Gimstamumas Lietuvoje per pastaruosius tris dešimtmečius patyrė reikšmingus pokyčius.
Gimstamumo rodikliai ir tendencijos
Nuo 1994 metų iki 2024 metų gimstamumo rodiklis sumažėjo nuo 11,6 iki 6,5 gimusiųjų tūkstančiui gyventojų. Tai reiškia beveik 44 % sumažėjimą. Gimstamumas Lietuvoje nuo 1994 m. pastoviai kito, bet bendra tendencija buvo mažėjanti. Bendrai šis rodiklis (t.y. 1994 metais gimstamumo rodiklis buvo 11,6, bet iki 2000 metų jis nuolat mažėjo, pasiekdamas 9,8 (per šešerius metus gimstamumas sumažėjo beveik 16%). 2000-2002 metais gimstamumo rodiklis toliau mažėjo, pasiekdamas 8,6, bet tada stabilizavosi ir net šiek tiek pakilo iki 2006 metų, kai jis siekė 9,1. 2007-2010 metais Lietuvoje gimstamumas vėl šiek tiek pakilo, pasiekdamas 10,2 2009 metais, tačiau 2010 metais vėl sumažėjo iki 9,9.
Vaikų gimimo statistika
1994 metais Lietuvoje gimė 42 376 vaikai. Nuo tada, gimusiųjų skaičius kasmet mažėjo, iki 2002 metų pasiekdamas 29 541. 2003-2009 metais, gimusiųjų skaičius vėl šiek tiek padidėjo, siekdamas 32 165 2008 m. Tačiau šis padidėjimas buvo laikinas, nes 2010 metais gimusiųjų skaičius vėl sumažėjo iki 30 676. Nuo 2010 iki 2016 metų šis skaičius svyravo apie 30 tūkst. 1994 metais Lietuvoje gimė 42 376 vaikai, tačiau jau iki 2002 metų šis skaičius sumažėjo iki 29 541. Po to sekė laikinas atsigavimas, kai 2008 metais gimė 32 165 vaikai.
1993 m. gimė 4 213 (7,9%), 1993 m. - 4 189 (9%) nesantuokiniai vaikai.
1993 m. mirė 403 naujagimiai, t.y. 0,9% gimusių kūdikių.
Amžiaus vidurkis ir vaikų skaičius
Lietuvoje gimdžiusių moterų amžiaus vidurkis buvo 27,3 metų. Gimdė 20-29 metų moterys. Jų buvo 17 662 (60,3 proc.). 2005 m. Lietuvoje - 23 proc. vienišų moterų skaičius procentais.
2025 m. prognozuojama, kad bus 2 kartus daugiau senelių nei vaikų.
Demografinės tendencijos ir iššūkiai
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 metais natūrali Lietuvos gyventojų kaita išliko neigiama. Per metus mirė 37,4 tūkst. žmonių, o tai yra 18,8 tūkst. daugiau nei gimė. Ekspertai pabrėžia, kad norint subalansuoti gyventojų kaitą, Lietuvai reikėtų dvigubai didesnio gimstamumo. Tai reiškia, jog gimstamumo rodiklis turėtų siekti apie 37 tūkst. naujagimių per metus.
Nepaisant gerų ekonominių rodiklių, mažėjantis vaikų skaičius kelia nerimą. Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog demografinė situacija temdo ilgalaikes ekonomines prognozes.
2024 metais gyventojų skaičius Lietuvoje siekė 2 mln. 890,2 tūkst., kas yra 4,3 tūkst. daugiau nei prieš metus. Teigiamą neto tarptautinę migraciją daugiausia lėmė karo pabėgėliai iš Ukrainos bei atvykę asmenys iš Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizijos ir Indijos. Nors į Lietuvą pernai sugrįžo daugiau piliečių nei išvyko (9,4 tūkst. grįžusiųjų daugiau), gimstamumo kritimas tebėra didžiausias demografinis iššūkis.
Išvados ir siūlymai
Demografinių rodiklių kritimas Lietuvoje reikalauja skubių sprendimų. Valdžios institucijos turėtų stiprinti šeimos paramos politiką, siekdamos paskatinti jaunas poras turėti daugiau vaikų. Taip pat svarbu investuoti į ekonomines ir socialines priemones, kurios skatintų lietuvius grįžti gyventi ir kurti savo ateitį Lietuvoje.
