Lietuvoje veiklą pradėjo pirmasis tokio pobūdžio centras, skirtas laukinių gyvūnų globai ir priežiūrai. Šis unikalus projektas, įgyvendintas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Aplinkos ministerijos pastangomis, finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, o priežiūrą vykdo Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Istorija ir poreikis
Iki šiol Lietuvoje trūko institucijos, galinčios profesionaliai pasirūpinti netinkamomis sąlygomis laikomais laukiniais gyvūnais, pavyzdžiui, tigrais, beždžionėmis ar lokiais, nuo jų paėmimo iki gydymo, laikinos globos ar reabilitacijos. Taip pat trūko gebančių suteikti kvalifikuotą globą iš gamtos paimtiems įvairių grupių laukiniams gyvūnams - ropliams, paukščiams, žinduoliams. Dėl šių priežasčių beveik 60 proc. pagalbos prireikusių laukinių gyvūnų Lietuvoje buvo užmigdomi. Sudėtingesniais atvejais konsultacinės ir kitos paslaugos neretai tekdavo pirkti iš užsienio specialistų.
Lietuvoje auga dėmesys laukinių gyvūnų gerovei: per praėjusius metus vienintelis šalyje Laukinių gyvūnų globos centras sulaukė gerokai - net ketvirtadaliu - daugiau pranešimų dėl pagalbos. Iš viso per 2025 metus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos Laukinių gyvūnų globos centras (LGGC) sulaukė 8 281 pranešimo apie laukinius gyvūnus, kuriems galbūt reikalinga pagalba. Tai - 25 proc. daugiau nei 2024 m. Pagalbos prireikė 2 318 vietinių rūšių gyvūnų - 17 proc. daugiau nei 2024 m. Iš jų 1 728 (75 proc.) buvo paukščiai, 574 - žinduoliai, 14 - ropliai ir 1 varliagyvis. Dalis gyvūnų - įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Į laisvę po gydymo ir reabilitacijos paleista 611 gyvūnų. Taip pat suteikta laikinoji globa 251 iš netinkamų laikymo sąlygų paimtam ar konfiskuotam gyvūnui.
„Nuo pat veiklos pradžios matome, kad pagalbos laukinei gyvūnijai poreikis gerokai didesnis nei prognozuota įgyvendinant projektą. Susidūrėme su net septynis kartus didesniu pranešimų skaičiumi nei tikėjomės, ir dvigubai didesniu gyvūnų, kuriems reikia pagalbos, skaičiumi“, - pastebėjo LSMU Laukinių gyvūnų globos centro vadovė Justina Morkūnaitė.
Naujasis Laukinių gyvūnų globos centras
Kauno rajone, Naujųjų Muniškių kaime, atidarytas pirmasis Lietuvoje ir didžiausias Baltijos šalyse centras, kuriame visą parą, septynias dienas per savaitę, teikiama kvalifikuota pagalba sužeistiems, paimtiems iš netinkamos aplinkos, konfiskuotiems ar globos reikalingiems laukiniams gyvūnams iš visos Lietuvos. Tai - LSMU padalinys, kurio statybos kainavo 4,8 mln. eurų. Jo veiklą kasmet finansuos Aplinkos ministerija, skirdama apie 830 tūkst. eurų.
5,77 ha ploto teritorijoje įrengtas modernus pastatų kompleksas: veterinarijos gydykla su apžiūros patalpomis ir naujausia diagnostine įranga aprūpinta operacine, laboratorija, gydymo-reabilitacijos patalpos, vidaus ir lauko voljerai, biuro ir kitos veiklai reikalingos patalpos.
„Viena svarbių mūsų universiteto plėtros krypčių - kad mokslo žiniomis grįsti gyvūnų sveikatos ir gerovės principai prisidėtų kuriant sveikesnę visuomenę, ugdant atsakingą požiūrį į gyvūnus. Džiugu, kad Laukinių gyvūnų globos centras šią savo misiją jau yra pradėjęs vykdyti, o universitetas laukiniams gyvūnams gali suteikti profesionalias aukščiausio lygio veterinarijos gydytojų ir kitų specialistų paslaugas“, - sakė LSMU rektorius Rimantas Benetis.
Pasak Laukinių gyvūnų globos centro vadovės Justinos Morkūnaitės, per metus centras galės suteikti gydymo ir globos paslaugų per 1 200 įvairaus dydžio laukinių gyvūnų: paukščiams, ropliams, įvairaus dydžio žinduoliams. Jiems teiks pagalbą penki aukštos kvalifikacijos veterinarijos gydytojai ir kiti specialistai.
Veikla ir tikslai
Centras visą parą, 7 dienas per savaitę priims ir teiks pagalbą sužeistiems, paimtiems iš netinkamos aplinkos, konfiskuotiems ar globos reikalingiems laukiniams gyvūnams iš visos Lietuvos. Numatoma, jog Laukinių gyvūnų globos centras spręs visus laukinių gyvūnų globos ir jiems reikalingos priežiūros klausimus.
Sužalojimų priežastys ir diagnozės
Dažniausiai į LGGC patenka gyvūnai, sužeisti dėl žmogaus veiklos: susidūrę su transporto priemonėmis, atsitrenkę į stiklines vitrinas, įsipainioję į atliekas ar žvejybos įrangą, įkritę į neuždengtus šulinius ar vandens rezervuarus, kaminuose įstrigusios pelėdos. Veterinariniai tyrimai rodo, kad dažniausios diagnozės - kaulų lūžiai, žaizdos, dehidratacija, išsekimas, svetimkūniai virškinimo trakte.
Susiduriama ir su tyčiniais sužalojimais: praėjusiais metais 14 gyvūnų buvo sužaloti šaunamaisiais ar pneumatiniais ginklais. Dažniausiai nukenčia varninių šeimos paukščiai ir baltieji gandrai. Veterinarijos gydytojas Rokas Matevičius pasakojo apie kovą, kurio kūne buvo aptikti du pneumatinio ginklo šoviniai, įstrigę ties šonkauliais. Šovinius pašalinus chirurginiu būdu, paukštis neišgyveno, tikėtina, kad be mechaninių pažeidimų, prisidėjo ir švino toksikozė.
Reabilitacija ir grąžinimas į gamtą
Laukinių gyvūnų globos centro tikslas - po gydymo ir reabilitacijos grąžinti gyvūną į natūralią buveinę. Tikimasi, kad LGGC specialistų suteikta veterinarinė pagalba pagerins laukinių gyvūnų išgyvenamumą, padidins jų paleidimo į laisvę tikimybę. Per 2025 m. į laisvę paleista 611 gyvūnų, tarp jų - balinis vėžlys, žvirblinė pelėda, jūrinis erelis, tulžys, vėlyvieji šikšniai, vištvanagiai.
Negalintiems išgyventi gamtoje specialistai ieškos tinkamiausių globėjų šalyje ar užsienyje. Taip pat teikiama laikinoji globa iš netinkamų laikymo sąlygų paimtiems arba konfiskuotiems gyvūnams. Pernai tokios globos prireikė 251 gyvūnui: 174 paukščiams, 68 žinduoliams ir 9 ropliams, tarp jų - ir amūriniai tigrai, karališkieji pitonai, krokodilinis kaimanas.
Švietimas ir bendradarbiavimas
Viena iš svarbių centro funkcijų - visuomenės švietimas. LGGC siekia tapti traukos centru besidomintiesiems laukine gamta, prisidėti šviečiant visuomenę apie laukinių gyvūnų globą. Ateityje centras skatins ir savanorių veiklą, taip pat jame bus atliekami moksliniai tyrimai.
Vadovė Justina Morkūnaitė džiaugiasi visuomenės aktyvumu ir empatija, tačiau pastebi, kad dalis kreipimųsi susiję su situacijomis, kai žmogaus pagalba nereikalinga. „Mūsų tikslas - ne tik gydyti, bet ir mokyti. Svarbu suprasti, kada gyvūnui iš tiesų reikia pagalbos, o kada jis tiesiog veikia pagal natūralius instinktus. Per didelis žmogaus įsikišimas gali pakenkti“, - pabrėžė vadovė.
LGGC primena: pagalbos laukiniam gyvūnui nereikia, kai plėšrūnas užpuolė grobį, du tos pačios rūšies gyvūnai kovoja dėl teritorijos, neskraidantis paukščio jauniklis paliko lizdą, laukinis gyvūnas užklydo į miestą, tačiau yra saugioje aplinkoje ir nekelia pavojaus, arba sveikas gyvūnas kam nors kelia baimę ar nepatogumų, bet nėra pavojingas.
Centras aktyviai bendradarbiauja su įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, ornitologais, biologais, taip pat kviečia bendradarbiauti asmenis ir organizacijas iš įvairių Lietuvos apskričių, galinčius padėti operatyviai reaguoti į pranešimus. Šiuo metu LSMU LGGC dirba 15 darbuotojų, atsižvelgus į didėjantį darbo krūvį, steigiama nauja konsultanto pareigybė.
Pastebėjus sužeistą laukinį gyvūną, reikėtų skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112 arba kreiptis konsultacijų telefonu 0 605 72837.
tags: #gyvunai #zinduoliams #globa
