Odeta Bložienė - tai asmenybė, kurios veikla apima daugybę sričių, pradedant finansų valdymu ir baigiant visuomenine veikla bei verslo vystymu. Jos patirtis ir žinios daro ją autoritetu daugeliui, o jos aktyvus dalyvavimas įvairiose iniciatyvose prisideda prie visuomenės gerovės.
Ankstyvasis gyvenimas ir šeima Odeta Bložienė gimė ir augo šeimoje, kurioje buvo vertinamas darbas ir atsakomybė. Jos tėvai nuo jaunystės užsiėmė daržovių auginimu, taip įskiepydami jai darbštumą ir supratimą apie pinigų vertę. Pašnekovė teigia, kad atsakingą požiūrį į darbą ir pinigus išugdė tėvai: „Kartu su tėvais ir sese Beata mes dirbdavome šiltnamiuose, daržuose. Tada supratau, kad pinigai iš niekur neateina ir juos pirma reikia užsidirbti, kad galėtum išleisti. Kai, būdama 18 metų, iš Kėdainių atvykau į Vilnių, iš karto įsidarbinau ir nuo to laiko taupau.“
Odeta turi seserį Beatą Nicholson, žinomą kulinarę ir laidų vedėją. Seserys palaiko artimus santykius ir dažnai bendradarbiauja įvairiuose projektuose. Kaip teigia Odeta, jos sesuo Beata visada buvo energinga ir pozityvi, o jos požiūris į gyvenimą yra vertingas pavyzdys. Nors abi seserys turi skirtingų charakterių bruožų - Odeta linkusi greitai įsiplieksti, o Beata yra konfliktų sprendėja - jos puikiai papildo viena kitą tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Jos kartu sportuoja, slidinėja, rūpinasi šunimi ir vaikais, taip puoselėdamos stiprų seserišką ryšį.
Nors maisto gaminimui Beata Nicholson skiria daug dėmesio, jos sesuo Odeta Bložienė taip pat mėgsta suktis virtuvėje ir yra Beatos geriausia asistentė. Odeta užtikrina tvarką ir sistemą, todėl Beatai lengviau kurti kulinarinius šedevrus. Šis vaidmenų pasiskirstymas tęsiasi nuo vaikystės: Beata gamindavo, o Odeta rūpindavosi organizacija ir pirkiniais.
Karjera ir veikla
Odeta Bložienė turi ilgametę patirtį bankininkystės srityje, yra dirbusi „Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadove. Ji dažnai pasisako finansų valdymo temomis, pataria gyventojams, kaip teisingai tvarkyti savo biudžetą ir taupyti pinigus. „Asmeninių finansų valdymas labai nesikeičia ir ekonomikos pakilimo, ir jos recesijos metu. Keičiasi tik strategija. Pastebėjome, kad prieš kelerius metus, prasidėjus pasaulinei ekonomikos ir finansų krizei, sumažėjo gyventojų pajamos, tačiau jie pakeitė savo įpročius ir pradėjo daugiau taupyti. Norėčiau pasakyti, kad taupymas - tik viena iš asmeninių finansų valdymo sričių", - kalbėjo O.Bložienė.
Ji pabrėžia, kad svarbu mokyti jaunimą atsakingai elgtis su pinigais ir planuoti savo ateitį. Ji pastebėjo, kad pinigų taupymo efektyvumas nebūtinai priklauso nuo to, kiek asmuo uždirba. Daugeliui net dideles pajamas gaunančių asmenų sunku suderinti pajamas ir išlaidas taip, kad dar liktų pinigų kaupti. „Vienas buvęs šalies mokinių parlamento prezidentas man pasakojo, kad studijuodamas universitete galėjo išgyventi už 400 litų, o dabar, uždirbdamas dešimt kartų daugiau, vos suduria galą su galu.“
Odeta Bložienė aktyviai dalyvauja įvairiose švietėjiškose iniciatyvose, skaito paskaitas mokyklose ir kitose įstaigose. Apie tai ir kitas sėkmingo asmeninių finansų valdymo peripetijas užvakar po pamokų Dzūkijos pagrindinėje mokykloje kalbėjo žinoma ekspertė „Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.
MEPA Projekto veikla
Odeta Bložienė aktyviai dalyvauja Mokyklos - Europos Parlamento ambasadorės (MEPA) projekte. Ši kasmetinė tarptautinė šventė simbolizuoja ne tik taiką, bet ir vienybę. Pradėjome Europos savaitę apsilankydami Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijoje, ir taip skleidėme žinią apie artėjančią Europos dieną. Progimnazijos mokiniai išklausė vyresniųjų MEPA ambasadorių paruoštą pristatymą, atsakinėjo į įvairius gimnazistų uždavinėtus klausimus, o dar labiau savo žinias pasitikrinti galėjo sužaisdami integruotą Kahoot viktoriną.
Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos MEPA komandos nariai, minėdami artėjančią Europos dieną, pratęsė visą savaitę vykstančių renginių virtinę apsilankymu Šilalės lopšelyje-darželyje „Žiogelis“. Projekto ambasadoriai vyriausiems darželio vaikams labai paprastai ir trumpai pristatė Europos Sąjungą - paaiškino, kas ji, kokie jos pagrindiniai tikslai ir veiklos jiems suprantama kalba. Darželio ugdytiniams itin patiko naudingai bei linksmai praleistas laikas.
Odeta Bložienė prisideda prie jaunimo pilietiškumo ugdymo, skatindama domėtis Europos Sąjungos veikla ir dalyvauti įvairiose iniciatyvose. Jaunieji MEPA ambasadoriai noriai prisidėjo prie šventės rengimo gimnazijoje. Vadovaujami technologijų mokytoja V. Gedeikienė gamino ir papuošė vėliavėlėmis kabinetus.
Dalyvavimas Euroscola renginyje Strasbūre
Šių metų gruodžio 5 dieną Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos projekto Mokyklos - Europos Parlamento ambasadorės(MEPA) komanda dalyvavo Euroscola renginyje, Europos Parlamento būstinėje Strasbūre. Rytinė sesija buvo pradėta dirbtuvėmis su Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros sklaidos specialiste Dimitra Liveri. Mokiniai aktyviai uždavė tiksliai suformuluotus klausimus, o Liveri atsakymai buvo aiškūs, suprantami bei detalūs. Šilalės Simono Gaudėšiaus MEPA komandos narys Jurgis Bergelis pasidomėjo, kaip ES yra pasirengusi potencialioms kibernetinėms atakoms iš agresorių valstybių, tokių kaip Rusija ar Kinija. Antroje rytinės sesijos dalyje su mokiniais bendravo Europos Parlamento viceprezidentas Javi Lopez. Mūsų komandos narė Emilija Gedvilaitė viceprezidento paklausė apie galimus JAV tarifų didinimus importuojamoms prekėms bei kaip tai galėtų paveikti ES. Antroje sesijoje mokiniai turėjo galimybę susipažinti su Europarlamentarų darbu ir dalyvauti debatų simuliacijoje. Euroscola dalyviai galėjo balsuoti dėl siūlomų pataisų įstatymams dėl kibernetinio saugumo ir rezultatai buvo perduoti J. Lopez. Renginio pabaigoje mokiniai diskutavo apie savo patirtį su lyčių nelygybę. Savo mintis išsakė Šilalės MEPA atstovai Vykintas Mylimas ir Emilija Gedvilaitė. Renginio metu mokiniai ugdė lyderiškumo, kūrybiškumo, kompromiso ieškojimo, komandiškumo kompetencijas. SGG MEPA nariai įsigilino į kibernetinio saugumo svarbą ir iššūkius, pajuto motyvaciją dar labiau domėtis ES aktualiomis problemomis ir jų sprendimu, užmezgė vertingus ir daug žadančius ryšius su kitomis mokyklomis ambasadorėmis iš įvairiausių Europos valstybių, tokių kaip Kipras, Italija, Nyderlandai.
Sugrįžę iš kelionės MEPA jauniejį ambasadoriai pasidalino savo įspūdžiais su kitais Europos klubo nariais. Susitikimo metu dalintasi “Euroscolos” renginio atsiliepimais, įsimintiniausiomis akimirkomis ir patirtomis emocijomis.
Asmeninis gyvenimas ir įvaizdis
Odeta Bložienė visuomet stengiasi atrodyti stilingai ir originaliai. Ji nebijo eksperimentuoti su savo įvaizdžiu, kartais nustebindama aplinkinius netikėtais pokyčiais. Štai, šviesiaplaukė Odeta iš kirpyklos šįsyk išėjo beveik neatpažįstama - švelnios rožinės spalvos plaukais. DELFI pakalbinta moteris tikino, jog net jos kirpėjas pergyveno dėl šių pokyčių. „Sakiau: tepk!“, - juokėsi moteris. Tiesa, ši spalva - laikina, mat plaukai rožinę spalvą įgavo panaudojus dažantį šampūną, kuris palaipsniui nusiplauna. Tad savaitėlė ar kita - ir Odeta vėl bus šviesiaplaukė. Bložienė buvo pasirodžiusi ir mėlynais plaukais. Tiesa, tai tebuvo su specialia programėle sukurtas efektas.
Vairuojate ne tik automobilį, bet ir motociklą. Kuria transporto priemone važinėjate dažniau? - paklausiau O.Bložienės.- Pastaruoju metu automobiliu, nes turiu šuniuką, kuris visur keliauja kartu. Tačiau esant geriems orams visuomet pirmenybę skiriu miesto motociklui „Suzuki Gladius“. Juo dar dažniau važinėti galėsiu tuomet, kai vaikams prasidės vasaros atostogos, tuomet jų nereikės vežioti į mokyklą. Motociklo sezoną pradedu dar pavasarį, smagu, kad šį buvo daug saulėtų dienų. Su draugais šiemet jau keliavome Molėtų keliais ir keliukais, taigi jau esame atidarę sezoną. Tikrai smagu važinėti motociklu ne tik mieste, bet ir užmiestyje. Kai tik yra galimybė, savaitgaliais nevengiu šios pramogos.
Klasės draugas turėjo motociklą „Jawa“, o Kėdainiuose yra toks senas oro uosto takas, kuriame motociklu ir važinėdavome. Bet tuomet nebuvo galimybių įsigyti motociklą ir tik tada, kai jį įsigijo vyras, pamaniau, kad ir aš norėčiau važinėti motociklu. Taip žingsnis po žingsnio pradėjau dvirate transporto priemone keliauti ir aš. Galiausiai susipažinau su merginomis, kurios vairuoja motociklus, atsirado naujų pažinčių, veiklos. Motociklu važinėju dar ne tiek ir ilgai - pastaruosius 4-5 metus. Tačiau per šį laiką jau spėjau atrasti daug naujų dalykų, tai buvo labai geras sprendimas. Su savo vyru ir drauge keliavome per Švediją ir Daniją, tuomet kėlėmės keltu. Tai - puikus galvos išvėdinimas. Tiesa, ne visuomet pavyksta išsiruošti į tokias keliones, bet stengiuosi jas suplanuoti iš anksto.
Kai prieš keletą metų įsigijau motociklą, jo iki šiol nepakeičiau. Vienu metu buvau įsigijusi „enduro“ tipo motociklą, kuriuo važinėdavau miškuose, po smėlynus, bet galiausiai jo atsisakiau, nes važinėti trūkdavo laiko, buvau patekusi į kelias sudėtingas ir pavojingas situacijas, taigi nusprendžiau, kad papildomos rizikos man nereikia. Galbūt pačios pirmosios investicijos didesnės, kai perki aprangą, tačiau aš madų nesivaikau ir vienintelis pavojus - išaugti kokią striukę. Nepasakyčiau, kad išlaidos turint motociklą yra didelės, be to, degalų dviratė transporto priemonė sunaudoja nedaug. Vienintelis svarbus dalykas - tinkamai pasiruošti sezonui, pasikeisti tepalus, atlikti techninę apžiūrą, kad kelyje netektų patirti gedimų. Kol nesi pamišęs, nesivaikai madų, nenori naujausio ir geriausio, tol išlaidos nedidelės. Aš esu miesto vairuotoja, važinėju daugiausia Vilniuje, man užtenka turimo motociklo galios, patogumo ir tikrai neketinu persėsti ant naujesnio, nes tai yra sezoninė, o ne pagrindinė transporto priemonė.
Man patinka kitaip pamatyti miestą. Kai sėdi automobilyje, tavo matymo laukas yra vienoks, o kai važiuoji motociklu - visai kitoks, matai kitas detales. Tai yra savotiškas smegenų perkrovimas, važiavimas motociklu yra didžiulis poilsis. Kai vairuoji automobilį, kartais nesupranti, kaip iš vieno taško nuvažiavai į kitą, o vairuodamas motociklą būni dėmesingesnis.
Jokios rimtos nelaimės nesu patyrusi. Tiesa, kartą iš šalutinio kelio staiga išlindo autobusas, laimė, greitai susivokiau staigiai stabdyti ir nušokti nuo motociklo. Pamaniau, bala nematė, geriau aš į tą autobusą nesitrenksiu. Man nušokus nuo motociklo jis trinktelėjo į autobusą, bet jokios didelės žalos nei man, nei kito automobilio vairuotojui nebuvo, todėl taikiai išsiskirstėme.
Beata egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti išlaikė tik iš trečio ar penkto karto, aš išlaikiau iš pirmo ir mokydamasi vairuoti automobilį, ir motociklą. Kai mes važiuojame kartu, net nėra klausimo, kas vairuos, - visuomet vairuoju aš. Kaip juokaudavo mūsų tėtis, Beata vairuoti išmoko, o Odeta gimė mokėdama vairuoti. Tai labai aišku ir mums, ir visiems kitiems. Ne, ji nevairuoja motociklo, bet norėtų išmokti. Jos vyras yra aistringas motociklininkas, taigi jie važiuoja kartu, o Beata sėdi motociklo gale. Aš labai bijau sėdėti gale, niekada to nedarau, nes man baisu, kai mane veža. Geriau pati vairuoju.
Pagrindinė transporto priemonė man dabar yra elektromobilis „Kia Niro“, jį įsigijome šiemet. Elektromobilį įkraunu namie, nes turime ir saulės elektrinę, mums tai naudinga. Vakar buvo netgi „minusinė elektra“, taigi įsikrovėme automobilį nemokamai ir galime savaitę važinėti. Smagu, kad Vilniaus mieste yra nemokamas elektromobilio statymas, taip pat kai kuriose gatvėse yra speciali eismo juosta, skirta šioms transporto priemonėms. Taigi yra daug privalumų ir džiaugiuosi pasirinkusi tokį automobilį.
Dažnai einu iš vieno restorano į kitą, neša kojos. Tikrai stengiuosi daug vaikščioti, rinkti žingsnius. O kai reikia nuvykti kur nors toliau, sėdu ant dviračio, kuriuo taip pat mėgstu pasivažinėti. Bet apie gatvių siaurinimą, išgriovimą, kaip ir kiti eiliniai vilniečiai, turiu tokią pat nuomonę - viskas išknista, nudrožta, o kelininkų nematyti. Norėtųsi, kad darbai vyktų labiau organizuotai. Kartais kyla klausimų, kas tas gatves projektuoja, nes kai kurie sprendimai verčia pakelti antakius.
O taip! Įmonėje turime du krovininius automobilius ir būna situacijų, kai vairuotojas suserga. Kas tuomet veš produktus? Odeta! Galiu vairuoti ir didelį krovininį automobilį, ir mažą automobiliuką, ir dviratį, motociklą... Kiti žmonės bijo didesnių automobilių, o aš sėdu ir važiuoju. Savo versle turi mokėti daryti viską! Esu vežusi ir picas, tam turiu net specialią kuprinę, kokias naudoja maisto išvežiotojai. Ir šis darbas man puikiai pavyko, jos saugiai nukeliavo pas klientus.
Šeimos biudžeto valdymas
Dažnoje šeimoje bandymai sustyguoti namų ūkio finansus kartais virsta į nuolat besisukantį nesutarimų ir diskusijų ratą. Pasak O.Bložienės, priežasčių gali būti įvairių - nesutarimus gali lemti ir skirtingas indėlis į šeimos biudžetą, ir tai, kad vienai pusei, dažniausiai moterims, tenka daugiau atsakomybės už šeimos finansus. Ginčų šeimoje objektu gali būti ir finansinė „neištikimybė". Atsiradus bankų kortelėms, apie trečdalis vyrų nuo sutuoktinės ar partnerės pradėjo slėpti dalį savo gaunamų pajamų. Moterys nuo vyrų dažnai slepia išlaidas avalynei, kosmetikai ir drabužiams.
„Tinkamai valdyti šeimos biudžetą padeda nuolatinis bendravimas, bendras pajamų ir išlaidų planavimas, pasitikėjimas, saugumo jausmas. Svarbu nepamiršti, kad abu partneriai vienodai atsakingi už namų ūkio finansų valdymą. Į šį procesą vertėtų įtraukti ir vaikus.
Kiekvieną mėnesį nuo vaikų gimimo atsidedu nedideles sumas pinigų, kad, sulaukus 18 metų, jiems būtų lengviau pradėti savarankišką gyvenimą.“
Finansiniai patarimai
Žmonės labiausiai bijo netekti darbo ir neapmokėti sąskaitų, o šią problemą sprendžia dar kita problema - skolomis, kurias paskui vėluoja atiduoti, LRT televizijai teigia asmeninių finansų ekspertė Odeta Bložienė. Pasak jos, skubant kažką įsigyti, pasiduodama greitam malonumui, o taupymui, kuris daug naudingesnis, reikia kantrybės.
„Leisti pinigus yra labai lengva, o taupyti - priešingai. Be to, leidžiant ir taupant pinigus, žmogų aplanko labai skirtingos emocijos: leisdami pinigus jaučiame pasitenkinimą, kad kažką įsigijome, o taupant pasitenkinimas ateina tik po laiko. Taupyti ir sulaukti rezultato reikia mokytis“, - tikina finansų ekspertė. Keliolikos metų patirtį darbo banke turinti O. Bložienė teigia, kad taupyti pinigus svarbu ir tam, kad sugebėtume atsispirti dominuojančiai vartotojiškai visuomenei ir pasijaustume saugesni: „Žmonės labiausiai bijo netekti darbo, kad negalės apmokėti savo kasdienių įsipareigojimų, kad susidurs su skolomis. Taupymas ir nuolatinio rezervo turėjimas padeda žmonėms jaustis saugesniems.“
Anot pašnekovės, lietuviai daug drąsiau ir daugiau skolinasi, bet taip pat ir gerokai vėluoja tas skolas atiduoti. „Sunkiausiai išsimokėti sekasi jaunuoliams iki 24 metų. Jiems paskolos suteikiamos lengvai, o pinigai uždirbami ne taip paprastai“, - pabrėžia O. Bložienė.
Kita vertus, taupyti be tikslo - neprasminga, tačiau jaunuolių noras įsigyti nuosavą būstą turėtų būti gerai apgalvotas: „Apsvarstykite, ar jau tikrai atėjo laikas keliasdešimčiai tarnystės bankui metų. Aš nemanau, kad jaunas žmogus turėtų anksti įsigyti savo būstą - prisirišti prie vieno objekto, turėti rimtų finansinių įsipareigojimų ir mažiau pinigų skirti pasaulio pažinimui.“
Pasak finansininkės, lietuviai labai nori, kad jiems priklausytų kažkas apčiuopiamo - 97 proc. Lietuvos gyventojų siekia įsigyti nekilnojamojo turto, o 90 proc. jį turi.
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Pagrindinė baimė | Netekti darbo, negalėti apmokėti sąskaitų, susidurti su skolų našta. |
| Taupymo svarba | Padeda jaustis saugiau, atsispirti vartotojiškumui. |
| Skolinimosi tendencijos | Lietuviai drąsiau skolinasi, bet vėluoja grąžinti skolas. Ypač sunkiau sekasi jaunuoliams iki 24 metų. |
| Būsto įsigijimas | Dauguma siekia įsigyti nuosavą būstą, tačiau rekomenduojama gerai apgalvoti finansinius įsipareigojimus ir neatsisakyti pasaulio pažinimo galimybių. |
| Nekilnojamasis turtas | 97% lietuvių siekia įsigyti NT, 90% jį turi. |
