Negimdinis nėštumas, taip pat žinomas kaip ektopinis nėštumas, yra būklė, kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina ir pradeda vystytis ne gimdos viduje. Dažniausiai tai nutinka kiaušintakyje, tačiau gali pasireikšti ir kitose pilvo ertmės vietose. Ši būklė kelia rimtą pavojų moters sveikatai ir gyvybei, todėl reikalauja skubaus medicininio įsikišimo.
Negimdinis kiaušintakinis nėštumas yra liga, susijusi su moters reprodukcine sistema, ypač su kiaušintakiais. Kiaušintakiai yra du vamzdiniai organai, kurie jungia kiaušides su gimda. Normaliai apvaisintas kiaušinis keliauja per kiaušintakį į gimdą, kur jis implantuojasi ir vystosi. Negimdinis kiaušintakinis nėštumas yra pavojinga būklė, kai apvaisintas kiaušinis negali toliau vystytis normalioje aplinkoje.
Pagrindinės negimdinio kiaušintakinio nėštumo priežastys yra susijusios su kiaušintakių pažeidimais ar anomalijomis. Tai gali būti dėl uždegiminių ligų, tokių kaip dubens uždegiminė liga (DUL), operacijų ar infekcijų, kurios gali sukelti randus kiaušintakiuose. Kiti rizikos veiksniai apima:
- Dubens uždegiminė liga (DUL): tai gimdos, kiaušintakių ir aplinkinių audinių uždegimas, „pakilęs“ iš makšties arba gimdos kaklelio. Dažniausiai šį uždegimą sukelia lytiškai plintančios ligos, pavyzdžiui, chlamidijos, gonorėja.
- Gimdos spiralė: nors pastojimo tikimybė turint gimdos spiralę yra labai menka (efektyvumas siekia 99%), ji egzistuoja.
- Prieš tai buvęs negimdinis nėštumas.
- Endometriozė.
- Rūkymas.
- Amžius (ypač vyresnis nei 35 metai).
- Pagalbinis apvaisinimas.
- Įvairūs pažeidimai operacijų metu.
Negimdinis nėštumas pasitaiko maždaug 1 iš 50 nėštumų ir jam reikia nedelsiant atkreipti dėmesį. Kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina ne gimdoje, o (dažniausiai) kiaušintakyje ar (gerokai rečiau) tolimesnėse ar artimesnėse gimdos prieigose, gydytojas diagnozuoja „negimdinį nėštumą“. Priežastys gali būti įvairios, tiksliai nustatyti ne visuomet įmanoma. Kartais gemalui kiaušintakis nepraeinamas tampa dėl randų ar sąaugų, likusių po turėtos chlamidijų infekcijos.
Simptomai ir diagnostika
Pagrindiniai negimdinio kiaušintakinio nėštumo simptomai gali būti:
- Pilvo skausmas, ypač vienoje pusėje.
- Kraujavimas iš makšties (dažnai tepliojantis).
- Galvos svaigimas ar silpnumas.
- Mėnesinių nebuvimas (amenorėja).
- Pykinimas, nuotaikos svyravimai.
Kadangi kiaušintakyje embrionas negali vystytis, po dviejų - trijų savaičių jis miršta. Požymis gali būti tepliojantis kraujavimas penktąją ar šeštąją nėštumo savaitę. Stiprūs, tačiau tik vienoje pusėje besikoncentruojantys skausmai pilvo apačioje taip pat gali byloti apie negimdinį nėštumą. Abiem atvejais nėščioji būtinai turėtų pasitarti su gydytoju.
Negimdinio kiaušintakinio nėštumo diagnostika apima kelis metodus. Pirmiausia atliekamas kraujo tyrimas, siekiant nustatyti hCG (žmogaus chorioninio gonadotropino) lygį, kuris paprastai yra mažesnis negimdinio nėštumo atveju. Taip pat naudojama ultragarso tyrimas, kuris padeda vizualizuoti nėštumą ir nustatyti jo vietą. Sustorėjusį kiaušintakį ginekologas paprastai užčiuopia. Be to, jis dar atliks apžiūrą ultragarsu. Nepamačius gimdoje vaisiaus dangalo, kai moters kraujyje jau nustatyta didelė nėštumo hormonų koncentracija, liūdnas įtarimas pasitvirtina.
Gydymas ir atsigavimas po operacijos
Negimdinis nėštumas yra pavojinga būklė, kuriai reikalingas skubus gydymas. Jei greitai nebus gydoma, dėl augančios negimdinės masės gali sprogti kiaušintakis ir sukelti gyvybei pavojingą kraujavimą. Todėl negimdinis nėštumas reikalauja skubaus gydymo.
Negimdinio kiaušintakinio nėštumo gydymas priklauso nuo nėštumo stadijos ir paciento būklės. Anksti nustačius negimdinį nėštumą, jeigu moters būklė yra stabili, nėra kraujavimo, kiaušintakio trūkimo rizikos ir pan. gali būti taikomas medikamentinis gydymas. Vaistai slopina nėštumo vystymąsi ir apvaisintas kiaušinėlis yra reabsorbuojamas moters organizmo. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, tokius kaip metotreksatas, kurie padeda sustabdyti nėštumą ir sumažinti komplikacijų riziką.
Kitais atvejais, ypač jei yra vidinio kraujavimo tikimybė ar požymiai (pavyzdžiui, dėl kiaušintakio plyšimo), yra reikalinga skubi operacija. Jei būklė yra sunki arba yra vidinio kraujavimo požymių, gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų pašalintas negimdinis nėštumas ir išvengta rimtų pasekmių. Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazinius metodus, siekiant sumažinti atsigavimo laiką ir komplikacijų riziką. Kalbant apie operacijas, kai jų jau prireikia, šios skirstomos į gimdos, gimdos priklausinių: gimdos priedų ir kiaušintakių, makšties ir gimdos kaklelio operacijas. Šiuo laiku, kai tik įmanoma, vis dažniau taikomos minimaliai invazinės operacijos: video laparoskopija ir histeroskopija.
Video laparoskopija taikoma, kai moteris skundžiasi neaiškios kilmės pilvo skausmais, pavyzdžiui, įtariant ginekologinį uždegimą, taip pat esant negimdiniam nėštumui. Histeroskopija gali būti atliekama dėl gimdos gleivinės polipų ar pogleivio miomų.
Minimaliai invazinės operacijos yra saugios ir nekenksmingos, po jų greičiau sveikstama, sutrumpėja gulėjimo stacionare laikas, sumažėja gydymo išlaidos. Iš ligoninės moterys po tokių operacijų dažniausiai išeina tą pačią ar kitą dieną. Tik tris keturias dienas rekomenduojama vengti sunkios fizinės veiklos, nesportuoti ir apie dvi savaites susilaikyti nuo lytinių santykių.
Anot specialistės R.Valiūnienės, medicina sparčiai žengia į priekį tad daugelis ginekologinių ligų visiškai išgydomos. Moterys po operacijos jau tą pačią dieną gali grįžti prie įprastos veiklos. Tačiau medikė akcentuoja, kad pas ginekologą lankytis reikia vieną ar du kartus per metus.
Jeigu negimdinis nėštumas buvo nutraukiamas medikamentų pagalba, dažniausiai rekomenduojama palaukti bent 3 mėnesius. Jei nepašalinamas kiaušintakis, visiškai įmanoma pastoti dar kartą - net jei teko operuoti. Tiesa, negimdinį nėštumą patyrusios moterys labiau rizikuoja, kad ir kitas nėštumas bus negimdinis. Todėl vėl pastojus derėtų kuo atidžiau įsiklausyti į savo organizmą, nepraleisti profilaktinių apžiūrų, o atsiradus nusiskundimų išsyk kreiptis į gydytoją.
Statistiškai 65% moterų sėkmingai pastoja per 18 mėn. Jei pastoti po negimdinio nėštumo labai ilgai nepavyksta, dar lieka pagalbinio apvaisinimo galimybė.
Moteris pasakoja, kaip jos „kaimas“ ją palaikė po negimdinio nėštumo persileidimo
Po operacijos šešis mėnesius moteriai rekomenduojama vengti pastojimo. Gydytojas skiria geriamųjų kontraceptikų bei kitokių medikamentų, organizmą stiprinančių vitaminų.
Kaip išvengti negimdinio nėštumo?
Nors tikslių priežasčių, kodėl moteriai nutinka negimdinis nėštumas, ne visada pavyksta nustatyti, tam tikri rizikos veiksniai yra žinomi. Moterys turi ypač rūpintis savo sveikata, vengti nėštumo nutraukimų, gydyti lytinių organų uždegimus, endometriozę, tiksliai žinoti paskutinių mėnesinių datą.
Nors šiuo metu galima pasinaudoti ne viena prevencine programa, moterys vis tiek nėra linkusios skirti pakankamai dėmesio savo lytinei reprodukcinei sveikatai, tuomet užleista liga sunkiau ir ilgiau gydoma. Tiesa, norėčiau akcentuoti, kad apsilankymas gydytojo ginekologo kabinete nereiškia, kad susirgimų bus galima visiškai išvengti, bet leis juos pastebėti laiku. Tuomet pavyks išvengti pačių sudėtingiausių atvejų.
Ankstyvas negimdinio nėštumo nustatymas ir gydymas yra labai svarbus siekiant išsaugoti moters sveikatą ir vaisingumą. Reguliarūs apsilankymai pas ginekologą ir dėmesys savo organizmui gali padėti išvengti šios pavojingos būklės arba laiku ją aptikti.
tags: #kiek #laiko #po #negimdinio #operacijos #isleidzia
