Vaikų darželis yra vienas efektyviausių būdų mažinti socialinę atskirtį ir suteikti visiems vaikams vienodas galimybes.
Vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų ankstyvasis ugdymas teikia ypač didelę pridėtinę vertę - reikšmingai padidina jų sėkmės mokykloje tikimybę, užkerta kelią formuotis įgūdžių skirtumams, mažina socialinę atskirtį.
Tai ypač reikšminga vaikams iš socialinės rizikos šeimų, nes darželis jiems tampa ne tik mokymosi, bet ir socialinės įtraukties vieta.
Tyrimai rodo, kad ikimokyklinis ugdymas daro teigiamą poveikį vaikų mokymosi pasiekimams, socialinei ir emocinei raidai.
Renata Bruožė, „SOS vaikų kaimų“ koordinuojanti atvejo vadybininkė sako, kad vaikai iš socialinės rizikos šeimų namuose gali neįgyti tiek socialinių įgūdžių, kiek jų gautų darželyje bendraudami su bendraamžiais.
„Kadangi maži vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius, labai svarbu lavinti šiuos įgūdžius. Būtent higienos ir kiti kasdienio gyvenimo įgūdžiai galėtų būti ugdomi darželyje. Jei vaikas nelanko darželio ir pradeda lankyti priešmokyklinę grupę, kuri yra privaloma, per tuos metus šie įgūdžiai gali likti neišlavinti iki galo. Be to, mes žinome, kokie būna vaikai - tie, kurie neturi tam tikrų įgūdžių, pavyzdžiui, nemoka nusiprausti ar ateina nešvarūs, gali tapti patyčių taikiniu tarp kitų vaikų“, - teigia R.
„Todėl atėję į privalomą ugdymą jie dažnai negeba bendrauti, tinkamai išreikšti ar parodyti savo emocijų. Taip pat jiems gali trūkti savarankiškumo, kurį tam tikro amžiaus vaikai jau turėtų būti įgiję. Tėvams dažnai nėra lengva pasakyti, kad jų vaikas gali turėti tam tikrų sunkumų ir dėl to verta lankyti darželį, todėl svarbu ieškoti būdų, kaip juos paskatinti priimti šį sprendimą“, - dėsto R.
„Vaikams, augantiems socialinės rizikos šeimose, dažnai trūksta kokybiškų socialinių ryšių. Jie gali patirti atskirtį, nes neturi galimybės bendrauti su bendraamžiais, dalyvauti ugdomosiose veiklose ar išmokti bendravimo normų. Darželyje vaikai ugdosi svarbiausius socialinius įgūdžius: kaip susidraugauti, dalintis, spręsti konfliktus ir būti bendruomenės dalimi.
Pasak Dr. Pašnekovė priduria, kad darželis yra svarbi socializacijos vieta, čia vaikas ugdomas kaip žmogus. „Tai padeda formuoti socialinius įgūdžius, kurie yra labai svarbūs vėlesniame gyvenime. Aplinka, kurioje vaikas auga, ir santykiai su kitais vaikais yra labai svarbūs, nes tai ugdo ne tik kognityvinius gebėjimus, bet ir emocinę bei socialinę brandą“, - sako V.
Darželyje dažnai pastebimi vaiko raidos sutrikimai, kurie šeimoje gali likti nepastebėti - pavyzdžiui, vėluojanti kalbos raida ar kalbos sutrikimai. „Šias problemas svarbu pastebėti kuo anksčiau ir suteikti tinkamą specialistų pagalbą, nes tai padeda vaikams lengviau integruotis ir adaptuotis gyvenime bei ateityje spręsti kylančias problemas. Jei sutrikimai lieka neaptarti ir nesprendžiami, jie gilėja ir tampa dar sudėtingesni vėlesniame amžiuje. Jos teigimu, kai tokie vaikai pradeda lankyti privalomas priešmokyklinio ugdymo klases, specialistai gali pastebėti sutrikimus ir nukreipti tėvus į pedagogines-psichologines tarnybas ar raidos centrus.
Adaptacija darželyje: iššūkiai ir sprendimai
Išleisti vaiką į darželį ir tėvams, ir vaikui dažnai reiškia pirmą didelį išsiskyrimą ir dėl to kylantį stiprų nerimą bei stresą.
Paprastai šiuos jausmus sumažina pasidalinimas savo nerimu su artimaisiais ir draugais, kurie jau turi tokios patirties.
Tačiau normalu, kad ir trimečiai dar jaučia stiprų atsiskyrimo nerimą, nes didžiausia tokio amžiaus vaiko baimė - būti paliktam ir nemylimam.
Auklė Diana dalinasi, jog dirbdama išties neretai pastebi, kad maži vaikai dažnai nėra pasiruošę pokyčiams, todėl darželio lankymas ima gąsdinti: „Vaikai gyvena savo rutinoje, kurioje yra pripratę prie veiklų, maisto ir kitų dalykų, o darželyje viskas pasikeičia - aplinka, žmonės, žaislai, reikalavimai ir taisyklės.
Visa tai padeda vaikui lengviau adaptuotis, - tikina auklė Diana. - Jei su vaiku kalbėsitės apie darželį, jam tai nebus naujiena. Jei pratinsite jį kurį laiką pabūti be mamos ir tėčio bei mokysite savarankiškumo - pačiam pavalgyti, apsirengti ir kt.
Su tuo sutinka ir V. „Pavyzdžiui, neretai vaikai tampa dirglesni, jautresni ar sunkiai sukalbami, gali neramiai miegoti, prasčiau valgyti, dažnai sirgti. Jei dėl miego darželyje kyla sunkumų, pirmiausia, reikėtų pradėti pratinti jį pačiam užmigti savo lovoje“, - teigia V.
Anot specialistės, tai daryti galima skatinant vaiką užmigti kartu su savo minkštu žaisliuku, pleduku ar kitu mėgstamu „miego draugu ir pagalbininku“.
Tuomet vaikai gali imti kovoti už poreikio saugiai būti kartu su tėvais patenkinimą taip, kaip gali: verkti, rodyti pyktį, priešintis pasilikimui darželyje tvirtai įsikimbant tėvų, kuriems taip pat kyla pasimetimas, bejėgiškumas, kaltė ir dvejonės, ar reikia palikti taip nerimaujantį vaiką darželyje“, - atkreipia dėmesį V.
Kad šis kupinas emocijų laikotarpis neužsitęstų, ji pataria skirti laiko atsisveikinimui, tačiau ne per daug - šis turi būti trumpas ir ryžtingas.
„Jei vaikas jau pradėjo verkti, skirkite jam dėmesio arba pasirūpinkite, kad tai padarytų grupėje dirbantys suaugusieji. Ji priduria, jog atsisveikinant galima įvardinti vaiko jausmus, pasidalinti ir savaisiais.
Nerimą keliančią pasilikimo situaciją darželyje taip pat galima žaisti su vaiku namuose, pasitelkiant gyvūnus ar kitokius jo mėgstamus veikėjus. V. Kašubienės teigimu, kai kurie vaikai nepaprastai stipriai ir atkakliai priešinasi atsiskyrimui, nes jaučia tėvų nerimą. V.
„Svarbu suprasti, jog sunkumų kyla ir vaikams, ir suaugusiems. Kartais net nežinome, kaip reaguoti, tačiau visada galima pasitarti su vaiko pedagogais ar psichologu“, - apibendrina V.
Darželio lankymo amžius ir pasiruošimas
Klausimas, ar vesti vaiką į darželį ir kokiame amžiuje geriausia tai padaryti, kyla kiekvienai mamai.
Kiek išgyvenimų ir nerimo susiję su šiuo įvykiu!
Žinoma, visos mamos nori, kad vaikas kaip galima anksčiau prisitaikytų prie naujos aplinkos, susidraugautų su bendraamžiais ir noriai keliautų į darželį.
Deja, ne visada viskas iš pat karto vyksta sklandžiai.
Dažniausiai nepavyksta išvengti ašarų ir sunkumų pirmomis darželio lankymo dienomis.
Optimalus laikas pradėti lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą - 3-4 metai.
Kartais, dėl objektyvių priežasčių, mama negali sau leisti tokios prabangos likti su mažyliu iki jam sueis 3-4 metai, tad lankyti darželį jam tenka jau nuo 2-2,5 metukų.
Tokio amžiaus vaikas dar labai priklausomas nuo mamos.
Jei mažyliui labai nesiseka priprasti prie darželio (esama ir tokių vaikų), geriau paieškoti galimybių palikti jį namuose su močiute ar aukle.
Tačiau nevertėtų pamiršti, kad „naminiai“ vaikai ilgainiui pajaus bendravimo su kitais vaikais trūkumą.
Todėl išėję pasivaikščioti jie veržiasi bendrauti, kartais net įkyriai lenda prie kitų vaikų.
Pratinti prie darželio lankymo geriausia palengva.
Pirma keletą kartų nueikite ten kartu su vaiku, kad mažylis susipažintų su aplinka, kurioje leis laiką.
Pirmąsias keletą dienų palikite vaiką darželyje neilgam, 1-2 valandoms, pabūkite kartu su jį.
Kai mažylis pasijus patogiai, galite išeiti palikusi jį vieną, bet neilgam.
Visi vaikai skirtingi ir sunku pasakyti, kiek dienų ar savaičių prireiks konkrečiam vaikui tam, kad adaptuotųsi prie naujų sąlygų.
Plačiąja prasme adaptacijos procesas apima pripratimą, organizmo prisitaikymą prie naujų sąlygų.
Tačiau jūs tikrai galite pasistengti, kad darželio lankymas taptų vaikui ne bausme, o džiaugsmu.
Sveikata ir imunitetas darželyje
Visų pirmą vaikai pradeda sirgti todėl, kad dėl pasikeitusios aplinkos susilpnėja jų imunitetas: naujas režimas, neįprastas maistas, daug triukšmo ir įspūdžių, išsiskyrimo su mama nerimas.
Be to, savo šeimoje kiekvienas vaikas yra įpratęs kovoti su dažniausiai namuose pasitaikančiais mikrobais, jau susiformavę jo apsauginės reakcijos.
Priimdama sprendimą leisti vaiką į darželį prisiminkite, kad tarp visų pirmą kartą peržengiančių darželio slenkstį vaikų maždaug 25 proc. yra vadinamieji „vėlyvojo starto“ vaikai.
Jų imuninė sistema vystosi lėčiau nei kitų.
Kol jie karaliauja namuose - sveikata puiki, tačiau patekę į darželį, kur visada yra tikimybė susidurti su dideliu kiekiu įvairių virusų ir bakterijų, jie pradeda nuolat sirgti.
Visų pirma reikia pradėti vaiką grūdinti.
Vasarą tai lengva: mažylis basomis laksto po žemę, nuolat mėgaujasi oro voniomis, maudosi, kitaip tariant, grūdinasi natūraliomis sąlygomis.
Tačiau problema tame, kad grūdinimasis neveikia į ateitį, jis efektyvus tik tuo metu, kai vaikas grūdinamas.
Rudenį leiskite vaikui basam palakstyti po namus (bet ne nuolat).
Nepamirškite dažniau vėdinti patalpų, kur žaidžia mažylis.
Grūdinimas leidžia normalizuoti kvėpavimo takų funkcijas vėsiu oru, kas sumažina į organizmą patenkusių virusų aktyvumą.
Todėl grūdinimas padės jei ir ne apskritai išvengti ligų, tai bent jau sumažinti vaiko jautrumą joms.
Antra, būtina stiprinti vaiko imuninę sistemą.
Nuolat verkiantis, patiriantis išsiskyrimo su tėvais stresą vaikas - lengvas grobis virusams ir mikrobams.
Virusinių infekcijų metu geriau nebandykite likimo, palikite vaiką namuose.
Jei tokios galimybės neturite, imkitės profilaktikos.
Iš pradžių įlašinkite į nosį interferono.
Kai kurie vaikai išsiskyrimą priima daugmaž ramiai, o kai kurie ilgai verkia ir negali nusiraminti.
Jei jokie įkalbinėjimai nepadeda, pabandykite bendrauti žaidimo forma.
Skirkite jam atlikti kokią užduotį, kol jūsų nebus šalia, pavyzdžiui, tegul nupiešia savo mėgstamą žaisliuką arba savarankiškai sutvarko kokią žaislų lentyną.
Tam, kad vaikas lengviau ir greičiau adaptuotųsi naujose sąlygose, ruoštis pradėkite likus keletui mėnesių iki darželio.
Vidutinis aklimatizacijos laikas - maždaug mėnuo.
Kai kurie vaikai pripranta greičiau, kiti - daug lėčiau.
Pasiruošimo darželiui etapai
- Visų pirma apsilankykite darželyje, kurį ketinate lankyti. Apžiūrėkite aplinką, atkreipkite dėmesį, kaip auklėtojos bendrauja su vaikais.
- Pamokykite vaiką bendrauti su kitais vaikais.
- Iš anksto papasakokite vaikui, kas jo laukia, kaip jis žais su vaikais, ką reiškia turėti naujų draugų.
- Darželyje dažnai karaliauja „savitarna“: tenka valgyti, rengtis pačiam. Parinkite vaikui rūbelius, kuriuos jis pats lengvai apsirengtų.
- Namuose paruoškite vaikui tipiško darželio maisto: sriubos, antrą patiekalą, varškės apkepą, košę ir pan.
- Pakoreguokite jo dienos režimą. Pusryčius, pietus, vakarienę duokite tuo laiku, kaip tai daroma darželyje.
- Išleisdama vaiką į darželį nerodykite savo nerimo - jūsų būsena lengvai persiduoda ir vaikui. Ir negąsdinkite vaiko darželiu.
Milda Karklytė - Palevičienė. Kaip paruošti vaiką mokyklai ar darželiui?
Pirmą kartą vaiką nuvesti į vaikų darželį geriausia vasarą arba ankstyvą rudenį.
Tuo metu - pats daržovių, vaisių, uogų derlius, vaikai gauna daugiausia natūralių vitaminų, jų imunitetas gana stiprus.
Leiskite vaikui pasiimti mėgstamiausią žaislą.
Tada jam nebus taip liūdna likus vienam.
Palaikykite vaiką emociškai.
Ankstyvojo ugdymo psichologė, darželio „Istorijų namai“ Kaune įkūrėja Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė išplatintame pranešime dalijasi įžvalgomis apie tai, ką darželio aplinka paprastai reiškia skirtingo amžiaus vaikams.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, vaikai su ankstyvo ugdymo įstaigomis susiduria būdami įvairaus amžiaus.
Europos Sąjungos statistikos tarnyba „Eurostat“ 2017-aisiais skelbė, kad net 95.4 proc. vaikų ES šalyse nuo 4 metų iki privalomojo pradinio ugdymo pradžios lankė ankstyvojo ugdymo įstaigas.
Taigi darželio „paragauti“, vienaip ar kitaip, gauna beveik visi, o skirtingo amžių grupes lydi vis kiti niuansai.
Turbūt nenustebinsiu pasakydama, kad vieno teisingo atsakymo, kada reikėtų leisti vaiką į darželį nėra ir negali būti - viskas priklauso ir nuo vaiko charakterio, pomėgių, ir nuo tėvų požiūrio bei galimybių.
Asmeninio archyvo nuotr./Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė
Darželio „senoliai“ - lengviau adaptuojasi, bet sunkiau mezga draugystes
Žinoma, ne paslaptis, kad paprastai noras bendrauti su kitais vaikais labiausiai išryškėja maždaug 3 metų.
Vaikai pradeda kalbėti, tad natūraliai nori ir daugiau bendrauti, pradeda tartis, daugiau žaisti kartu, megzti draugystes.
Dėl šių priežasčių 3 metų startas darželyje yra tikrai dažnas ir neretai laikomas aukso viduriuku.
Na, o kalbant apie darželį pradedančius lankyti jau paaugusius vaikus - 3,5-4 metų ir vyresnius, pastebiu, kad prie darželio aplinkos jie adaptuojasi greičiau ir su tuo susijusių emocijų išgyvena mažiau.
Jie geriau komunikuoja, kalba, tad jiems lengviau paaiškinti, ko jie nori, išsikalbėti.
Vis dėl to tokiame amžiuje vaikas jau turi susiformavusius įpročius, kuriuos darželyje neretai būna sunku pakeisti naujais.
Pavyzdžiui, jei iki pradėdamas lankyti darželį vaikas bendravo daugiausia tik su suaugusiaisiais - seneliais, aukle, tuomet natūralu, kad jiems sunkiau sekasi užmegzti draugystes darželyje.
Kitaip tariant, jei 1-2 metų vaikai pirmiausia turi adaptuotis prie darželio suaugusiųjų, tai vyresniesiems tenka priprasti prie bendraamžių.
Todėl jei ketiname į darželį leisti jau ūgtelėjusį vaiką, patarčiau prieš tai sudaryti sąlygas jam pačiam pamėginti užmegzti kontaktą su kitais vaikais, neinicijuoti visų pokalbių už jį.
Tokiu būdu po truputį formuosis jo bendravimo įgūdžiai.
Pastebiu, kad net dabar vaikams grįžus į darželį po kelių mėnesių karantino pertraukos, tai jau daro įtakos jų bendravimo įgūdžiams.
Kai kuriems tenka vėl iš naujo mokytis, kaip mandagiai parodyti dėmesį, pakviesti kartu žaisti ir pan.
Viskas susiveda į emocinį brandumą, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip vaikas sugeba paleisti mamą ir kitus artimiausius žmones.
Kuo anksčiau lavinsime vaiko vaizduotę, tuo ji bus turtingesnė
Vienas skirtumas, kuris išryškėja tarp jaunesnių ir vyresnių vaikų, tai jų gebėjimas laisvai fantazuoti.
Mes daug dėmesio skiriame kūrybiniams žaidimams, kuriuose vaikai gali duoti laisvę fantazijai.
Atėję į darželį vyresnieji tai priima sunkiau - jiems sudėtingiau atsipalaiduoti ir laisvai kurti savo žaidimo siužetą, tam prireikia kiek daugiau laiko.
Natūralu, nes, tarkim, 5 metų vaiko mąstymas jau konkretėja, tad jei kūrybiniam mąstymui iki tol nebuvo skirta dėmesio, jam yra sunkiau.
Tuo tarpu 2-3 metų vaikai labai greitai įsijaučia į įvairius vaizduotės žaidimus, lengvai juos priima ir neapsistoja ties vienos temos vystymu.
Net pačius mažiausius jau bandome sudominti nuotykių knygomis, herojais, kuriuos vėliau perkeliame į savo žaidimus.
Žinoma, jiems reikalinga daug didesnė suaugusiųjų iniciatyva, kai tuo tarpu vyresnieji jau patys gali planuoti ir vesti žaidimus, burtis į komandas.
Sauliaus Žiūros nuotr./Vaikų darželis
Kada jau laikas?
Žinoma, kaip jau minėjau anksčiau, tik patys tėvai gali nuspręsti, kas jo vaikui yra geriausia ir kada jis turėtų pradėti ankstyvąjį ugdymą.
Viskas susiveda į emocinį brandumą, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip vaikas sugeba paleisti mamą ir kitus artimiausius žmones, kaip noriai gali pabūti ir kitų žmonių draugijoje.
Kai vaikas jau pradeda dairytis kitų vaikų mamą palikdamas antrame plane, tai taip pat jau neblogas rodiklis.
Tačiau svarbiausia, kad bet kokio amžiaus vaikas darželyje jaustųsi saugus ir ramus, kitaip net geriausios ir smagiausios ugdymo programos jam nerūpės.
