Per pirmuosius savo metus jūsų kūdikis pasiekia neįtikėtino dydžio progresą. Nuo mažyčio gulinčio nykštuko, kuris dar net nežino, kur yra jo nosytė, iki ganėtinai protingo mažylio, kuris turi labai daug ką pasakyti bet kuria tema, ropinėja, lipa laiptais ir moka pats valgyti. Tėvai stebi savo kūdikio vystymąsi, registruoja jį ir didžiuojasi, bet taip pat ir jaudinasi, pastebėję kokį nors atsilikimą, kurį laiko įspėjamuoju signalu apie tai, kad jų kūdikis neatitinka standartų. Labai dažnai tai būna nepagrįstas jaudinimasis, nes standartiniai naujų įgūdžių mokymosi laiko rėmai yra platūs.
Kūdikio vystymosi etapai
Pirmaisiais gyvenimo metais sparčiausiai kinta kūdikio smegenys ir įvairios raidos sritys. Naujagimystė - pirmasis kūdikio mėnesis šiame pasaulyje. Šis laikotarpis yra skirtas organizmo adaptacijai prie pasikeitusios aplinkos: temperatūros, vaizdinės ir garsinės stimuliacijos. Pirmų mėnesių judėjimas paremtas refleksais, tad normalu, kad naujagimis spontaniškai spardosi ar nevalingai juda kojytėmis ir rankytėmis. Ilgainiui jis po truputį atranda savo kūno dalis ir jo judėjimas tampa valingas. Įprastai, jeigu nėra trikdžių, kūdikio savęs bei pasaulio pažinimas ir judėjimas vystosi tam tikra seka. Čia svarbu, kad tėveliai prisidėtų prie sėkmingo augimo teisingai nešiodami ir keisdami guldymo padėtis.
1-2 mėnesiai: Pirmieji garsai ir judesiai
Vieno mėnesio amžiaus kūdikis jau bendrauja su jį supančia aplinka: pakeltas nustoja verkti, žiūri į kalbančio asmens ar mamos veidą maitinant, pasuka galvytę ir veiduką į šviesą, akimis seka žaislą. Antras mėnuo: gulėdamas ant nugaros kūdikis jau turėtų po truputį atrasti vidurio liniją ir gebėti išlaikyti galvą tiesiai bent 10 sekundžių, kūdikio rankos vis dar juda spontaniškai ir ne visai koordinuotai, kojos būna kiek sulenktos per šlaunis ir kelius, vis dar stebimas spotaniškas spardymasis. Galime pastebėti, kad kūdikis vis ilgiau išlaiko dėmesį, geba fiksuoti žvilgsnį. Gulėdamas ant pilvo, kūdikis laiko rankas sulenktas per alkūnes, geba pakelti galvą ir išlaikyti ją kelias sekundes, galva būna pakelta 45 laipsnių kampu.
Tai specifinė maždaug dviejų-trijų mėnesių amžiaus kūdikio kalba. Tai gomuriniai, daugiausiai veliariniai garsai, pavyzdžiui „gli“, „kli“, „tli“, „gu“, „gla“. Vystantis kalbos organams, maždaug šeštąjį kūdikio gyvenimo mėnesį, vogravimas virsta gugenimu. Kūdikis kartoja ir mėgdžioja aplink girdimus garsus, taria garsus, skiemenis, eksperimentuoja su garsais, jų melodingumu ir garsų stiprumu.
3-4 mėnesiai: Stiprėjantys raumenys ir galvos kontrolė
Trečias mėnuo itin svarbus, kaip atskaitos taškas vertinant kūdikio raidą. Gulėdamas ant nugaros kūdikis jau turėtų būti atradęs vidurio liniją, išlaikyti galvą tiesiai, suvesti rankutes, nešti jas į burnytę (taip kūdikis stimuliuos ne tik savo pirštukus, bet ir kalbinę raidą) ir po truputį siekti žaislų. Tai rodys smulkiosios motorikos vystymosi pradžią. Taip pat svarbi gulėjimo ant pilvo laiko trukmė ir kokybė. Kūdikis turėtų turėti tvirtą dilbių atramą, alkūnes jau laikyti ne be prie kūno, o sulig pečių linija. Galvą turėtų laikyti pakeltą 90 laipsnių kampu ir ne trumpiau nei vieną minutę. Amerikos pediatrijos asociacija nurodo, kad trijų mėnesių kūdikis turėtų per dieną išbūti aktyviai gulėdamas ant pilvo 60 min., minimaliai 20 min. Tai apima nešiojimą, guldymą ant skirtingų paviršių ir ridenimą ant kamuolio pilvu žemyn. Nuo 2-3 mėn. jau galima pradėti taikyti tikslingas ar prevencines mankštas, masažus, lankyti užsiėmimus vandenyje.
Nuolatinis kūdikio judėjimas veikia kaip nepertraukiamas jo raumenų treniravimas. Todėl svarbu sudaryti kūdikiui galimybes treniruoti įvairias kūno raumenų grupes, guldant jį skirtingomis padėtimis. Guldydami kūdikį ant pilvo, suteikiate jam galimybę treniruoti kaklo ir krūtinės raumenis. Visa tai apie trečią-ketvirtą mėnesį vainikuoja savarankiškas galvos ir krūtinės pakėlimas. Kūdikis išlaiko save remdamasis rankomis ir pakelia galvytę.
4-6 mėnesiai: Sėdimos padėties ir objektų tyrinėjimas
Ketvirtas menuo: gulėdamas ant nugaros kūdikis jau trečią mėnesį vis pakeldavo kojeles į viršų, o ketvirtą mėnesį būdravimo metu kojos jau turėtų būti daugiau pakeltos nei nuleistos. Kūdikis pamažu pradeda siekti keliukus ir taip atranda savo kojas. Čia aktyvinasi liemens ir pilvo preso raumenys, ko pasekoje kūdikis pakėlęs kojeles prie pilvo pradeda virsti ant šoniuko. Stipresni mažyliai net ir pilnai apsiverčia. Įprastai kūdikis apsiverčia nuo nugaros ant pilvo tarp 3 ir 5 mėn. Gulėdamas ant pilvo keturių mėnesių kūdikis geba siekti žaisliukus, kurie padėti priekyje.
Maždaug trečią gyvenimo mėnesį kūdikis gali laikyti jam į rankas įduotus daiktus, tačiau sąmoningai, planuotai sugriebti daiktus pradeda apie šeštąjį gyvenimo mėnesį.
Penktas mėnuo: kūdikiui gulint ant pilvo - galime stebėti kaip sustiprėjęs kūdikio pečių juostos ir nugaros raumenynas. Jeigu kūdikis jau trečią mėnesį tvirtai gulėjo ant pilvo, vėliau išmoko pernešti svorį nuo vienos rankos prie kitos ir taip siekti žaislų, tai penktą mėnesį jis jau bando save kelti kiek aukščiau ir stumiasi į tiesių rankų atramą. Tiesių rankų atrama visapusiškai stiprina visą nugaros raumenyną nuo pat kryžmens iki pat kaklo. Čia svarbu ne tik, kad kūdikis būtų išsitiesęs rankomis ir remtųsi į pagrindą, bet kad ir gebėtų atkelti krūtinę. Itin dažnai kūdikiai visų pirma tarsi plaukia, o po to išsistumia. Kai kurie kūdikiai gulėdami ant pilvo jau bando kelti užpakaliuką į viršų, taip tarsi formuodami „palapinę“, ir tai yra šliaužimo ir ropojimo užuomazgos.
Apsivertimas nuo pilvo ant nugaros ir atvirkščiai, yra įgūdis, kurį kūdikis išmoksta maždaug šeštąjį gyvenimo mėnesį.
6-9 mėnesiai: Šliaužiojimas, ropojimas ir sėdėjimas
Šeštas mėnuo. Kūdikis gulėdamas ant nugaros ir ant pilvo geba siekti žaislų įvairiomis kryptimis, siekiant žaislo - apsiversti. Kūdikis geba pasiekti ir ragauti pėdutes, o tai rodo, kad kūdikio klubų mobilumas pasiruošęs sėdėjimui. Tad šis mėnuo reikšmingai svarbus, nes jeigu kūdikis jau pakankamai sustiprėjęs ir jo liemens raumenynas pasiruošęs - jau galima po truputį kūdikį sodinti ir mokyti sėstis per šoną. Kūdikis jau turėtų vartytis nuo nugaros ant pilvo per abi puses, gulėdamas ant nugaros atkelti galvelę ir pritraukti smakriuką, laikomas kiek pakeltu kampu - norėti riestis, tarsi sėstis, o būdamas ant pilvo - turėti tiesių rankų atramą ir netgi siekti žaislų iš šios pozicijos. Kai kurie kūdikiai geba ne tik apsiversti nuo nugaros ant pilvo, bet ir atsiversti.
Prieš šį etapą atsiranda šliaužiojimas (maždaug šeštą-septintą mėnesį), kitaip tariant, judėjimas, kai kūdikis perkelia savo kūną, naudodamasis rankų jėga. Turėtumėte pasirūpinti, kad jis nesustotų šiame etape ir pereitų į ropojimo etapą (aštuntą-devintą mėnesį), kitaip sakant, pradėtų pakaitomis dirbti rankomis ir kojomis.
Apytikriai tuo pat metu (aštuntą-devintą gyvenimo mėnesį) kūdikis išmoksta atsisėsti. Ši padėtis kūdikiui labai patinka, nes jis gali žaisti laisvomis rankutėmis ir stebėti supančią aplinką, taigi, jis natūraliai stengiasi išmokti atsisėsti. Būkite ramūs, jis išmoks to pats, kai jo raumenys, skeletas ir sąnariai bus tam pasiruošę.
9-12 mėnesiai: Stovėjimas ir pirmi žingsniai
Paprastai tėvai tai supranta teisingai, kaip ženklą, reiškiantį, kad netrukus jų kūdikis pradės vaikščioti. Prisitraukimas ir stovėjimas laikantis už baldų yra laikinas etapas, tai mankšta, kuri padeda kūdikiui pasiruošti vaikščioti.
Sulaukęs vienerių, kūdikis pradeda reaguoti į savo vardą. Jis taip pat supranta paprastas komandas, ypač tokias, kurias lydi konkretus kontekstas.
Jis prasideda nuo neužtikrintų, svirduliuojančių žingsnių, trumpo atstumo iki artimiausio objekto, už kurio kūdikis gali laikytis ir naudoti jį kaip atramą, įveikimo. Netrukus po to atsiranda džiaugsmingas skubėjimas į mamos ar tėčio glėbį. Vaikščiojimas yra įgūdis, kurio tėvai laukia tikriausiai su didžiausiu nekantrumu. Tačiau jo nederėtų skubinti. Turėtumėte žinoti, kad laiko, per kurį mažylis turi ištobulinti vaikščiojimą, rėmai yra labai platūs, nuo dvylikto iki aštuoniolikto jo gyvenimo mėnesio, o bet koks bandymas tai paskubinti, pavyzdžiui, vaikštynės ar vedžiojimas už rankos, gali per daug apkrauti kaulų ir sąnarių sistemą, pakenkti raiščiams ir sąnariams, ir vėliau gali prireikti ortopedų pagalbos.
Kūdikio galvytės formavimasis ir priežiūra
Kūdikio galvytės kaulai yra minkšti ir paslankūs, o mažyliai daug laiko praleidžia gulimoje padėtyje, tad galvytės suplokštėjimas ar kitos deformacijos yra pakankamai dažnas reiškinys. Neretai galvytės forma normalizuojasi ir suapvalėja savaime, kūdikiui augant ir ėmus daugiau judėti.
Plagiocefalija yra dažniausiai pasitaikanti kaukolės deformacija. Jai būdinga galvos deformacija, kuomet viena galvos dalis yra plokštesnė, pastebima galvos ir (kartais) veido asimetrija. Plagiocefalija (arba galvos suplokštėjimas vienoje pusėje) - dažniausiai pastebima kaukolės deformacija iš vienos pusės. Pažvelgus iš viršaus vaiko galva yra rombo formos. Šiam tipui būdinga veido asimetrija (išsišovęs vienas žandikaulis, didesnė akis, kreiva burnytė).
Brachicefalija. Brachiocefalijos atveju kūdikio galva yra simetriška, tačiau žiūrint iš šono - sutrumpėjusi, tarsi „nukirsta“. Pakaušis tolygiai suplokštėjęs, platus.
Skafocefalija yra galvos suplokštėjimas iš šonų. Vaiko veidukas ir galvytė susiaurėjusi iš abiejų pusių, pažvelgus iš viršaus galva primena elipsę.
Plagiocefalijos ir kitos kūdikių galvytės deformacijos dažniausiai atsiranda dėl kūdikio kaukolės ypatumų, ilgo gulėjimo vienoje padėtyje ir perteklinio įvairių gultukų, sūpuoklių, automobilinių kėdučių ir kt. kūdikių „įrangos“ naudojimo (perteklinis šių priemonių naudojimas siejamas su vadinamuojų kūdikių konteinerio sindromu). Šie veiksniai yra kontroliuojami, t.y. Kūdikio galvytė gali deformuotis ir dėl kitų priežasčių, kurios nėra susijusios su kūdikio priežiūra. Šių veiksnių negalime kontroliuoti, tačiau žinodami apie juos tėvai gali atkreipti dėmesį į kūdikio galvytės formą ir imtis savalaikių priemonių jai koreguoti. Pavyzdžiui, jeigu nėštumas buvo daugiavaisis arba kūdikio padėtis gimdoje buvo pataloginė, kūdikio galvytė gali deformuotis dėl vietos stokos, per didelio jai tenkančio spaudimo. Kūdikio galvytės deformaciją gali lemti gimdymo metu naudotos žnyplės ar vakuuminis vaisiaus ekstraktorius.
Žmogaus kaukolę sudaro net 29 didesni ir smulkesni kaulai, kurie kūdikiui gimus nėra suaugę ir yra paslankūs. Gimdymo metu naujagimio kaukolės kaulai susispaudžia, net persidengia vienas su kitu - tai padeda kūdikiui prasibrauti pro sąlyginai siaurus gimdymo takus. Gimimo metu atsiradusios deformacijos yra atsistato greitai. Plagiocefalijos atvejų padagėjo po to, kai 1990-aisiais buvo paskelbta rekomendacija kūdikius migdyti tik ant nugaros, siekiant apsaugoti nuo staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS, angl. Neišnešiotas naujagimis. Daugiavaisis nėštumas. Ilgas, komplikuotas gimdymas. Įgimta kreivakaklystė. Vaisiaus padėtis gimdoje.
Metodai, padedantys išvengti kūdikio galvytės deformacijų
Metodus, padedančius išvengti kūdikio galvytės deformacijų, geriausia taikyti net jei kūdikis nepatenka į rizikos grupę.
- Naujagimiai mažai sukinėja galvytę, todėl būtina ją pakaitomis sukti tai į vieną, tai į kitą pusę.
- Naujagimius ant pilvuko galima paguldyti 2-3 kartus per dieną ir leisti jiems pabūti šioje pozoje 2-3 minutes. Buvimas ant pilvuko ne tik puiki plagiocefalijos prevencijos priemonė, bet ir mankšta vaiko kaklo, nugaros raumenims. Kūdikius guldykite ant tvirto paviršiaus, sudominkite juos žaisliukais, mimikomis, balsu, skatinkite vaikelį kelti galvytę, o vėliau ir pradėti šliaužti.
- Galima pajuokauti, kad dirglumas, diegliukai ar pilvo pūtimas sumažina galvytės deformacijų riziką, nes neramius mažylius tenka dažniau nešioti. Pastebima, kad tautose, kuriose vežimėliai, gultukai ir kita „vaikiška technika“ yra prabangos prekė ir kuriose kūdikius įprasta nešioti nešynėse (vaikjuostėse), plagiocefalijos atvejai išskirtinai reti. Dėl to papildomas guldymo priemones (vežimėlius, gultukus, autokėdutes) siūloma naudoti kuo mažiau ir tik kūdikiui sulaukus bent 1 mėnesio amžiaus. Vertinkite tai ne kaip kūdikio laisvalaikį, o kaip trumpą pagalbą: pavyzdžiui, į gultuką vaikelį guldykite tik pusvalandžiui, kol pasigaminsite valgyti ar nusiprausite.
Kūdikio guldymas ant pilvuko dažnai jauniems tėvams sukelia daug klausimų. Ar tai saugu? Ar kūdikiui patogu? Ką daryti, jei jam nepatinka ir verkia? Kiek ilgai turėtų išgulėti? Galvos sukamieji raumenys tvirtinasi prie kaukolės kaulų bei raktikaulių. Stiprūs, vienodai išsivystę raumenys padeda tolygiai laikyti ir kreipti paslankius kūdikio kaukolės kaulus. Tai yra apytikslis laikas, kuris daugiausia priklauso nuo individualaus kūdikio ir jo poreikio gulėti šioje padėtyje. Dažnai kūdikiai, o ypač naujagimiai, verkia paguldyti ant pilvuko ir neišbūna ilgiau nei 1-2 minutes, todėl iškelti laiko tikslai gali atrodyti nepasiekiami. Svarbu suprasti, kad guldymas ant pilvo nebūtinai turėtų būti atskirai išskirta veikla dienos eigoje.
Kūdikio nugara turėtų remtis į jūsų krūtinę arba pilvą. Su viena ranka suteikite kūdikiui atramą po kūneliu, o su kita po galvyte. paguldykite kūdikį ant savo kojų taip, kad kūdikio kojytės būtų nukreiptos į jūsų pilvą, o galva į kelių pusę. Pirmaisiais gyvenimo metais sparčiausiai kinta kūdikio smegenys ir įvairios raidos sritys. Naujagimystė - pirmasis kūdikio mėnesis šiame pasaulyje. Šis laikotarpis yra skirtas organizmo adaptacijai prie pasikeitusios aplinkos: temperatūros, vaizdinės ir garsinės stimuliacijos. Pirmų mėnesių judėjimas paremtas refleksais, tad normalu, kad naujagimis spontaniškai spardosi ar nevalingai juda kojytėmis ir rankytėmis. Ilgainiui jis po truputį atranda savo kūno dalis ir jo judėjimas tampa valingas.Įprastai, jeigu nėra trikdžių, kūdikio savęs bei pasaulio pažinimas ir judėjimas vystosi tam tikra seka. Čia svarbu, kad tėveliai prisidėtų prie sėkmingo augimo teisingai nešiodami ir keisdami guldymo padėtis. Pirmais mėnesiais turėtų dominuoti horizontalios nešiojimo padėtys, tokio kaip.: „Lopšio poza“, nešiojimas šonu ar pilvu žemyn, bet taip pat kartais galima pakeisti pozicijas vertikaliomis, tokiomis, kaip.: nešiojimas ant peties arba „Veidu į pasaulį“. Nešiojant kūdikį svarbu keisti tiek nešiojimo padėtį, tiek nešiojimo puses. Mokslinėje literatūroje nurodoma ir praktikoje pastebima, kad dažnai tėvai turi mėgstamesnę nešiojimo padėtį, pusę, patogesnę ranką.
Pasak Amerikos pediatrijos asociacijos (APA) kūdikius guldyti ant pilvelio reikėtų nuo pat pirmų gyvenimo dienų. Pradžioje tai turėtų vykti vos kelias sekundes, bet svarbu nebijoti ir praktikuoti gulėjimą ant pilvelio, nes taip po truputį bus stiprinama galvos kontrolė, o vėliau kaklo, pečių juostos ir nugaros raumenys. Šie - svarbūs sklandžiam tolimesniam judėjimo vystymuisi.
Kūdikio guldymas ant šono yra labai gera prevencinė padėtis, siekiant išvengti plokščios galvos sindromo, bei korekcijai veiksminga padėtis. Dažnai tėvai randa ir girdi informacijos apie tai, kaip kūdikius migdyti ant nugaros bei kaip guldyti ant pilvuko. Kūdikiai nėra kaip popieriaus lapas, kuriuos užtenka apversti nuo nugaros ant pilvo. Seniau mūsų močiutės sakydavo „vartyk kūdikį, guldyk ant šoniukų”. galite padėti kūdikiui, jeigu jam dar sunku išbūti šioje padėtyje ir jis nusirita. Tai gali būti susuktas rankšluostis ar paklodė, kuria paremsite kūdikį iš nugaros, arba 1 kg ryžių ar grikių pakuotė. guldymo ant šono padėtįnaudokite kaip poilsio pertraukėlę po guldymo ant pilvo. Kai kūdikis gulėdamas ant pilvo pasidaro irzlus, dažnai dar geba išbūti 2-3 minutes padėtyje ant šono. nešiokite kūdikį šioje padėtyje. Ji ypač naudinga kaklo raumenų tempimui ir sukuria efektyvų spaudimą galvos šonams.
Dažniausiai nedidelio laipsnio deformacijos išnyksta savaime, vaikui sulaukus maždaug 6 mėnesių. Kuo anksčiau imsitės profilaktinių, koreguojančių priemonių, tuo didesnė tikimybė, kad deformacijos visiškai atsistatys. Jeigu plagiocefalija išsivysto dėl kreivakaklystės, gydytojas gali rekomenduoti masažus, ortopedinę mankštą, specialią apykakę. Šis specialus lengvas šalmas dėvimas beveik visą parą, 4-6 mėnesius. Nepaisant to, kad antrąjį ir trečiąjį gyvenimo mėnesį kūdikis vis dar labai daug miega, tačiau jau galime pastebėti kokia yra 2 mėnesių kūdikio raida ir judėjimas. Juk jis jau vis daugiau būdrauja ir galima stebėti žvalesnes jo reakcijas į aplinką. Tai yra laikotarpis, kuomet spontaninius judesius ima keisti valingi, paties vaiko kontroliuojami judesiai. Kai kurie kūdikiai jau pradeda siekti rankomis kelių ir taip, atranda ryšius tarp viršutinių ir apatinių galūnių. Jei pastebėjote tokį žaidimą, tai ženklas, kad mažylis jau labai greitai išmoks pasiversti ant šono, o vėliau ir ant pilvuko. Norėdami padėti kūdikiui greičiau išmokti vartytis, nepamirškite, kad labai svarbu retkarčiais pasiūlyti pažaisti ir padėtyje ant šono. Paguldytas ant pilvuko, šiuo laikotarpiu, kūdikis turėtų išmokti ne tik išlaikyti galvytę pakėlęs, bet ir pasidairyti aplink. Jei padėsite priekyje jo barškutį, jis be papildomų pastangų turėtų palenkti galvytę žemiau, kad geriau jį apžiūrėtų. Labai gerai jei mažylis nusprendžia žaisliuką pasiekti rankomis ir net prisitraukęs patyrinėti jį burnytėje. Buvimas ant rankų, taip pat nepaprastai svarbus mažylio judesių vystymuisi. Jei teisingai nešiosite savo kūdikį, t.y.Įsidėmėkite: prilaikomas ties pečiais, už pažastų ir dubens trečiojo mėnesio pabaigoje kūdikis turėtų jau gana tvirtai laikyti galvą keičiant padėtis (t.y. El. Kūdikio guldymas ant šono yra labai gera prevencinė padėtis, siekiant išvengti plokščios galvos sindromo, bei korekcijai veiksminga padėtis.
Stebėkite, kad kūdikis ilsėtųsi ant abiejų žandų po maždaug vienodai laiko.
Kūdikio mityba ir kalbos raida
Maisto kandimas būtinas savarankiškam valgymui ir yra nepaprastai svarbus tinkamai kalbos raidai. Suaugusiems šis įgūdis atrodo savaime suprantamas, tačiau kūdikiai privalo jo išmokti.
Kūdikio dantų higienaDantenų higiena, o vėliau ir kūdikio pieninių dantukų priežiūra, turi įtakos kalbos ir sąkandžio vystymuisi, taip pat ir bendrai jo mažyčio organizmo būklei.
