Vaiko gimimas yra vienas didžiausių gyvenimo stebuklų. Laimei, poroms, kurios susiduria su sunkumais pastoti, yra gydymo būdai, palengvinantys šį natūralų procesą. Pagalbinis apvaisinimas - tai medicininė procedūra, kuri padeda poroms susilaukti vaikų, kai natūrali pastojimo galimybė yra sumažėjusi arba neįmanoma. Tai medicininiai metodai, padedantys pastoti. Pagalbinis apvaisinimas buvo pradėtas naudoti dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai gimė pirmasis kūdikis, naudojant IVF. Nuo jos sukūrimo, naudojant pagalbinio apvaisinimo technologiją, visame pasaulyje jau gimė daugiau nei 8 milijonai kūdikių. Ši technologija taikoma tais atvejais, kai pora susiduria su nevaisingumu dėl įvairių priežasčių, tokių kaip kiaušidžių funkcijos sutrikimai, kiaušintakių nepraeinamumas, vyro spermos kokybės problemos ar nepaaiškinamas nevaisingumas. Nevaisingumo gydymas apima daug skirtingų metodų ir technologijų, viena dažniausiai naudojamų - pagalbinis apvaisinimas.
Konsultacijos ir tyrimai dėl nevaisingumo
Neretai pasitaiko atvejų, kai porai nepavyksta pastoti natūraliai. Prieš rekomenduojant dirbtinį apvaisinimą, pirmiausiai porai yra pasiūlomi kiti nevaisingumo gydymo būdai, atsižvelgiant į nevaisingumo priežastis. Tai gali būti lytinių santykių laiko parinkimas, atitinkami medikamentai, mikrochirurginė operacija. Konsultacijos metu gydytojas surenka informaciją apie poros medicininę istoriją, paskiria tyrimus, aptaria galimus gydymo būdus. Viskas prasideda nuo poros apsilankymo pas specialistą ir konsultacijos, kurios metu gydytojas surenka anamnezę, paskiria reikalingus laboratorinius ir/ar diagnostinius tyrimus, aptaria galimus gydymo būdus. Tiriami abu partneriai.
Tyrimų metodai
Pora pradedama tirti bei gydyti, jeigu nenaudodama jokių apsisaugos priemonių nuo nėštumo moteris negali pastoti per vienerius metus. Abiejų partnerių tyrimas pradedamas vienu metu. Tačiau jeigu moteris yra 35 metų arba vyresnė, ar yra žinoma kokia nors aiški nevaisingumą galinti sukelti priežastis (pvz.: mėnesinių ciklo sutrikimai, anksčiau buvę dubens organų uždegimai, endometriozė, kiaušintakių patologija, dubens organų operacijos, taikytas spindulinis ar chemoterapinis gydymas), tai tirtis dėl nevaisingumo reikėtų pradėti anksčiau, nepavykus pastoti 4-6 mėnesius. Taip pat vienerių metų laukti nereikėtų, jei diagnozuoti vyro spermos pokyčiai, dėl kurių pastoti be pagalbinio apvaisinimo pagalbos būtų neįmanoma.
Dažniausios nevaisingumo priežastys
Pagrindinė priežastis yra nėštumo planavimo atidėjimas vėlesniam laikui. Bėgant metams sėkmingo nėštumo tikimybė mažėja, o savaiminių persileidimų bei apsigimimų rizika didėja. Yra žinoma, kad nuo 25 metų amžiaus moters vaisingumo galimybės pradeda palaipsniui mažėti, o sulaukus 35 metų tikimybė pastoti sumažėja dramatiškai - beveik dvigubai! Jei savaiminio persileidimo dažnis moterims iki 30 metų siekia mažiau nei 8 proc., tai 38-39 metų moterims persileidimo rizika padidėja iki 22 proc., o sulaukus 42-43 metų tikimybė persileisti viršija 45 proc. Vyrų vaisingumas su amžiumi irgi mažėja, tik ne taip drastiškai kaip moterų. Toks jau šiuolaikinio gyvenimo paradoksas - partneriai atideda šeimos planavimą vėlesniam laikotarpiui siekdami karjeros, norėdami užsitikrinti finansinę nepriklausomybę, įsigyti būstą, svajodami pagyventi sau, tačiau vėliau, jau būdami vyresnio amžiaus ir susidūrę su vaisingumo problema, būna priversti pakankamai daug savo laiko, energijos ir finansų skirti tam, kad galėtų susilaukti vaiko. Pastaruoju metu vis daugėja duomenų ir apie aplinkos veiksnius, sukeliančius vyrų bei moterų nevaisingumą. Per pastaruosius 50 metų pastebimi vis blogėjantys vyrų spermos kiekio ir judrumo rodikliai - jie siejami su neigiamu radiacijos, sunkiųjų metalų ir pesticidų poveikiu. Tabako rūkymas, marihuanos, heroino, kokaino ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas bei lėtinis alkoholizmas vienareikšmiškai neigiamai veikia tiek vyrų, tiek ir moterų vaisingumo funkciją. Intensyvus fizinis aktyvumas (pvz.: ilgų nuotolių bėgimas, sekinančios fizinės treniruotės) moterims sutrikdo ovuliaciją, o vyrams mažina spermos kiekį. Nesubalansuota mityba (angliavandeniai ir cukrus) ir nutukimas moterims sukelia ovuliacijos sutrikimus, o vyrams blogina spermos kokybę.
Moters veiksniai: sutrikusi ovuliacija, kiaušintakių patologija, gimdos anomalijos, endometriozė arba kelių faktorių derinys. Vyro veiksniai: spermos kiekio ir kokybės pakitimai. Moters ir vyro nevaisingumo priežastys, skaičiuojant kiekvienas atskirai, sudaro po maždaug 35 proc. visų atvejų. Dar 20 proc. nevaisingumo priežasčių būna mišrios kilmės, o likusių 10 proc. porų nevaisingumo kilmė lieka nežinoma. Vertinant „Northway“ vaisingumo centro duomenis, iš visų procedūrų, kurios buvo atliktos praėjusiais metais, 43 procentai buvo dėl vyrų nevaisingumo.
Kaip vyksta tyrimai ir gydymas
Ištyrimas prasideda nuo detalaus pokalbio - anamnezės. Atliekamas moters hormonų profilio ištyrimas, ultragarsinis tyrimas, specialiais tyrimais vertinama gimdos ertmės būklė ir kiaušintakių pratekamumas, vyrui atliekamas spermos tyrimas. Norisi pabrėžti, kad profesionaliai konsultuojant nevaisingas poras, pilnas ištyrimas gali būti atliktas dviejų moters menstruacinių ciklų laikotarpiu, įskaitant ir invazines, chirurgines procedūras. Įvertinus visus gautus rezultatus parenkamas gydymo būdas.
Pagrindiniai nevaisingumo gydymo būdai
Yra trys pagrindiniai gydymo būdai. Pirmas: jeigu nevaisingumo priežastis yra ovuliacijos sutrikimai, skiriamas medikamentinis gydymas (tarkime, ovuliacijos stimuliacija). Antra gydymo būdų grupė apima chirurginį nevaisingumo priežasčių šalinimą (pvz.: laparoskopinį endometriozės židinių bei sąaugų dubenyje panaikinimą, kiaušintakių atstatomąsias operacijas, kiaušidžių cistų ir gimdos miomų pašalinimą, histeroskopinį gimdos patologijos gydymą). Trečias gydymo būdas yra pagalbinis apvaisinimas: apvaisinimas moters kūne (inseminacija) arba apvaisinimas mėgintuvėlyje.
Esant sudėtingoms situacijoms, kuomet jaunai moteriai diagnozuojamas priešlaikinis kiaušidžių išsekimas (ankstyva menopauzė), būna įvykdyta daug nepavykusių pagalbinio apvaisinimo procedūrų, blogos kokybės embrionai, nekoreguotini vyro spermos pakitimai, azoospermija (kuomet ejakuliate nėra spermatozoidų) ar būklė po onkologinių susirgimų - efektyvus gydymo būdas yra pagalbinio apvaisinimo procedūra su donorinėmis lytinėmis ląstelėmis (efektyvumas apie 85 proc). Džiugu tai, kad ši paslauga jau yra prieinama ir Lietuvoje. Esant retai situacijai kuomet moteris neturi gimdos, galima surogatinė motinystė (kuomet pacientės lytinės ląstelės apvaisinamos jos partnerio sperma ir gautas embrionas perkeliamas į surogatinės motinos gimdą). Tiesa, Lietuvoje tai nereglamentuota, tačiau yra valstybių, kuriose galima tokia paslauga.
Taip pat vienerių metų laukti nereikėtų, jei diagnozuoti vyro spermos pokyčiai, dėl kurių pastoti be pagalbinio apvaisinimo pagalbos būtų neįmanoma.
Naujovės vaisingumo gydymo srityje
Svarbiausias veiksnys gydant nevaisingumą yra moters amžius, taigi, dauguma naujovių orientuota būtent į tai. Sukurti ir pradėti taikyti dvigubos kiaušidžių stimuliacijos protokolai - kai vieno ciklo metu atliekamos 2 stimuliacijos ir gaunama dvigubai daugiau kiaušialausčių, atitinkamai ir embrionų. Pradėtos taikyti kiaušidžių “atjauninimo” procedūros, naudojant trombocitais praturtintą plazmą ir siekiant paskatinti neaktyvių užuomazginių folikulų augimo aktyvavimą, ir kiaušialausčių vystymąsi kiaušidėse. Tai ypač aktualu moterims, kurioms gali būti sudėtinga pastoti dėl priešlaikinio kiaušidžių funkcijos išsekimo ar sumažėjusio kiaušidžių funkcinio rezervo. Taip pat tokioms moterims gali būti siūlomas ir natūralaus ciklo pagalbinis apvaisinimas, kuomet natūraliai subrendinta kiaušialąstė surenkama chirurginiu būdu ir apvaisinama laboratorijoje.
Pagrindinis nevaisingumo gydymo tikslas - sveiko vaiko gimimas ir moters sveikatos išsaugojimas. Todėl naujovės linksta į tai, kad būtų patalpinamas tik vienas geros kokybės embrionas, o likę embrionai užšaldomi ir nepastojus arba planuojant kitą nėštumą, patalpinamas vėl tik vienas atšildytas embrionas. Tai svarbu, siekiant išvengti daugiavaisio nėštumo ir su tuo susijusių komplikacijų. Skiriame daug laiko edukuoti pacientus, kad pastojimas dvyniais turi daug rizikų ir komplikacijų. Tad skatiname tik vieno embriono patalpinimą.
Užšaldytų ir Atšildytų Embrionų Patalpinimas (FET) yra procedūra, kurios metu į moters gimdą patalpinamas(-i) atšildytas(-i) embrionas(-ai). Tinkamu moters ciklo metu, embrionas per ploną kateterį švelniai įvedamas į gimdą. Sėkmės tikimybė tokia pati, kaip ir perkeliant neužšaldytus embrionus, o pora gali pasirinkti tinkamiausią laiką nėštumui planuoti.
Kai kurie embrionai laboratorijoje stebimi ir auginami iki 5-6 dienų - ši vystymosi stadija vadinama blastocista. Kadangi šį etapą pasiekia tik dalis embrionų, siekiant geriausių rezultatų patartina išsirinkti stipriausius. Blastocistų perkėlimas į gimdą dažnai siejamas su didesne pastojimo tikimybe. Šis metodas ypač tinka atvejais, kai užsimezga keli kokybiški embrionai ir siekiama sumažinti embrionų perkėlimų skaičių.
Kai lytinės ląstelės susilieja ir įvyksta apvaisinimas, po apvaisinimo susidariusi ląstelė yra vadinama zigota. Po apvaisinimo zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dviejų, vėliau keturių ir t.t. ląstelių embrionu. Sekančią dieną yra tikrinamas kiaušialąsčių apsivaisinimas. Apsivaisinusi kiaušialąstė yra vadinama zigota. Zigotos turi būti kruopščiai įvertinamos. Netrukus zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dvejų, vėliau keturių ląstelių embrionu.
Pagrindiniai kriterijai yra ląstelių skaičius vertinimo parą, dydžio vienodumas ir fragmentacija. Fragmentai - tai pašaliniai dariniai, susidaryti gali dėl dešimčių priežasčių, jeigu jų yra daug, tolimesnės embriono vystymosi prognozės yra nepalankios. Šie kriterijai yra įvertinami balais, nuo 1 (žemiausias balas) iki 4 (aukščiausias balas). Idealiu atveju antrą parą embrionas bus keturių ląstelių dydžio, jo ląstelės bus vienodos, o fragmentacija nebūdinga, taip embrionas bus pažymėtas 4(4/4). Gali būti, kad trečią parą embrionas bus aštuonių ląstelių dydžio, tai yra labai geras rodiklis, jo ląstelės bus lygios, tačiau būdinga nedidelė fragmentacija, tokiu atveju poros embrionas bus pažymėtas 8(4/3). Kritinis lytinių ląstelių, zigotų ir embrionų įvertinimas viso proceso metu priklauso nuo embriologo.
Į moters gimdą gali būti patalpinami ne tik aštuonių, bet ir keturių lastelių embrionai. Gana dažnai embrionai yra auginami ir ilgiau, iki blastocistos stadijos. Susiformavusi blastocista nedelsiant turi būti perkeliama į gimdą, nes kitu atveju, neturėdama kur implantuotis, ji žūsta. Jeigu ji yra gimdoje - sėkmės atveju implantuojasi. Auginant embrionus iki blastocistos stadijos yra atrenkami patys stipriausi embrionai, nes ne visi embrionai pasiekia šią vystymosi stadiją, dalis embrionų nustoja vystytis 2-3 parą. Jei susiformuoja daugiau blastocistų, nei perkeliama į moters gimdą, jos užšaldomos.
Pagal gydytojo paskirtą protokolą pradedama kiaušidžių stimuliacija - moteris stimuliuojama specialiais hormoniniais vaistais, kurie skatina subręsti daugiau folikulų, o tuo pačiu ir kiaušialausčių, nei natūralaus moters mėnesinių cikle.
Pagalbinio apvaisinimo metodai
Intrauterininė Inseminacija (IUI)
Intrauterininė inseminacija (IUI) yra pati paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra. Atliekant IUI specialiai paruoštos spermos ląstelės naudojant specialų kateterį yra patalpinamos tiesiai į moters gimdą. Būdas patrauklus, nes nereikia chirurginės invazijos ir nejautros. Tai nesudėtinga ir neskausminga procedūra. Intrauterininė inseminacija (IUI) yra pati paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra. Jos metu sperma yra tiesiogiai sušvirkščiama į pacientės organizmą. Atliekant IUI specialiai paruoštos spermos ląstelės naudojant specialų kateterį yra patalpinamos tiesiai į moters gimdą. Procedūra trumpa, nereikalauja nejautros ir dažnai atliekama ambulatoriškai. Jei gydytojo ir poros sprendimu nusprendžiama atlikti intrauterininę inseminaciją (IUI), masturbacijos būdu surenkama (arba specialia adata tiesiai iš sėklidžių paimama) vyro sperma. Sperma yra specialiai paruošiama, atskiriant progresyvaus judėjimo tiesiaeigius spermatozoidus nuo nejudrių ir negalinčių apvaisinti spermatozoidų ir sukoncentruoti juos labai mažame specialios terpės kiekyje. Intrauterininės inseminacijos (IUI) metu sukoncentruotas vyro spermos mėginys surenkamas į specialų vienkartinį kateterį ir sušvirkščiamas tiesiai į moters gimdą. Ji dažniausiai taikoma atvejais, kai pora, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, neturi visaverčių lytinių santykių arba yra pakitusi spermos kokybė ar gimdos kaklelis.
Apvaisinimas Mėgintuvėlyje (IVF)
Geriausiai žinomas pagalbinio apvaisinimo metodas pasaulyje - apvaisinimas mėgintuvėlyje. Šis metodas, dar žinomas kaip IVF (angl. In vitro fertilizacija). Kitas nevaisingumo gydymo metodas, kuris laikomas vienu iš veiksmingiausių pagalbinio apvaisinimo būdų, yra in vitro fertilizacija (IVF), suteikianti galimybę apvaisinti kiaušinėlius ne moters organizme. In vitro fertilizacija (IVF), dar žinoma kaip apvaisinimas stikle, yra metodas, kurio metu kiaušialąstės yra apvaisinamos laboratorijos sąlygomis. Pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (ne moters kūne) yra metodas, kai iš moters kūno, po stimuliacijos vaistais, surinktos kiaušialąstės yra sujungiamos su išgrynintais laboratorijoje vyro spermatozoidais. Taip apsivaisinimas įvyksta mėgintuvėlyje. Kaip įprastai, taip ir gydymo metu, reikalingos lytinės ląstelės. Kiaušialąstės yra gaunamos (išsiurbiant jas iš folikulų) kiaušidžių punkcijos metu, o spermatozoidai - iš spermos mėginio. Jeigu spermoje spermatozoidų nėra, yra nustatyta azoospermija, daliai atvejų spermatozoidai gali būti gaunami iš sėklidžių TESA procedūros metu. Lytinės ląstelės nėra sukuriamos dirbtinai.
Jei pasirenkamas apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilizacija), po moters organizmo stimuliacijos hormonais, atliekama transvaginalinė punkcija, kurios metu siurbiamas folikulų turinys ir jame ieškoma kiaušialaisčių. Transvaginalinės punkcijos (ultragarso kontrolėje per makštį punktuojant moters kiaušides specialia adata) metu išsiurbiamas folikulų turinys, kuriame ieškoma kiaušialaisčių. Procedūra atliekama su narkoze. Sekantis etapas - spermos surinkimas. Jį galima atlikti masturbacijos būdu arba specialia adata paimant tiesiai iš sėklidžių. Jį galima atlikti tik klinikoje (negalima surinktos spermos atsivežti iš namų) masturbacijos būdu arba specialia adata paimant tiesiai iš sėklidžių.
Po apvaisinimo embrionai auginami specialiuose laboratorijos inkubatoriuose, kuriuose yra palaikomas pastovus temperatūros ir drėgmės režimas taip atkuriant artimą natūraliai terpę. Sperma patalpinama į specialią lėkštelę, ir partnerio spermatozoidai paliekami patys apvaisinti kiaušialąstę. Vėliau, gydytojo ir embriologo sprendimu, geriausias embrionas (ar keli) yra perkeliamas į moters gimdą, naudojant specialų minkštą vienkartinį kateterį.
IVF dažniausiai atliekamas tada, kai pastoti natūraliai nepavyksta dėl kiaušintakių nepratekamumo, ovuliacijos sutrikimų, endometriozės ar neaiškios kilmės nevaisingumo. Procedūra atliekama keliais etapais - pirmiausia stimuliuojamos kiaušidės, tuomet atliekama folikulų (kiaušidžių) punkcija, apvaisinimas ir embrionų perkėlimas.
Intracitoplazminė Spermatozoido Injekcija (ICSI)
ICSI (intracitoplazminė spermos injekcija) pirmiausia sprendžia vyrų nevaisingumo problemas, tokias kaip prastas spermatozoidų judrumas, sumažėjęs jų skaičius ir nesugebėjimas prasiskverbti į kiaušialąstę. Pačiais sunkiausiais vyrų nevaisingumo atvejais yra rekomenduotina ICSI procedūra (intracitoplazminė spermatozoido injekcija). Ji atliekama, kai spermos kokybė yra stipriai pakitusi - žema spermatozoidų koncentracija ir judrumas, netaisyklinga forma arba kai sperma išgauta chirurginiu (TESA) būdu. ICSI padidina apvaisinimo tikimybę tais atvejais, kai įprastas apvaisinimas nepavyksta.
Taikant šį metodą, moters kiaušialąstės yra patalpinamos į mėgintuvėlį, tuomet po vieną spermos ląstelę yra tiesiogiai įšvirkščiama į kiekvieną kiaušialąstę. Ši procedūra reikalauja didelio embriologo meistriškumo ir atsakomybės tam, kad iš tiesų būtų parinktas pats tinkamiausias spermatozoidas.
Tokiu atveju embriologas turi atrinkti morfologiškai taisiklingus, pačius judriausius bei fiziologiškai subrendusius spermatozoidus. Iš jų vieną, visais atžvilgiais geriausią, plona adatėle, mikroskopo, mikromanipuliatoriaus ir, pageidautina, hyalurono rūgšties pagalba, įterpti jį į kiaušialąstę, tai yra atlikti intracitoplazminę spermatozoido injekciją (ICSI).
Fiziologiškai Atrinktų Spermatozoidų Intracitoplazminė Injekcija į Kiaušialąstę (PICSI)
PICSI yra ICSI procedūros atmaina, kuomet spermatozoidai atrenkami pagal gebėjimą pritraukti kiaušialąstę supančią hialurono rūgštį. PICSI metodas - fiziologiškai atrinktų spermatozoidų intracitoplazminė injekcija. Tokiu būdu parenkami brandesni, genetiškai kokybiškesni spermatozoidai. Ši procedūra dažniausiai rekomenduojama, kai ankstesnių ICSI bandymų metu embrionai arba neužsimezgė, arba buvo prastos kokybės.
Spermatozoidų Aspiracija Iš Sėklidžių (TESA)
Kai vyro ejakuliate nėra spermatozoidų (azoospermija), jie gali būti išgaunami tiesiai iš sėklidžių. Jei spermos mėginyje nėra spermatozoidų, juos galima paimti tiesiai iš sėklidžių TESA procedūros metu. Šios procedūros metu spermatozoidai yra paimami tiesiai iš sėklidžių, atliekant jų punkciją arba biopsiją po bendra nejautra. Ji atliekama jeigu vyro spermoje visai nėra spermatozoidų. Procedūra atliekama taikant bendrinę nejautrą - plona adata per odą paimamas sėklidžių audinys ir iš jo išskiriami gyvybingi spermatozoidai. TESA dažniausiai taikoma kartu su ICSI arba PICSI.
Kiaušialąsčių Šaldymas
Kiaušialąsčių šaldymas (vitrifikacija) - tai galimybė moteriai išsaugoti savo vaisingumą ateičiai. Procedūra dažnai atliekama prieš onkologinį gydymą, esant genetinėms ligoms ar nusprendus motinystę atidėti dėl asmeninių ar profesinių priežasčių. Užšaldytos kiaušialąstės laikomos -196°C temperatūroje, todėl jų kokybė išlieka aukšta nepaisant prabėgusio laiko.
Didžiausios naujovės embrionų vertinimo technologijose
Abi specialistės atkreipė dėmesį į didžiausią naujovę - 2 naujausias embrionų vertinimo technologijas. Embriologės teigimu, jos abi poroms turėtų ypatingai padėti.
Pirmoji technologija vadinasi „ConceptEasy“ („pastok lengvai“, - liet.). Ja naudojantis parenkamas embrionas, kuris gali geriausiai implantuotis gimdoje - tai yra, atliekamas embriono implantacijos tyrimas. Informaciją apie embriono implantacijos galimybes iki šiol gaudavome iš embriogenezės analizės, peržiūrėjus nuotolinio "Time lapse" inkubatoriaus užfiksuotą medžiagą. Tačiau šio naujo tyrimo dėka embriono implantacija vertinama dar kitu aspektu - kiek embrionas išskiria signalinių molekulių, kurios vėliau, sąveikaudamos su motinos gimdos gleivine, lems sėkmingą implantaciją. „Concepteasy“ testu nusakomas sėkmingas motinos - embriono dialogas, kuris ir nulemia nėštumą. Tyrimas neinvazyvus, tiriamos tarpląstelinės pūslelės, kurias embrionas išskiria į auginimo terpę. Naujausios kruopščios analizės metodu nustatoma, kuris embrionas geriausia siunčia tokias „žinutes“. Toks embrionas turi daugiausia galimybių implantuotis, todėl jis ir perkeliamas į gimdą. Taip reikia mažiau bandymų pastoti, mažėja ir emocinė įtampa.
Antroji technologija vadinasi „Embrace“. Tai - neinvazyvus genetinis embriono tyrimas. Iki šiol tam, kad sužinoti embriono chromosomų rinkinį ar išsiaiškintum genų seką, kuri lemtų sunkias paveldimas ligas, reikėjo atlikti embriono biopsiją - tai yra, paimti dalį embriono tyrimams. Mikromanipuliacijos metu išlieka tikimybė pažeisti embrioną, be to, paimta medžiaga ne visuomet yra pakankamai informatyvi, o embrionas kurį laiką, kol atliekama biopsija, būna ne sau draugiškoje aplinkoje - ne inkubatoriuje. Šio naujo tyrimo metu tiriamas ne pats embrionas, o jo auginimo terpė, todėl nėra jokios rizikos pakenkti embrionui. Sužinojus tyrimo atsakymą, į gimdą perkeliami tik tie embrionai, kurie turi taisyklingą genetinį rinkinį. Tokie embrionai implantuojasi ir lemia sėkmingą nėštumą.
Kita naujovė - metodas „Dirbtinis intelektas". Juo padedama atrinkti embrionus, kurie turi didžiausią tikimybę implantuotis. Šis metodas jau taikomas mūsų klinikos laboratorijoje. Programa, vertindama embriono vystymosi kritinius momentus, bando atspėti, kurio embriono implantavimosi galimybės pačios didžiausios. Taigi, žmogus ir naujos technologijos petys petin dirba vardan siekiamo rezultato - nėštumo.
Dar vieno naujo tyrimo pavadinimas - „Be ready" („būk pasiruošęs", - liet.). Tai endometriumo receptyvumo tyrimas. Endometriumas yra gimdos gleivinės sluoksnis, atsakingas už embriono implantavimąsi. Sėkmingą implantacijos baigtį lemia ne tik embriono vystymasis, bet ir gimdos gleivinė, ji turi būti pasiruošusi priimti embrioną. Optimalaus endometriumo imlumo laikas vadinamas „implantacijos langu", kuris gali būti individualus ir priklausyti nuo fiziologijos ar atsako į hormoninį gydymą. „Implantacijos langas“ trunka vos kelias dienas - per anksti ar per vėlai įkėlus embrioną į gimdą rezultato nebus. Šio tyrimo metu parenkamas tinkamiausias embriono perkėlimo laikas. Perkėlus į gimdą embrioną tuo momentu, kai gimdos gleivinės receptyvumas pats didžiausias, galima tikėtis sėkmingos procedūros baigties. Tai didina nėštumų tikimybę po pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Svarbiausia, kad visi nauji embrionų implantacijos tyrimai, kuriuos įdiegėme laboratorijoje, yra neinvazyvūs, atliekami tiriant embrionų auginimo aplinką. Man, kaip embriologei, labai svarbu, kad maksimalią naudą pacientams lydėtų nulinė žala embrionams.
Embrionai išmaniuose inkubatoriuose
Gydymo sėkmė net 80 proc. priklauso nuo laboratorijos kokybės, todėl tam skiriamas itin didelis dėmesys. „Northway“ medicinos centro embriologė dr. Živilė Čerkienė plačiau papasakojo apie pagalbinio apvaisinimo metodą. „Pagalbinio apvaisinimo metodų pradininkas prof. Robert Edwards (biologas) dirbo kartu su Patric Steptoe (akušeris - ginekologas). 1969 jiems pavyko pirmą kartą žmonijos istorijoje sėkmingai apvaisinti žmogaus kiaušialąstę laboratorijos sąlygomis. Praėjus keliems metams mokslininkai taip pat paskelbė apie sėkmingą implantacinio embriono išgyvenimą po šaldymo-atšildymo procedūros. Iki tol, kol 1978 pasaulį išvydo pirmas kūdikis iš mėgintuvėlio, buvo daugybė bandymų. Tačiau galiausiai pavykęs, pirmasis sėkmingas pagalbinis apvaisinimas, tapo ilgai laukta žinia, kad nevaisingumas nėra nuosprendis. Vėliau atsirado kitos pagalbinį apvaisinimą papildančios technologijos: intracitoplazminė spermatozoido injekcija. Šia technologija galima padėti poroms, kurių nevaisingumo priežastis yra prasta vyro spermos kokybė. Tuoj po to buvo atlikta ir pirmoji embriono biopsija, panaudojant lazerį - tai buvo siekiama nustatyti genetinius sutrikimus. Pagalbinio apvaisinimo technologijų principai, sukurti praėjusiame šimtmetyje, taikomi ir dabar. Tik daugelis jų ištobulėjo. Vietoje lėtojo atsirado greitasis embrionų šaldymo metodas, kurio dėka embrionų išgyvenimo galimybė siekia 100 procentų. Labai ištobulėjo ir embrionų auginimo laboratorijoje sąlygos. Auginimo terpės praturtintos medžiagomis, kurių sudėtis leidžia ląstelėms sėkmingai vystyti nuo apvaisintos kiaušialąstės iki vėlyvos blastocistos stadijos - šeštos dienos embriono. Išmanūs inkubatoriai leidžia stebėti monitoriuje embriono vystymąsi kiekvienu momentu ir nuspėti, kuris embrionas gali geriausiai implantuotis gimdoje. Prie sėkmingų naujovių, kurios buvo įdiegtos laboratorijoje, galiu paminėti ir trijų dujų mišinio panaudojimą - kai buvo nustatyta, kad natūraliai embrionas vystosi žemo deguonies lygio aplinkoje, tai buvo perkelta ir į inkubatorius. Draugiška embrionui aplinka lemia ir embrionų vystymosi bei implantacijos sėkmę.
Dirbtinis intelektas pats parenka geriausią embriono implantavimo laiką. O genetinis tyrimas atliekamas nekeliant jokio pavojaus embrionams. Technologijos kaip iš filmų apie ateitį? Tai - jau Lietuvoje taikomi pažangiausi metodai.
Paskelbta žurnale Žmogaus reprodukcijatyrimas patvirtino, kad pažangią vaizdo gavimo technologiją galima integruoti į mikroschemą, skirtą gyvų pelių embrionų vaizdavimui. Šiuo metu planuojamas tolesnis darbas, siekiant parodyti šiuos privalumus klinikinėje IVF aplinkoje. Bendradarbiaujant reprodukcijos mokslo, reprodukcinės medicinos ir AI specialistams iš UNSW Sidnėjaus bei mechanikos ir aviacijos inžinieriams Monasho universitete ir toliau bus remiama technologija kuriant klinikinių tyrimų su žmonėmis prototipą. Naujasis prietaisas yra specialiai sukurta optinė mikroschema, kurios dydis prilygsta kengūros galvai ant Australijos 1 dolerio monetos. Naudojamas pažangius mikro lęšius, jis apšviečia atskirus embrionus, matuoja jų energiją jų nepažeisdamas. Šiuo metu embrionų atranka atliekama naudojant standartinius optinius mikroskopus, labai pasikliaujant operatoriaus žiniomis ir patirtimi, siekiant nustatyti, kuriuos embrionus pasirinkti. Dr. Fabrizzio Horta, vadovaujantis tyrėjas ir reprodukcijos mokslininkas, persikėlė į UNSW Sidnėjų iš Monash universiteto, kad bendradarbiautų moksliniuose tyrimuose iki klinikinių tyrimų ir dirbtinio intelekto technologijų plėtros. Dr. Horta teigė, kad artimiausia naujojo prietaiso alternatyva yra sudėtingos ir brangios tyrimų sistemos, kurios gali kainuoti apie 1 mln. „Prietaisas veiksmingai leidžia atkurti didelės raiškos embriono metabolinio aktyvumo ar energijos vaizdus, kurie gali signalizuoti apie genetinius ar metabolinius sutrikimus. Šiuo metu vienintelė alternatyva pažangiai embrionų atrankai klinikinėje aplinkoje yra embriono biopsija, skirta genetiniams tyrimams. „Embriologai paprastai atrenka embrionus akimis, paviršutiniškai apžiūrėdami mikroskopu. Naudodami šį prietaisą galime ištirti embrioną ir nustatyti jo ląstelių energiją. Monasho universitetas pateikė patento paraiškos pateikimo technologiją, pagrįstą jos nauju dizainu ir masteliu. „Ši technologija labiausiai paveiks mūsų gebėjimą ištirti embrionų gyvybingumą už prieinamą kainą. Tačiau negalime integruoti kai kurių pažangių technologijų dėl jos sudėtingumo”, - sakė dr. „Tai gali sutrumpinti laiką, kurio reikia norint pagimdyti sveiką kūdikį. Tai reiškia, kad kai pora pradeda IVF, jiems gali pasisekti greičiau, o ne vidutiniškai atlikti kelis IVF ciklus. Tie ciklai yra baisūs tiek emociškai, tiek finansiškai.
Taip pat vienerių metų laukti nereikėtų, jei diagnozuoti vyro spermos pokyčiai, dėl kurių pastoti be pagalbinio apvaisinimo pagalbos būtų neįmanoma.
Besikreipiančių dėl nevaisingumo porų amžius yra įvairus, moterys nuo 24 iki 46 metų, vyrų būna ir vyresnių. Informacijos sklaida yra labai gera, paslauga tapo finansiškai prieinama, kreipiasi labai daug jaunų, iki 30 metų, porų. Taip pat pastaruoju metu keičiasi ir tai, kad poros nebelaukia metus metus, gana greitai priima sprendimus ir renkasi efektyviausius gydymo būdus. Labai svarbus ir visuomenės bei pacientų požiūris, tapo nebemadinga filosofuoti, kad nevaisingumo gydymas yra “ėjimas prieš gamtą”. Nėra nieko natūralesnio moters prigimčiai, kaip pastoti, išnešioti ir pagimdyti kūdikį. Medicinos paskirtis šiuo atveju yra padėti pašalinti kliūtis, jei tokios yra.
Keturios didžiausios naujovės.
Ištyrimas prasideda nuo detalaus pokalbio - anamnezės. Atliekamas moters hormonų profilio ištyrimas, ultragarsinis tyrimas, specialiais tyrimais vertinama gimdos ertmės būklė ir kiaušintakių pratekamumas, vyrui atliekamas spermos tyrimas.
Pagalbinio apvaisinimo rizikos ir šalutiniai poveikiai
Pagalbinis apvaisinimas, kaip ir bet kuri kita medicininė procedūra, gali turėti tam tikrų rizikų ir šalutinių poveikių. Viena iš pagrindinių rizikų yra daugialypis nėštumas (dvyniai, trynukai ir daugiau), kuris gali sukelti komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiams. Kitos galimos rizikos apima kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromą (OHSS), kuris gali pasireikšti dėl pernelyg stipraus vaistų poveikio, naudojamų ovuliacijos indukcijai. Be to, yra nedidelė rizika infekcijoms, kraujavimui ar kitiems chirurginiams komplikacijoms, susijusioms su kiaušidžių punkcija ir embrionų perkėlimu.
Sėkmės faktoriai
Ir IUI, ir IVF procedūrų sėkmė priklauso nuo daugybės faktorių: poros fizinės sveikatos ir psichologinės būsenos, patiriamo streso ir įtampos neigiamo poveikio, gyvenimo būdo, vyro ir moters anksčiau persirgtų ligų, partnerių amžiaus, moters svorio, kuris lemia hormonų apykaitą.
Esant sudėtingoms situacijoms, kuomet jaunai moteriai diagnozuojamas priešlaikinis kiaušidžių išsekimas (ankstyva menopauzė), būna įvykdyta daug nepavykusių pagalbinio apvaisinimo procedūrų, blogos kokybės embrionai, nekoreguotini vyro spermos pakitimai, azoospermija (kuomet ejakuliate nėra spermatozoidų) ar būklė po onkologinių susirgimų - efektyvus gydymo būdas yra pagalbinio apvaisinimo procedūra su donorinėmis lytinėmis ląstelėmis (efektyvumas apie 85 proc). Džiugu tai, kad ši paslauga jau yra prieinama ir Lietuvoje. Esant retai situacijai kuomet moteris neturi gimdos, galima surogatinė motinystė (kuomet pacientės lytinės ląstelės apvaisinamos jos partnerio sperma ir gautas embrionas perkeliamas į surogatinės motinos gimdą). Tiesa, Lietuvoje tai nereglamentuota, tačiau yra valstybių, kuriose galima tokia paslauga.
Likę 8-10 procentų nepastojusių porų - žmonės, kurie nusivylė, pavargo ir tiesiog nebetęsė gydymo. O atkaklieji laimi visada.
Taip pat pastaruoju metu keičiasi ir tai, kad poros nebelaukia metus metus, gana greitai priima sprendimus ir renkasi efektyviausius gydymo būdus.
Paskelbta žurnale Žmogaus reprodukcijatyrimas patvirtino, kad pažangią vaizdo gavimo technologiją galima integruoti į mikroschemą, skirtą gyvų pelių embrionų vaizdavimui. Šiuo metu planuojamas tolesnis darbas, siekiant parodyti šiuos privalumus klinikinėje IVF aplinkoje. Bendradarbiaujant reprodukcijos mokslo, reprodukcinės medicinos ir AI specialistams iš UNSW Sidnėjaus bei mechanikos ir aviacijos inžinieriams Monasho universitete ir toliau bus remiama technologija kuriant klinikinių tyrimų su žmonėmis prototipą. Naujasis prietaisas yra specialiai sukurta optinė mikroschema, kurios dydis prilygsta kengūros galvai ant Australijos 1 dolerio monetos. Naudojamas pažangius mikro lęšius, jis apšviečia atskirus embrionus, matuoja jų energiją jų nepažeisdamas.
Taikant visus įmanomus nevaisingumo gydymo būdus, pastoja apie 85-90 procentų besikreipiančių porų.
Kiaušintakių pratekamumo tyrimai: Jų pratekamumo tyrimais, atliekamais pasitelkiant ultragarso arba rentgeno įrangą, nustatomi galimi kiaušintakių užakimai bei pažeidimai ir, jei reikia, parenkamas optimaliausias gydymo kelias - nuo medikamentinės ar chirurginės terapijos iki pagalbinio apvaisinimo.
Išsamūs ir kompleksiniai vyro spermos tyrimai (spermograma): Spermograma leidžia įvertinti svarbiausius vyro vaisingumo rodiklius - spermatozoidų kiekį, judrumą, formą ir bendrą spermos būklę. Gauti rezultatai padeda nuspręsti, ar taikytinas natūralus pastojimo būdas, ar reikalingos pagalbinio apvaisinimo procedūros.
Hormonų tyrimai dėl endokrininių sutrikimų: Atlikus kraujo tyrimus įvertinamas hormonų lygis ir nustatomi galimi endokrininiai sutrikimai.
Laparoskopijos testas: Laparoskopijos testas gali įvertinti pacientės kiaušintakių sveikatą.
HyFoSy testas: Naudojants ExEm putomis kartu su echoskopijos testu, HyFoSy yra vienas iš pagrindinių šiomis dienomis naudojamų kiaušintakių pratekamumo ir gyvybingumo testų.
Histeroskopijos procedūra: Šios procedūros metu, per kamerą, gydytojas gali matyti ir įvertinti gimdos ertmės sveikatą ir diagnozuoti potencialias nevaisingumo problemas.
Ultragarsinė echoskopija: Ultragarsinė echoskopija yra vienas pagrindinių ir standartinių įrankių stebėti tiek nevaisingumo procedūrų, tiek nėštumo vystymąsi.
