Daugelis šeimų Lietuvoje anksčiau ar vėliau susiduria su situacija, kai artimajam - tėvams, sutuoktiniui ar neįgaliam vaikui - prireikia nuolatinės priežiūros. Tokiais atvejais dažnai tenka priimti sunkų sprendimą: samdyti profesionalią pagalbą ar vienam iš šeimos narių atsisakyti karjeros ir tapti pagrindiniu slaugytoju namuose. Šis pasirinkimas yra ne tik emocinis, bet ir finansinis. Vienas didžiausių rūpesčių, kylančių nusprendus slaugyti artimąjį savarankiškai, yra socialinės garantijos. Žmones kankina nežinia: ar šis laikotarpis bus įskaitytas į darbo stažą? Ar aš gausiu pensiją? Ar būsiu draustas sveikatos draudimu?
Lietuvos socialinės apsaugos sistema numato mechanizmą, kuris apsaugo asmenis, negalinčius dirbti dėl svarbių priežasčių, tokias kaip neįgalaus asmens slauga. Jei prižiūrite artimąjį namuose ir dėl to negalite dirbti pagal darbo sutartį ar vykdyti savarankiškos veiklos, valstybė tam tikrais atvejais jus gali drausti valstybės lėšomis. Svarbu suprasti, kad šis draudimas nėra automatinis procesas, vykstantis vien dėl to, kad gyvenate kartu su neįgaliuoju. Tam, kad slaugos laikas būtų įskaičiuotas į stažą, turi būti tenkinamos specifinės sąlygos, susijusios tiek su slaugomo asmens būkle, tiek su paties slaugytojo statusu. Ne kiekviena priežiūra yra traktuojama kaip pagrindas valstybiniam draudimui. Įstatymai gana griežtai apibrėžia, kokiais atvejais slaugantis asmuo įgyja teisę į pensijų ir nedarbo draudimą valstybės lėšomis.
Kas turi teisę į valstybinį socialinį draudimą slaugant artimąjį?
Valstybės lėšomis socialiniu pensijų ir nedarbo draudimu yra draudžiami asmenys, slaugantys neįgaliuosius ir atitinkantys įstatymo numatytus kriterijus. Tai reiškia, kad socialinio draudimo įmokas už juos moka valstybė ir, net jei nedirba, šie žmonės kaupia socialinio draudimo stažą.
Norint būti apdraustam valstybiniu socialiniu pensijų draudimu bei nedarbo socialiniu draudimu valstybės lėšomis, pirmiausia reikia pateikti prašymą dėl draudimo valstybės lėšomis slaugant asmenį su negalia bei šį statusą patvirtinančius dokumentus. Pateikus prašymą ir atitinkamus dokumentus, draudimas valstybės lėšomis gali įsigalioti ir atbuline data, tai yra, žmogus gali būti apdraustas už praėjusį laikotarpį.
Asmuo turi teisę į draudimą valstybės lėšomis, kai:
- Slaugančio asmens ir slaugomo asmens gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje.
- Asmeniui su negalia nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - specialusis nuolatinės slaugos poreikis) ar individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos trečio ar ketvirto lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis) arba nepasibaigęs visiškos negalios invalidumo terminas.
- Slaugantis asmuo yra nesukakęs Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus.
- Slaugantis asmuo neturi draudžiamųjų pajamų arba jo pajamos mažesnės nei atitinkamo laikotarpio MMA (Minimaliosios mėnesinės algos) suma.
- Slaugantis asmuo nėra draudžiamas socialiniu draudimu kitoje valstybėje.
- Globa (rūpyba) nepasibaigusi, globėjas (rūpintojas) nenušalintas nuo pareigų atlikimo teismo nutartimi (taikoma tik globėjams ir rūpintojams).
- Asmeniui su negalia nepaskirtas globėjas, rūpintojas ar aprūpintojas (taikoma, kai neįgalųjį slaugo vienas iš jo tėvų (įtėvių).
- Nėra apribota slaugančio asmens - tėvo arba motinos - tėvų valdžia slaugomam neįgaliajam.
- Asmuo su negalia nėra apgyvendintas ar slaugomas socialinių paslaugų įstaigoje (išskyrus laikino atokvėpio paslaugų teikimo atvejus).
- Slaugantis asmuo neatlieka laisvės atėmimo bausmės, jam netaikomas kardomasis kalinimas (suėmimas).
- Slaugantis asmuo draudžiamas pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu negauna jam pačiam priklausančios socialinio draudimo pensijos (išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją ir maitintojo netekimo pensiją), valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už neįgaliųjų slaugą namuose.
Negalią turinčius artimuosius slaugantys ar prižiūrintys tėvai arba globėjai valstybės lėšomis yra draudžiami pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu tik tuo atveju, jei jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų arba jų pajamos mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga, nėra sukakę senatvės pensijos amžiaus ir negauna jiems patiems priklausančios socialinio draudimo pensijos.
Savarankiškai dirbančių asmenų, slaugančių negalią turintį asmenį, pensijų socialinis draudimas valstybės lėšomis vykdomas tik pasibaigus gautų pajamų deklaravimo terminui ir nustačius, kad šie asmenys neturėjo draudžiamųjų pajamų.
Kaip darbo stažas įskaitomas į pensiją?
Kai valstybė jus draudžia, šis laikotarpis įskaitomas į jūsų privalomąjį stažą senatvės pensijai gauti. Svarbu žinoti, kad įmokos skaičiuojamos nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Tai reiškia, kad nors stažo metai kaupiasi, pensijos taškai (apskaitos vienetai) kaupiasi lėčiau nei dirbant gerai apmokamą darbą.
Pensijai gauti būtina sukaupti būtinąjį darbo stažą, kuris šiemet siekia 33,5 metų. Tačiau neįgaliuosius slaugę gyventojai, keletui metų iškritę iš darbo rinkos, baiminasi, kad pensijos negaus, nes neturės sukaupę pakankamai darbo stažo. Tačiau „Sodra“ tikina, kad tokiems žmonėms skaičiuoja stažą, jeigu jie pateikia prašymus.
Pavyzdžiui, viena skaitytoja pasakojo, kad 7 metus slaugė savo dukrą. Ji svarstė, kad jei šie metai nebus įskaičiuoti, sulaukusi pensinio amžiaus gali neturėti būtinojo darbo stažo. Kita skaitytoja patyrė panašią situaciją, slaugydama sūnų 2 metus.
„Sodros“ atstovas R. Stalnionis patvirtina, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatyme yra numatyta, jog neįgalius artimuosius slaugantis žmogus yra draudžiamas valstybės lėšomis. Tokie asmenys yra draudžiami pensijų draudimu ir tai reiškia, kad darbo stažas jiems kaupiasi. Tačiau, norint pradėti draudimą valstybės lėšomis, būtina parašyti prašymą „Sodrai“.
Bene svarbiausias dalykas yra tas, kad draudimas valstybės lėšomis įsigalioja nuo tada, kai atsiranda faktinės aplinkybės, kurios suteikia teisę į šį draudimą. Jei asmuo ilgą laiką slaugė savo neįgalų vyrą ir iki šiol nesikreipė dėl draudimo valstybės lėšomis, tas draudimas galėtų būti taikomas ir atbuline data. Svarbiausia - kreiptis į artimiausią „Sodros“ skyrių ir parašyti prašymą.
Naujienų raštingumas: kaip kritiškai skaityti žiniasklaidos tekstus?
Socialinės garantijos ir kitos išmokos slaugantiems asmenims
Ši draudimo rūšis yra svarbi, jei po slaugos laikotarpio norėsite grįžti į darbo rinką, bet iškart nepavyks rasti darbo. Jei būsite sukaupę reikiamą stažą (įskaitant slaugos laikotarpį), galėsite registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti nedarbo išmoką.
Asmenys, slaugantys neįgaliuosius ir atitinkantys įstatymo numatytus kriterijus, yra draudžiami PSD (Privalomuoju sveikatos draudimu) valstybės lėšomis.
Be darbo stažo kaupimo, slaugant šeimos narį ir dėl to praradus darbo pajamas, galima gauti ligos išmoką. Tam būtina:
- Gauti gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą dėl šeimos nario slaugos.
- Turėti bent 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėnesius per pastaruosius 24 mėnesius.
- Būti apdraustam ligos socialiniu draudimu.
Taip pat svarbu žinoti apie galimas socialines paslaugas. Norėdami gauti pagalbą slaugant artimąjį, kreipkitės į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Galimos paslaugos:
- Pagalba į namus: padeda tvarkytis buityje, rūpintis asmens higiena, apsipirkti ir pan.
- Dienos socialinė globa: teikiama dienos metu, apima specialistų pagalbą, maitinimą, užimtumą.
- Integrali pagalba namuose: apjungia slaugos ir socialinės globos paslaugas, teikiamas namuose.
- Laikino atokvėpio paslauga: skirta suteikti poilsio laiką slaugantiems artimuosius, perimant slaugos funkcijas tam tikram laikotarpiui.
Taip pat svarbu reguliariai tikrinti savo duomenis „Sodros“ asmeninėje paskyroje. Ten matysite, ar tikrai esate draudžiamas, ar duomenys atnaujinami kiekvieną mėnesį ir ar nėra klaidų. Tai leis išvengti nemalonių staigmenų ateityje, kai ateis laikas pildyti prašymą pensijai gauti.
Suprantant, kad valstybės užtikrinamos socialinės garantijos slaugant artimąjį yra pririštos prie minimalios algos dydžio, svarbu neprarasti budrumo planuojant savo finansinę ateitį. Todėl, esant galimybei, rekomenduojama ieškoti papildomų būdų kaupti senatvei. Tai gali būti savanoriškas kaupimas II ar III pakopos pensijų fonduose (jei leidžia finansinės galimybės) arba kitos investavimo formos.
