Kalbos ugdymas yra itin svarbus ikimokyklinio amžiaus vaikų raidai, nes mokymasis kalbėti praplečia vaiko žinias apie supantį pasaulį ir atveria naujas socialinės sąveikos galimybes. Vaikų gebėjimas kalbėti ir skaityti yra viena iš kompetencijų, į kurią pedagogai ir mokytojai skiria ypatingą dėmesį. Didėjantis vaikų, turinčių kalbos raidos sutrikimų, skaičius (2016 m. duomenimis, net 84 proc.) skatina ieškoti efektyvių ugdymo metodų ir priemonių.
Veiklos tyrimas, atliktas remiantis socialinės interakcijos modeliu, siekė atskleisti individualizuoto ugdymo poveikį lavinant vaikų, turinčių kalbos ir komunikacijos sutrikimų, motoriką bei kalbinius gebėjimus. Tyrime dalyvavo 15 ikimokyklinio amžiaus vaikų (3-5 m.) ir ugdymo specialistų komanda, sudaryta iš vyresniosios logopedės, specialiosios pedagogės metodininkės, judesio korekcijos mokytojos metodininkės, vyresniosios auklėtojos ir auklėtojos. Po intensyvios ir kryptingos komandos veiklos, taikant individualizuotas programas, vaikų gebėjimai kito įvairiai: ryškiausi pasiekimai užfiksuoti bendrosios motorikos srityje, o žemiausi - ekspresyviosios kalbos raidos srityje. Tikėtina, kad teigiamą poveikį padarė tinkamai sukurta ugdomoji aplinka, kryptingas komandinis darbas ir tikslingai parinkti ugdymo metodai bei priemonės, tokios kaip įvairios mozaikos, dėlionės, konstruktoriai, specialūs žaidimai ir gimnastikos salės įrenginiai. Žemus ekspresyviosios kalbos pasiekimus galėjo lemti kalbos raidos sutrikimo sudėtingumas arba per trumpas tikslingai suplanuotos veiklos laiko tarpas.
Žaidimo svarba kalbinių gebėjimų ugdymui
Mokslinės literatūros analizė rodo, kad žaidimas yra puiki priemonė ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbai ugdyti. Pedagogai ir šeimos dažnai nepakankamai išnaudoja žaidimo ugdomąsias galimybes. Kalbos mokėjimas yra labai svarbus vaiko gyvenime, nes išmokus kalbėti, vaikas plečia žinias apie supantį pasaulį ir įgyja naujų galimybių socialinei sąveikai. Naratyvinis žaidimas yra ypač efektyvus vaiko kalbinių gebėjimų ugdymui. Metodai, tokie kaip herojaus laiškas, piešimas ir įsitraukimas į vaidmenų žaidimą, skatina vaikus reikšti mintis ir samprotauti. Taip pat veiksmingas yra pasakų ir istorijų sekimas, atpasakojimas, kūrimas naudojant paveikslėlių knygas be žodžių ar paveikslėlių korteles, užuominų pateikimas ar sąmoningų klausimų uždavinėjimas.
Šiuolaikinės priemonės ir metodai kalbiniams gebėjimams ugdyti
Vystantis kalbai, sąmonėje vyksta sudėtingos mąstymo operacijos: palyginimas, analizė, sintezė, apibendrinimas, abstrahavimas. Per pojūčius gaunama informacija apdorojama, kuriami vaizdiniai, formuojamos sąvokos ir jos išreiškiamos žodžiais. Norint spręsti kalbos ugdymo problemas, ypač vaikams, turintiems raidos sutrikimų (atminties, dėmesio, elgesio, kalbos), naudingi interaktyvūs metodai ir priemonės.
„Interaktyvus teatras“ - tai puiki priemonė ugdyti mažųjų kalbinius gebėjimus. Prijuostės su aplikacijomis, šaukštų teatras, pirštukinės lėlės skatina vaikus patiems kurti istorijas, improvizuoti, dalintis vaidmenimis ir inovatyviai pažinti pasaulį. Šie elementai tinka ir video pamokėlėms. Platformos, tokios kaip Learning apps, Wordwall, Jigsawplanet, leidžia kurti autorines priemones. Interaktyvumas ypač naudingas vaikams, kurie sunkiau įsimena verbalinę informaciją - vaizdai padeda susikaupti, išlaikyti dėmesį ir įsiminti naują medžiagą.
Pastebima, kad vaikų žodynas dažnai nepakankamai platus, jiems sunku įvardyti kasdien naudojamus daiktus, reiškinius, gyvūnus ar veiksmus. Skaitmeninės kortelės, sukurtos Bamboozle platformoje, gali padėti spręsti šias problemas. Mystorybook platforma tinkama interaktyvių skaitmeninių istorijų ir pasakų kūrimui, ją galima pasiūlyti ir tėveliams bendram kūrybiniam darbui. Nepamirštami ir tradiciniai kalbos ugdymo būdai: pasakos, pasakojimai, siužetiniai žaidimai.
Ikimokyklinio ugdymo principai ir kontekstai
Ikimokyklinio ugdymo gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais principais, užtikrinančiais kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir kokybę. Tarp jų: ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas, žaismės principas, sociokultūrinio kryptingumo principas, integralumo principas, įtraukties principas, kontekstualumo principas, vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas, lėtojo ugdymo(si) principas ir reflektyvaus ugdymo(si) principas. Taip pat svarbus šeimos ir mokyklos partnerystės principas.
Programos rengimas grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga, siekiant užtikrinti įtraukų ir sėkmingą ugdymąsi visiems vaikams. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai apima vertybines nuostatas, žinias, supratimą ir gebėjimus, suskirstytus į 18 pasiekimų sričių, kurios laiduoja optimalią vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena ugdymo sritis (pvz., „Aš kalbų pasaulyje“) plėtoja visas 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Vaikų ugdymas(is) vyksta įvairiose aplinkose: mokyklos viduje ir lauke, taip pat už mokyklos ribų (parkuose, muziejuose ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus, dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, estetiškai patraukli aplinka, skatinanti vaikų iniciatyvas ir veiklą. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir išdėliojant priemones. Tai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant. Modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika. Mokytojai stebi vaikų interesus ir gebėjimus, pritaikydami kontekstą jų plėtotei. Naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir situacijos.
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir procesas, kuriame, nepaisant amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina emocijas, pagauna dėmesį ir panardina į prasmingą vyksmą. Galimybė rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus leidžia vaikams veikti savo tempu, pagal savo galias ir mokytis vieni iš kitų.
Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos patirtis tyrinėjant, eksperimentuojant, dalinantis potyriais. Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Kultūrinių dialogų kontekstas padeda vaikams kurti savo individualų tapatumą, dalyvaujant vaikų subkultūros bei artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatiniams socialiniams ir kultūriniams sąveikoms patirti, pažįstant įvairių kultūrų ypatumus ir vertybes.
Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui ir teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų įvairove. Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius. Realūs ir virtualūs aplinkos kontekstai papildo ir praplečia realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis, plėtoja vaikų skaitmeninį sumanumą ir informatinį mąstymą. Kūrybinių dialogų kontekstas - tai aplinka, kelianti vaizduotę, smalsumą, nuostabą, akcentuojanti patį kūrybos procesą.
Konkretūs gebėjimai ir priemonės
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai apima vertybines nuostatas, žinias, supratimą ir gebėjimus. Pavyzdžiui, vienoje iš ugdymo sričių, susijusioje su sveikata ir gerove, vaikai mokosi ragauti įvairaus maisto, ruošti jį su suaugusiojo pagalba, įvardyti sveikus maisto produktus, suprasti mitybos svarbą. Taip pat jie mokosi savarankiškai naudotis tualetu, praustis, apsirengti, paisyti saugaus elgesio taisyklių gatvėje ir gamtoje, atpažinti tinkamus ir netinkamus prisilietimus.
Judumo ir motorikos srityje vaikai mokosi pralįsti pro kliūtis, atsistoti, atsitūpti, eiti, bėgti, šokti, mėtyti ir spirti kamuolį, koordinuotai judėti erdvėje. Smulkiosios motorikos gebėjimai apima tikslingą daiktų siekimą, jų paėmimą, perdavimą, pieštuko ir žirklių taisyklingą laikymą bei tikslų judesių atlikimą.
Priemonė „Kalbinių gebėjimų įsivertinimas ir logopedinės pratybos“ leidžia 5-6 m. vaikams įsivertinti kalbėjimo, skaitymo ir rašymo gebėjimus. Užduotys „Garsų pažinimas ir jungimas“ padeda žaidžiant mokytis taisyklingai tarti lietuvių kalbos garsus ir ugdo gebėjimą komunikuoti taisyklinga kalba. „Skaitymo pratybos“ moko vaikus skaityti sakinius ir tekstus. Šios priemonės veikia interneto naršyklės pagrindu ir yra prieinamos įvairiuose įrenginiuose.
tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #x #kalbinius #gebejimus
