Vanduo yra gyvybiškai svarbi sveikos mitybos dalis, o nėštumo metu jo svarba dar labiau išauga. Tačiau ar visada galvojame apie tai, kokį vandenį geriate - šiltą ar šaltą? Atsakymas gali nustebinti, nes šiltas vanduo turi savų privalumų.
Vandens suvartojimas nėštumo metu
Remiantis Amerikos nėštumo asociacijos (APA) duomenimis, nėščiai moteriai reikia daugiau vandens nei įprastai. Besilaukiančioms moterims rekomenduojama išgerti mažiausiai aštuonias stiklines vandens per dieną, bet geriausia - dvylika. Dehidracija yra būdinga nėščiosioms ir gali sukelti rimtų problemų tiek moteriai, tiek kūdikiui. Ypač vanduo svarbus pirmuosius mėnesius, kai moteris kankina pykinimas.
Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.
Jei pakankamai vandens išgeriate dienos metu, atsibudus naktį gerti specialiai skaičiuojant vandens normą tikrai nereikia. Vanduo sudaro 60-70 proc. žmogaus kūno svorio. Jei organizmas nuolat nėra aprūpinamas šviežiu vandeniu, jis turi naudoti esamas atsargas, kad gyvybiškai svarbių funkcijų veikla nenutrūktų. Dar daugiau skysčių reikėtų, jei nėštumo metu atostogaujate karštoje klimato zonoje, kalnuose arba daug sportuojate.
Neretai besilaukiančios moterys vengia gerti daug skysčių, nes bijo, kad vanduo užsilaikys organizme, lems tinimus. Tačiau jūsų kūnas, gaudamas per mažai skysčių, stengiasi apsisaugoti nuo dehidratacijos kaupdamas ir užlaikydamas organizme esančius skysčius. Jei nėštumo metu kamuoja pykinimas arba tiesiog nemėgstate gerti vandens, dešimt stiklinių per dieną gali pasirodyti neįveikiamai daug. Galite sugalvoti sau kasdienių rutininių veiksmų, kuriuos susiesite su vandens atsigėrimu.
Šilto vandens privalumai nėštumo metu
Pasirodo, šiltas vanduo turi savo privalumų.
Padeda virškinimui
Daugelis mano, kad šiltas vanduo gali padėti greičiau suvirškinti maisto produktus. Manoma, kad šiltas vanduo gerina virškinamojo trakto veiklą, greičiau suskaidydamas sunkiai virškinamą maistą. Tai gali palengvinti skrandžio negalavimus ir neleisti jaustis pernelyg sotiems.
Mažina vidurių užkietėjimą
Anot šaltinių, vidurių užkietėjimas yra labai dažnas viso nėštumo metu dėl padidėjusių hormonų skaičiaus ir augančios gimdos. Dėl hormonų žarnynas atsipalaiduoja ir sulaiko maistą virškinimo trakte. Kuo didesnė gimda, tuo labiau ji spaudžia skrandį ir jį blokuoja. Manoma, kad šiltas vanduo padeda žarnynui susitraukti, leisdamas maistui greičiau patekti į skrandį.
Padeda atsikratyti toksinų
Geriant karštą ar šiltą vandenį, laikinai pakyla kūno temperatūra, o tai savo ruožtu sukelia prakaitavimą. Su prakaitu organizmas pašalina toksinus. O tai gali sumažinti galūnių patinimą, kuris dažnas nėštumo metu.
Padeda kovoti su virusais
Kitas geriamojo šilto ar karšto vandens pranašumas yra galimas imuniteto stiprinimas. Karštas vanduo gali padėti numalšinti gerklės skausmą ir palengvinti peršalimo simptomus.
Geresnė kraujo cirkuliacija
Šiltas vanduo gali padėti atverti kraujagysles, leisdamas kraujui geriau cirkuliuoti visame kūne. Pagerėjusi kraujotaka padeda atsipalaiduoti, o tai labai svarbu nėštumo metu. Šilto vandens gėrimas prieš pat miegą gali padėti atsipalaiduoti ir geriau išsimiegoti.
Mažina stresą
Geriamas šiltas vanduo padeda sustiprinti centrinę nervų sistemą, padidindamas smegenų veiklą. Dėl to pagerėja nuotaika ir sumažėja nerimas.
Atsargumo priemonės ir rekomendacijos
Prieš gerdami bet kokį karštą vandenį, įsitikinkite, kad jis nėra per karštas, kad nenusidegintumėte burnos. Geriausia gerti vandenį iš patikimų šaltinių arba naudoti filtrą, kad įsitikintumėte, jog vanduo nėra užterštas bakterijomis. Be to, vandenį galite šiek tiek paskaninti citrina, uogomis ar apelsinais.
Vanduo ir maudynės
Dažnai galima išgirsti nuomonę, kad maudytis nesaugu, nes vanduo per makštį gali patekti į vaisiaus vandenis. Tai netiesa, nes vaisius yra gerai apsaugotas vaisiaus vandenų pūslės. Maudytis vonioje nėštumo metu tikrai galima, nes tai padeda atsipalaiduoti, ypač jei vargina nugaros ar sąnarių skausmai. Vonios aliejų, druskų, putų nenaudokite per dažnai, nes tai turi įtakos makšties florai. Pasikeitus makšties pH ir natūralios floros pusiausvyrai, susidaro puikios sąlygos patogeniniams organizmams daugintis, dėl to gali padažnėti makšties uždegimai. Kontrastinis dušas padeda atsipalaiduoti ir nėštumo metu nėra draudžiamas, tačiau jei niekada to nedarėte, nėštumas nėra pats geriausias metas pradėti save grūdinti, nes tai gali sukelti organizmui papildomo streso. Maudymuisi susiruoškite saugiai: būkite atsargios, kad nepaslystumėte - ant plytelių dėvėkite šlepetes ar naudokite specialius kilimėlius.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nėščias moteris ragina vengti tiek per karštų vonių, tiek ir per vėsių vonių, baseinų. Mirkti vonioje reikėtų ne ilgiau nei 10-15 minučių. Jei maudotės ryte, papildomai galima nusilieti vėsesniu - apie 24-26°C - vandeniu. Tokia procedūra tonizuos ir atgaivins. Nėštumo metu galima maudytis vėsesnėse sūkurinėse voniose.
Plaukiojimas baseine yra labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą.
Ką galima ir ko negalima daryti nėštumo metu? Atsako ginekologė D. Visockienė
Vaisiaus vandenys
Vaisiaus vandenys yra skystis, esantis vaisiaus dangaluose (vandenmaišyje). Vandenmaišį sudaro kolageno ląstelių audinys. Kai kurios moterys vaisiaus dangalų plyšimo metu gali pajausti pokštelėjimą. Jei kyla abejonių, geriausia iš karto kreiptis į gydytoją. Nėra nieko keisto, jei net ir pilnai prasidėjus gimdymui vandenmaišis nebus plyšęs. Tačiau atvejais, kai gimdymo veikla nevyksta, vaisiaus vandenų nuleidimas (amnijotomija) gali būti naudojamas kaip gimdymo skatinimo metodas.
Plūduriuodamas vaisiaus vandenyse vaikelis jaučiasi saugus ir patiria malonių pojūčių bei komfortą. Vaisiaus vandenų sudėtis nėštumo pradžioje būna panaši į motinos kraujo plazmos, vėliau juos daugiausia sudaro vaisiaus šlapimas ir plaučių sekretas. Pirmosiomis nėštumo dienomis ir savaitėmis moters kūnas patiria didelius pokyčius. Amniono maišelyje po truputį pradeda kauptis vaisiaus vandenys: organizmas tam naudoja mamos vandens atsargas. Antrajame trimestre, kūdikio plaučiams toliau vystantis, vaisiaus vandenys padės treniruoti plaučius - vaisius skystį ryja ir iškvepia. Antrąjį nėštumo trimestrą vaisiaus vandenys turėtų išlikti skaidrūs arba gelsvo atspalvio. Trečiąjį nėštumo trimestrą vaisiaus vandenų tūris vėl kinta - kaip minėta, tarp 34 ir 36 savaičių pasiekia patį piką. Nutekėję vaisiaus vandenys įspėja apie artėjantį gimdymą. Tiesa, šiuo metu kur kas svarbiau - ne vaisiaus vandenų tūris, bet atspalvis. Jei nutekėjo skaidrūs vaisiaus vandenys, galima ramiai ruoštis ir tik po maždaug 3-5 val. vykti į ligoninę.
Kai kuriais atvejais vaisiaus vandenų tūris aplink kūdikį gali būti labai didelis. Vaisiaus vandenys vaidina svarbų vaidmenį kūdikio augimo ir vystymosi procese. Jie saugo ir aprūpina vaikutį skysčiais. Mažylis kvėpuoja skysčiais ir nuryja juos. Vaisiaus vandenų pūslė, kuriame ir auga kūdikis, pradeda formuotis maždaug 12 dieną po pastojimo. Taip pasitaiko 2 nėščioms moterims iš 100. Daugeliui moterų itin gausus vandenų kiekis būna antrojo trimestro metu, o kai kuriais atvejais skysčių perteklius susidaro jau 16 savaitėje, kas savo ruožtu sukelia priešlaikinį gimdymą.
Vienas iš veiksnių, galinčių sukelti per didelį vaisiaus vandenų kiekį, yra koks nors defektas, kuris daro įtaką kūdikio šlapimo išsiskyrimui. Paprastai, kai mažylis praryja vandens, jo kiekis šiek tiek sumažėja. Moterys diabetikės taip pat yra padidintos rizikos grupėje. Moterims, kurių vaisiaus vandenų kiekis gerokai viršija normą, gali jausti diskomfortą pilve ir turėti kvėpavimo sunkumų.
Oligohidramnionas - tai būklė, kai nėštumo metu vaisiaus vandenų yra per mažai. Polihidramnionas - tai būklė, kai nėštumo metu gimdoje susikaupia per daug vaisiaus vandenų.
Kitos svarbios rekomendacijos
Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.
Pasak specialistų, vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą.
Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui.
Nėščiosioms vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika.
Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus. Nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.
Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.
Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį. Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui.
Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms.
Jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis. Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija.
Nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose.
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas.
Labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. Galite jausti nerimą dėl gimdymo arba nerimauti dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste. Šios mintys palaiko budrumą ir gali būti sunku nuo jų atitraukti dėmesį. Tačiau nerimauti nėra produktyvu. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.
Nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Kai kurios nėščios moterys stebisi savo greitai besikeičiančiu kūnu ir jaučiasi gražios bei spindinčios, o kitos nerimauja dėl svorio padidėjimo ir figūros atgavimo po gimdymo. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis.
Nors nėščia moteris turėtų patirti pilnatvę ir palaimingą kūdikio laukimą, nėštumo metu ji visgi turi susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių savo gyvenime. Jie gali apimti mitybos pokyčius, darbo vietos pritaikymą, fizinę veiklą, sportą ir kt. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz. Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą. Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime.
