Lietuvoje vykdoma institucinės socialinės globos pertvarka, kurios esminis tikslas - perėjimas nuo stacionarių globos įstaigų prie bendruomeninių paslaugų teikimo. Šiuo metu šalyje veikia 31 stacionari socialinės globos įstaiga, skirta asmenims, turintiems proto ir/ar psichikos negalią. Jose gyvena daugiau nei 5 tūkstančiai suaugusiųjų ir virš 60 vaikų su negalia. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje kasmet diagnozuojama per 300 naujų psichikos ir elgesio sutrikimų atvejų 100 tūkst. gyventojų, o bendras sergančiųjų skaičius viršija 5,5 tūkst. 100 tūkst. gyventojų. Iš viso šalyje yra apie 15,5 tūkst. vaikų su negalia.
Vykdant institucinės globos pertvarką, kuriami grupinio gyvenimo namai (GGN), kuriuose apsigyvena žmonės su psichikos ir/ar proto negalia. Šio pertvarkos etapo tikslas - teikti apgyvendinimo paslaugas, o užimtumas turėtų vykti išorėje, taip siekiama užtikrinti sėkmingą neįgaliųjų integraciją.
Dabartinė Lietuvos institucinės socialinės globos paslaugų sistema, anot G. Baltrūno, žaloja žmogų. „Taip susiformavo, kad jei žmogus yra globojamas ir jam reikalinga globa, už jį padaroma viskas - išplaunamos grindys, sutvarkomi kambariai ir taip toliau“, - dabartinės sistemos ydą įvardijo Pertvarkos procesų ekspertas. Gyvenimas didelėje įstaigoje suformuoja tokį požiūrį, kad už jį viskas turi būti padaryta, o socialiniai darbuotojai tarsi susipriešina su klientu, nes jis jau nebenori tvarkytis pats.
Grupinio gyvenimo namai: naujas požiūris į apgyvendinimą
Grupinio gyvenimo namai, skirtingai nuo didžiųjų socialinės globos įstaigų, orientuoti tik į apgyvendinimo paslaugų teikimą. Tai reiškia, kad žmonės ten gyvena, gali būti mokomi higienos, savitvarkos, maisto gaminimo įgūdžių, tačiau užimtumas vyksta kitur. Viena svarbiausių sąlygų - kad grupinio gyvenimo namuose nebūtų nei keramikos dirbtuvių, nei pynimo studijų ar panašių įstaigų. „Kodėl? Nes tiems žmonėms nereikia, kad viskas būtų šalia. Jie gali ir turi naudotis visiems prieinamais kultūros namais, bendru kino teatru, eiti į visiems miesto gyventojams skirtus renginius. Grupinio gyvenimo namuose turi būti tik gyvenama, o profesinių įgūdžių, meninių gebėjimų ugdymas turėtų vykti kitur. Svarbiausia, kad neįgalūs žmonės iš namų išeitų į darbą ar užimtumą kaip tai kasdien daro dauguma visuomenės narių“, - sakė G. Baltrūnas.
2021 m. pabaigoje šalyje jau buvo įsteigti 33 grupinio gyvenimo namai (GGN) ar bendruomeniniai vaikų globos namai (BVGN), kuriuose gyvena suaugusieji ar vaikai su psichikos ar proto negalia. Iš jų: 5 BVGN vaikams su negalia ir 28 GGN suaugusiems asmenims su negalia.
Visuomenės požiūris ir integracijos iššūkiai
Spauda yra plačiai nušvietusi atvejus, kaip visuomenė priešinasi neįgaliųjų atsikėlimui į kaimynystę. Sociologiniai tyrimai atskleidžia, kad tik kas trečias Lietuvos gyventojas sutiktų, jog šalia jo namų įsikurtų nedideli vaikų globos namai, o mažiau nei dešimtadalis pritartų proto ar psichikos negalią turinčių asmenų globos namams. Tai rodo, kad visuomenės sąmonėje susiformavę neigiami stereotipai tebėra gajūs.
Pasak G. Baltrūno, stebuklus daro ne švietėjiškos akcijos, o tiesioginis kontaktas su neįgaliu asmeniu. Kai startavo apsaugoto būsto bandomoji paslauga, teko susidurti su dideliu nenoru nuomoti būstą psichikos sutrikimų turintiems asmenims. „Žmonės net neišklausydavo mūsų kalbos iki galo“, - prisiminė specialistas. Visuomenė pasikeis tik tada, kai neįgalūs asmenys apsigyvens kaimynystėje.
Utenos ir Panevėžio regionai kol kas nepateko į finansuojamų regionų sąrašą, todėl grupinio gyvenimo namų perspektyvos Utenoje miglotos. Kai kurios savivaldybės, kaip informavo G. Baltrūnas, tokius namus stato savo lėšomis. Grupinio gyvenimo namai jau veikia Visagine, suderintas detalus planas dėl grupinio gyvenimo namų statybos Dūkšte, Ignalinos rajone.
Utenos Dievo Apvaizdos vienuolijos seserys svarsto apie grupinio gyvenimo namų steigimą. Krikščioniški grupinio gyvenimo namai „Arka“ būtų skirti žmonėms, turintiems protinę negalią. Tokie namai jau veikia Kaune ir Vilniuje.
Skaitmeninė transformacija ir strategija | Verslo profesoriaus straipsnis
Paslaugų tinklas bendruomenėse ir NVO sektoriaus vaidmuo
Žmonėms, išėjusiems iš globos namų, ketinama teikti įvairias paslaugas: palydimąją globą, apsaugotą būstą, laikino atokvėpio ar atvejo vadybos paslaugas. Šiuo metu vykdomas pirmasis institucinės globos pertvarkos etapas - pasirengimas. Vėliau bus vykdomi kiti du etapai: paslaugų infrastruktūros plėtra regionuose bei naujų paslaugų teikimas tikslinėms grupėms. Viešuosiuose pirkimuose galės dalyvauti ir NVO sektoriaus atstovai, siūlydami paslaugas.
Regionuose intensyviai plėtojamas bendradarbiavimu paremtas institucinės globos pertvarkos klasteris, vyksta apskritojo stalo diskusijos, bendraujama su visuomenės atstovais. Pertvarkos ekspertai susitinka su bendruomenėmis, vykdo švietėjišką veiklą.
Vertinimas ir kriterijai
Įgyvendinant pirmąjį pertvarkos etapą bus atliktas globos įstaigų gyventojų vertinimas, siekiant nustatyti, kiek ir kokių paslaugų jiems reikia, kad galėtų gyventi bendruomenėje. Bus atsižvelgta į kiekvieno gyventojo norus, lūkesčius, asmenines savybes ir galimybes.
Visiems vienodų kriterijų nėra. Ypač svarbus kriterijus - paties žmogaus noras išeiti iš globos namų, gyventi savarankiškai. Bus atsižvelgta į tai, ar žmogus turi nuosavą būstą, jo pajamas, galimybes ir gebėjimus gyventi savarankiškai, taip pat į pagalbos poreikį.
| Paslaugos tipas | Aprašymas | Tikslinė grupė |
|---|---|---|
| Palydimoji globa | Individuali pagalba ir palaikymas asmeniui, gyvenančiam bendruomenėje. | Asmenys su proto ir/ar psichikos negalia. |
| Apsaugotas būstas | Būstas, kuriame gyvena iki 4 dalinai savarankiškų žmonių, gaunantiems minimalią ar prevencinę pagalbą. | Iš dalies savarankiški neįgalieji. |
| Laikino atokvėpio paslaugos | Trumpalaikė pagalba šeimos nariams, prižiūrintiems neįgalų asmenį. | Asmenys su negalia ir jų šeimos nariai. |
| Atvejo vadyba | Kompleksinė pagalba ir koordinavimas teikiant įvairias paslaugas asmeniui. | Asmenys su negalia, turintys kompleksinius poreikius. |
Bus vertinami individualūs pagalbos poreikiai, ar žmogui reikalinga slauga, priežiūra, ar jis gali apsitarnauti pats, bendrauti su aplinkiniais, tvarkyti finansus ir planuotis laisvalaikį.
Ateities perspektyvos
Lietuvoje ketinama steigti daugiau savarankiško ir grupinio gyvenimo namų, plečiant ir esamus. Dauguma žmonių globos įstaigose gyvena ilgai, jiems trūksta socialinės reabilitacijos. Negalima staiga uždaryti globos įstaigų ir išleisti šiuos žmones gyventi savarankiškai, nesukūrus jiems tinkamų sąlygų.
Dalis globos namų išliks ir toliau, juose gyvens žmonės, turintys sunkią negalią, kuriems reikia nuolatinės specialistų priežiūros. Šios įstaigos bus tobulinamos, kad teiktų paslaugas, geriausiai atitinkančias poreikius ir lūkesčius.
