiškia kaip vienas pirmųjų nėštumo požymių.
- Padidėjęs plaukuotumas: Nėštumo metu gali padidėti kūno plaukuotumas, plaukai tapti storesni ir tamsesni.
- Dusulys: Nėštumo pabaigoje gali suintensyvėti kvėpavimas ir varginti dusulys.
Vaisiaus vystymasis ir jo reikšmė
Nuo apvaisinimo momento prasideda naujos gyvybės vystymasis. Jau po 5 dienų ląstelių gumuliukas keliauja į gimdą ir įsitvirtina joje. Nėštumo testas jau po kelių dienų gali parodyti teigiamą rezultatą. Penktą savaitę ima plakti vaikučio širdis, formuojasi rankyčių ir kojyčių užuomazgos. Vaisiaus judesiai tampa vis aiškesni, krūtinės ląsta ritmingai kilnojasi, tarsi jis kvėpuotų. Judėjimas yra labai svarbus vaisiaus smegenų raidai.
Devintos - dvyliktos nėštumo savaitės laikotarpiu pradeda formuotis didžiųjų smegenų pusrutulių žievė, vaisius gurkšnoja vaisiaus vandenis, taip treniruodamas plaučius ir inkstus. Vaisiaus vystymasis pareikalauja daug mamos energijos, todėl dažnas nuovargis yra suprantamas.
Antrasis nėštumo trimestras dažnai būna palankus metas, tačiau gali trūkti energijos dėl didelių organizmo geležies sąnaudų. Šiuo laikotarpiu pradeda matytis pilvelis, ir moteris gali pajusti pirmuosius vaisiaus judesius. Vaisiaus dydis jau panašus į melionį, visi organai vystosi ir auga.
Trečiame trimestre, nuo 27-tos iki 40-tos savaitės, vaisius vis labiau panašėja į naujagimį. Jo organai ir plaučiai bręsta, vaisius gali atsimerkti ir mirkčioti. Nuo 37-os savaitės vaisius jau pasiruošęs gimti.
Ultragarsiniai tyrimai nėštumo metu
Ultragarsinis vaisiaus tyrimas, arba echoskopija, yra neinvazinis tyrimas, leidžiantis apžiūrėti vaisiaus vystymąsi. Jis padeda diagnozuoti nėštumą, patikslinti jo laiką ir numatomą gimdymo datą, stebėti vaisiaus augimą ir pastebėti galimus raidos sutrikimus.
Planinės echoskopijos:
- 11-13 nėštumo savaitę: Tikslinamas nėštumo laikas, numatomas gimdymo terminas, vertinamas vaisiaus stuburas, galūnės, galvos išsivystymas. Taip pat matuojama vaisiaus sprando vaiskuma, siekiant įvertinti galimą Dauno sindromo riziką.
- 18-20 nėštumo savaitę: Vertinama vaisiaus kūno sandara, ar nėra organų vystymosi ydų, vertinami augimo rodikliai, širdies darbas. Taip pat vertinama placentos prisitvirtinimo vieta, vaisiaus vandenų kiekis. Šio tyrimo metu gali būti nustatoma ir vaisiaus lytis.
Esant indikacijoms, gali būti skiriamos ir papildomos echoskopijos.
Ankstyvoji echoskopija (nuo 5-tos savaitės) gali būti atliekama, kai yra kraujavimas, skausmas pilvo apačioje, ar praeityje yra buvę persileidimų. Šis tyrimas padeda patikslinti nėštumo faktą, stebėti, ar vaisius prisitvirtino ne už gimdos ribų.
Kartais ultragarsinio tyrimo metu gali būti pastebėtos nukrypimai nuo normos, pavyzdžiui, netaisyklingos formos gemalinė puslelė. Tokiais atvejais svarbu nesijaudinti per anksti, o pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti papildomus tyrimus. Kai kuriais atvejais, siekiant palengvinti būklę, gali būti rekomenduojama vartoti magnį.
Kaip palengvinti nėštumo metu atsirandantį diskomfortą?
Rytinis pykinimas ir vėmimas:
- Valgykite reguliariai, mažomis porcijomis, bet dažnai ir lėtai.
- Venkite aštrių, sūrių, riebių patiekalų, taip pat labai karšto ir šalto maisto.
- Prieš valgant, gerkite pakankamai skysčių.
- Vartokite daugiau augalinės ląstelienos.
- Ryte, prieš atsikeldama iš lovos, suvalgykite kokį nors sausą užkandį (džiūvėsiai, javainiai) ir kelkitės lėtai.
- Vėdinkite patalpas, maisto gaminimą perduokite partneriui.
- Gerkite imbiero arbatą, valgykite imbiero sausainius.
- Namie ir rankinėje visada turėkite užkandžių.
- Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego).
Nugaros skausmas:
- Nekilnokite sunkių daiktų.
- Avėkite patogią avalynę žema pakulne.
- Sėdint paremkite nugarą pagalve.
- Atlikite reguliarų fizinį aktyvumą: mankštas, aerobiką vandenyje, jogą.
- Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra gali padėti sumažinti skausmą.
Kojų tinimas ir venų problemos:
- Judėjimas yra svarbus: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta gerina kraujo cirkuliaciją.
- Avalynė turi būti patogi.
- Atsigulus palaikykite kojas pakeltas aukščiau.
- Venkite ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų.
- Nesėdėkite užsikėlus koją ant kojos.
- Prieš einant miegoti pasiruoškite kojoms vonelę, pamasažuokite jas.
- Mityboje vartokite daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkų), venkite sūraus maisto.
- Dažnai keiskite kūno padėtį, vengdama ilgalaikės sėdimos ar stovimos padėties.
Vidurių užkietėjimas:
- Mityba turi būti turtinga skaidulinėmis medžiagomis (rupių miltų duona, sėlenos, kruopos, vaisiai, daržovės, uogos).
- Gerkite pakankamai skysčių (apie 2 litrus).
- Vartokite mažiau mėsos patiekalų, venkite pilvo pūtimą sukeliančio maisto.
- Vidurius laisvina vaisiai, žalios daržovės, slyvos, uogos.
Odod pokyčiai:
- Spuogų nespauskite ir nekrapštykite, o dezinfekuokite.
- Oda jautriau reaguoja į saulę, todėl naudokite apsauginius kremus.
- Oda reikalauja daugiau priežiūros: po prausimosi švelniai nusausinkite odą ir patepkite kremu ar pieneliu.
Strijų profilaktika:
- Naudokite specialius kremus, aliejus, atlikite masažą.
- Priemones naudokite reguliariai, įtrindami gnaibomaisiais judesiais.
Išskyros iš makšties:
- Dėvėkite natūralaus pluošto apatinius drabužius.
- Intymiai higienai naudokite specialius prausiklius.
- Dažnai keiskite įklotus, jei juos naudojate.
- Nesiprauskite pernelyg dažnai.
Krūtų pokyčiai:
- Rinkitės patogią, natūralaus audinio liemenėlę, kuri nespaustų krūtinės.
Nuovargis:
- Stenkitės eiti anksčiau miegoti.
- Jei įmanoma, numigti dienos metu.
Svarbu atkreipti dėmesį:
- Nevartokite vaistų savo nuožiūra.
- Jei krenta svoris, vemiate išgėrus skysčių, vemiate dažnai, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių, būtina kreiptis į gydytoją.
- Jei jaučiate stiprų ar nuolatinį skausmą, kraujavimą ar kitus nerimą keliančius simptomus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Dažnos nėštumo komplikacijos paaiškintos
Nėštumas - tai ne tik džiaugsmo, bet ir didelių pokyčių metas. Svarbu rūpintis savimi, atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus ir, esant reikalui, kreiptis į specialistus.
