Lietuvių tautosakos elektroninių išteklių plėtra apima ne tik liaudiškus tikėjimus ir partizanų dainas, bet ir itin turtingą mįslių žanrą. Skaitmeninė mįslių kartoteka, kuriama remiantis ilgametę istoriją turinčia korteline lietuvių mįslių sistemine kartoteka, yra svarbus žingsnis siekiant išsaugoti ir padaryti prieinamą šią kultūrinę vertybę. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (LLTI) sukaupta apie 100 000 mįslių, dar apie 40 000 išrašytų į korteles laukia savo eilės sisteminimui. Šis monumentalus darbas prasidėjo prieš tris dešimtmečius, akad. prof. habil. dr. Leonardo Saukos iniciatyva, o vėliau tęsėsi Aelitos Kensminienės vadovaujama komanda.
Pradinis kortelinės kartotekos skirstymas pagal atsakymus (įminimus) buvo mechaniškas, todėl panašios ar sinonimiškos mįslės, net turinčios skirtingus atsakymus, atsidurdavo atskirose vietose. Pavyzdžiui, mįslė „Įkiši - marma, ištrauki - varva“ galėjo turėti daugybę teisingų atsakymų, tokių kaip svirtis, kibiras, rūbas, samtis, sruoga, skalbti, sviestą mušti, šulinys, vanduo. Nuo 1997 m. pabaigos, su trumpa pertrauka, darbai buvo tęsiami, daugiausia dėmesio skiriant objektų ir tikrosioms mįslėms. 2006 m. buvo susistemintos objektų ir tikrosios minklės, tačiau kartoteka vis dar nėra galutinai užbaigta.
Mįslių žanras skirstomas į kelis skyrius, atsižvelgiant į užminimų ir įminimų įvairovę: objektų mįslės, mįslės apie konkretų atsitikimą, mįslės apie raides, garsus ir žodžius, objektų minklės, tikrosios minklės, anekdotinės minklės ir galvosūkiai. Didžiausią lietuvių mįslių masyvo dalį sudaro objektų mįslės, gerokai mažiau yra objektų ir tikrųjų minklių, o kiti žanro skyriai sudaro nedidelę dalį tautosakos vienetų.
Naujosios skaitmeninės kartotekos pagrindą taip pat sudaro 2006-2011 m. LLTI įgyvendintas projektas „Elektroninės LLTI sukauptų lietuvių mįslių duomenų bazės kūrimas“. Šiam projektui vadovavo Aelita Kensminienė, o IT sprendimus užtikrino Arūnas Ciesiūnas. Šio projekto metu buvo sukurta atvirojo kodo MySQL duomenų bazė su PHP sąsaja, kuri apėmė žanro skyrius, tipus su versijomis ir atsakymus kaip pagrindinius paieškos parametrus. Per šešerius metus į sistemą buvo suvesta apie 80% lietuvių mįslių masyvo, sukuriant elektroninę mįslių tipų rodyklę.
2012-2014 m. Lietuvos mokslo tarybos (LMT) projekte „IRT sprendimų bei turinio, padedančių išsaugoti lietuvių kalbą viešojoje erdvėje, kūrimas bei galimybių jais naudotis sudarymas“ buvo tęsiami darbai. Šio projekto metu duomenys iš senosios duomenų bazės buvo perkelti, išplėsta jos struktūra, sukurti reliaciniai ryšiai, patikslinta metaduomenų kokybė ir sukurta vartotojo prieiga. Šiandien vartotojams prieinama 60 000 mįslių duomenų bazė, atspindinti LLTI kaupto mįslių masyvo sudėtį, turtingumą ir įvairovę.
Skaitmeninė mįslių kartoteka atspindi kortelinės kartotekos tipologinę sistemą, kurioje tipas yra mįslių grupė, sudaryta iš panašių versijų, o versija - tai analogiškos sintaksinės struktūros ir leksikos mįslių grupė. Kiekviena versija priklauso tipui, o pagrindiniai skaitmeninės kartotekos elementai yra objektas su jo fiksacija, susieti su aukštesniais hierarchiniais lygmenimis.
Pasaulinės demografinės tendencijos: nuo augimo iki stabilizacijos
Pasaulyje gyventojų skaičius nuolat auga. Šiuo metu planetoje gyvena apie 7,4 milijardo žmonių, o mokslininkai prognozuoja, kad iki 2100 metų šis skaičius gali pasiekti 10-11 milijardų, po to tikimasi gyventojų skaičiaus stabilizacijos arba net mažėjimo. Pagrindinės gyventojų skaičiaus augimo priežastys yra didelis gimstamumas ir mažėjantis mirtingumas, ypač besivystančiose šalyse. Gerėjančios gyvenimo sąlygos ir medicinos pažanga lėmė, kad daugiau žmonių išgyvena iki senatvės.
„Dabar aktualu suprasti priežastis, kodėl tas gyventojų skaičius auga, kodėl jis sustos ir kodėl tikėtina, kad ateityje mažės, apie tai mažai kalbama. Pagrindinės priežastys, kodėl staiga pradėjo didėti gyventojų skaičius, yra dvi. Pirmoji yra ta, kad yra didelis gimstamumas, kita, kad yra mažas mirtingumas, kai daug žmonių gimsta, mažai jų miršta, tai tada ir gyventojų skaičius didėja“, - teigia demografas dr. Daumantas Stumbrys.
Norint užtikrinti stabilų gyventojų skaičių, kiekviena moteris turėtų susilaukti vidutiniškai dviejų vaikų. „Šiandien gimstamumas pasaulyje yra pakankamai mažas. Mes gimstamumo rodiklį skaičiuojame pagal tai, kiek moterys susilaukia vaikų. Taigi, jei moteris pagimdo 2 vaikus ir jie susilaukia tiek pat vaikų, tai ateityje juos pakeičia tokio pat dydžio karta“, - aiškina D. Stumbrys.
Anksčiau šeimose gimdavo daugiau vaikų, tačiau didelė dalis jų mirdavo vaikystėje. Pramonės revoliucija ir medicinos pažanga pakeitė šią situaciją, sumažindamos vaikų mirtingumą ir padidindamos gyvenimo trukmę. „Dėl pramonės revoliucijos, pagerėjusių gyvenimo sąlygų, medicinos mirtingumas pradėjo mažėti, bet vaikų gimstamumas buvo panašus, nes gimdydavo vaikų tiek, kiek gimdavo, vidutiniškai 6, tuo metu žmonės negalėjo numatyti pagerėsiančių gyvenimo sąlygų. To pasekmė, kad kai kuriose kartose vaikų skaičius liko toks pat didelis, jeigu pagalvotumėte apie savo senelius, prosenelius, tai dažnas jų pasakojo, kad yra iš didelės šeimos, kad daug brolių seserų buvo, taip pat, kad dalis jų mirė dar vaikystėje. Taigi didelis gimstamumas pradeda mažėti šiek tiek vėliau, o mirtingumas pradeda mažėti anksčiau, todėl ir įvyksta demografinis sprogimas. Lietuvoje tai jau yra praeitis ir šiuos procesus dabar mes galime stebėti daugelyje Afrikos valstybių, kurios yra besivystančios, taip pat kai kuriose Azijos šalyse, bet bendrai pasaulyje gimstamumo rodiklis artėja link 2, jis nedidėja“, - aiškina D. Stumbrys.
Gyventojų skaičiaus augimas lemia urbanizaciją, didesnį resursų naudojimą, pramonės plėtrą ir migraciją iš mažiau išsivysčiusių šalių į turtingesnes.
Demografinė situacija Lietuvoje: mažėjantis gyventojų skaičius
Lietuva susiduria su gyventojų mažėjimo problema, kuri būdinga ir kitoms Europos šalims, tačiau Lietuvoje šis procesas vyksta ypač sparčiai. Kasmet Lietuvos gyventojų skaičius sumažėja apie 1% dėl didelės emigracijos ir mažo gimstamumo.
„Gyventojų skaičius Lietuvoje, pagal Jungtinių Tautų prognozes, yra kiek daugiau nei 2,800 tūkstančių, bet šis skaičius mažėja kiekvienais metais, jis mažėja dėl menko gimstamumo, t.y. viena moteris susilaukia vidutiniškai 1,6 vaikų ir to rezultatas, kad kažkurią kartą pakeičia mažesnė karta, kur mažiau žmonių. Kita priežastis būtų ir didelė emigracija. Tai labiausiai susiję su darbingo amžiaus gyventojais. Kadangi darbingo amžiaus gyventojai gimdo vaikus, tai, jie išvažiuoja ir gimdo vaikus kažkur užsienyje“, - sako D. Stumbrys.
Prognozuojama, kad ateityje Lietuvos gyventojų skaičius dar labiau mažės. „Ateityje, pagal Jungtinių Tautų prognozes, per artimiausius metus, link 2050-2100 metų gimstamumo rodiklis Lietuvoje turėtų didėti, pasiekti 1,8, bet neprognozuojama, kad jis vėl pasieks 2. Planuojama, kad iki 2 milijonų tas gyventojų skaičius sumažės 2100 metais, bet kaip yra iš tikrųjų sunku pasakyti, tos prognozės, ypač ilgalaikės, ne visuomet yra patikimos. Bet iki 2050 metų tas skaičius mažės iki 2,5 milijono. Nors mėgstama sakyti, kad mes čia kažkuo unikalūs, išsiskiriame, bet pasižiūrėjus į mūsų demografinius rodiklius, tai mes tiesiog kartojame tai, kas buvo vakarų valstybėse, aišku su tam tikra specifika, labai didele emigracija, su kuria nei viena šalis nėra susidūrusi“, - aiškina D. Stumbrys.
Mažėjantis jaunų žmonių skaičius kelia ekonominių problemų, nes tampa sunkiau išlaikyti pensinio amžiaus žmones. „Nors daug iššūkių kyla, kai gyventojų skaičius didėja, ne ką mažiau jų kyla ir kai gyventojų skaičius mažėja, ypač kalbant apie ekonomines problemas. Jei gyventojų skaičius didėja, tai auga ir BVP, ir atsiranda jaunų žmonių daugiau, kurie moka pensijas, dirbančiųjų daugiau. Lietuvoje mes kaip tik susiduriame su ta problema, jei pažiūrėtume į gyventojų amžiaus piramidę, tai labai greitai nebus, kas išlaiko vyresnio amžiaus gyventojus. Lietuvoje yra tokia pensijų sistema, kad dirbantys žmonės, perskirstant lėšas, moka pensijas vyresnio amžiaus gyventojams, mes juos išlaikome“, - teigia D. Stumbrys.
Naujagimių svoris ir jo reikšmė
Statistikos duomenimis, Europos Sąjungoje vienas iš 15 naujagimių gimsta mažo svorio. Naujagimis įprastai pasveriamas per pirmąsias valandas nuo gimimo. Jo svoris vertinamas atsižvelgiant į gestacinį amžių. Laikoma, kad normalus išnešiotas naujagimis turėtų sverti 2,5-3,5 kg. Mergaitės įprastai sveria mažiau nei berniukai. Visgi, kai svoris nesiekia 2,5 kg, sakoma, kad naujagimis gimė mažo svorio (hipotrofiškas).
Laiku gimusiam per mažo svorio mažyliui gali būti simetrinė arba asimetrinė hipotrofija. Pirmuoju atveju mažą svorį lemia anksti nėštumo metu sutrikusi medžiagų ir deguonies apykaita. Asimetrinės hipotrofijos atveju vaisiaus augimas sutrinka paskutiniais nėštumo mėnesiais. Tuo metu jo organizmas saugo gyvybiškai svarbius organus, todėl gimus galva būna neproporcingai didelė, palyginti su liesu kūneliu.
Naujagimio svorį lemia daugybė veiksnių: paveldimumas, motinos aktyvumas, mityba, jos žalingi įpročiai, aplinkos tarša ir kt. Taip pat įtakos gali turėti tam tikros motinos arba/ir vaisiaus ligos. Pavyzdžiui, mažesnio svorio naujagimiai gimsta moterims, sergančioms citomegalija, toksoplazmoze, mažakraujyste, įgimtomis širdies ydomis. Taip gali nutikti nėščiajai sergant cukriniu diabetu, ypač jeigu liga vargina jau seniai. Sulėtėjusį vaisiaus augimą nėštumo pabaigoje gali lemti gimdos anomalijos, miomos. Dar viena galima priežastis - dalinė placentos atšoka, dėl kurios vaisius prasčiau aprūpinamas maistinėmis medžiagomis, deguonimi, todėl trinka jo raida.
Beveik visi mažo svorio naujagimiai prižiūrimi Intensyviosios terapijos skyriuje. Jie susiduria su įvairiais iššūkiais: mažu deguonies lygiu organizme, negebėjimu palaikyti pastovios kūno temperatūros, valgymo sutrikimais, padidėjusia infekcijų rizika, neurologinėmis problemomis ir kt. Visgi, daugeliu atvejų riziką sumažinti galima.
Rekomenduojama palaikyti fizinį aktyvumą tiek prieš nėštumą, tiek jo metu, vengti žalingų įpročių, reguliariai lankytis pas prižiūrintį gydytoją, kad būtų galima laiku diagnozuoti ir gydyti galimas ligas bei sutrikimus.
Vaisiaus augimo sulėtėjimas ir jo priežastys
Vaisiaus augimo sulėtėjimas (angl. fetal growth restriction, FGR) yra būklė, kai vaisius gimdoje yra mažesnis, nei turėtų būti atsižvelgiant į nėštumo savaičių skaičių. Augimo sutrikimas nustatomas, kai vaisiaus svoris yra mažesnis nei 10 procentilių. Šaltinių duomenimis, vaisiaus augimas sutrikęs 3-7%.
Viena iš pagrindinių ir reguliarių vizitų pas gydytoją nėštumo metu priežasčių - stebėjimas, ar vaisius auga gerai ir priauga pakankamai svorio. Gimdos dugno aukščio matavimas ir vaisiaus ultragarsinis tyrimas (echoskopija) yra pagrindiniai metodai, padedantys nustatyti augimo sulėtėjimą. Doplerio echoskopija taip pat gali būti pasitelkiama tikrinant kraujo tekėjimą į placentą, virkštelę ir vaisiaus aprūpinimą krauju.
Riziką sulėtėjusiam vaisiaus augimui didina rūkymas, alkoholio, tam tikrų vaistų ar narkotikų vartojimas. Taip pat svarbu tinkamai maitintis ir palaikyti optimalų fizinį aktyvumą.
Akceleracijos tyrinėtojai iškelia hipotezes, kad kūno pokyčiai susiję ir su maisto gamyboje vis plačiau naudojamais konservantais bei hormonais. Mokslininkai pastebi, kad vaikų akceleracija Lietuvoje stabilizavosi, tačiau pastaruoju metu daugėja ne tik didelio, bet ir mažo svorio vaikų, o tai rodo, jog situacija nelabai sveika. Keliamos hipotezės, kad galbūt reikėtų atkreipti dėmesį į jaunų moterų sveikatą, endokrininę sistemą.
Manoma, kad kuo maiste daugiau hormoninio poveikio medžiagų, tuo didesnė medžiagų apykaitos disbalanso tikimybė. Kadangi organizme labiliausia lytinė sistema, pradeda trikti gimdymo mechanizmas ir vaisiaus auginimo reguliacija.
Išmintis mituose: gimimas iš mirties ir mikrochimerizmo fenomenas
Mitologijoje dažnai atsispindi gyvenimo ciklas, kuriame mirtis yra būtina sąlyga naujai gyvybei atsirasti. Šis motyvas ypač ryškus žemdirbių kultūrose, kur augalas miršta, tačiau jo sėkla atgimsta, simbolizuodama gyvenimo tęstinumą. Pasaulyje nuolat kalbama apie didėjantį žmonių skaičių, tačiau Lietuvoje gyventojų mažėja. Straipsnyje nagrinėjami pasauliniai demografiniai procesai, jų priežastys ir pasekmės, ypatingą dėmesį skiriant situacijai Lietuvoje.
Vaisiaus augimo sulėtėjimas (angl. fetal growth restriction, FGR) yra būklė, kai vaisius gimdoje yra mažesnis, nei turėtų būti atsižvelgiant į nėštumo savaičių skaičių. Augimo sutrikimas nustatomas, kai vaisiaus svoris yra mažesnis nei 10 procentilių. Šaltinių duomenimis, vaisiaus augimas sutrikęs 3-7 proc. Viena iš pagrindinių dažnų ir reguliarių vizitų pas gydytoją nėštumo metu priežasčių - stebėjimas, ar vaisius auga gerai ir priauga pakankamai svorio. Gimdos dugno aukščio matavimas. Maždaug nuo 20-os nėštumo savaitės matuojamas gimdos dugno aukštis. Nėščiajai gulint, gydytojas matavimo juostele išmatuos atstumą nuo gaktikaulio viršaus iki gimdos viršaus (dugno). Savaičių kiekis preliminariai atitinka centimetrų kiekį: pavyzdžiui, 20-ą nėštumo savaitę pilvo dydis turi būti 20 cm, 25 savaitę - 25 cm, ir t. t. Jeigu dugno aukštis yra mažesnis, nei tikėtasi, didėja tikimybė, kad vaisiaus augimas gali būti sulėtėjęs. Vaisiaus ultragarsinis tyrimas (echoskopija). Vaisiaus svorio įvertinimas ultragarsu yra pats tinkamiausias ir tiksliausias būdas nustatyti augimo sulėtėjimą. Ultragarso bangos padeda atvaizduoti vaisių įsčiose, gana tiksliai pamatuoti jo kūno apimtis. Doplerio echoskopija. Taip pat gali būti pasitelkiamas specifinis ultragarso tyrimas, padedantis diagnozuoti vaisiaus augimo sulėtėjimą - doplerio ultragarsas, kai tikrinamas kraujo tekėjimas į placentą, virkštelę ir vaisiaus aprūpinimas krauju. Dažnas nėščiosios stebėjimas. Vaisiaus judesių fiksavimas. Svarbu žinoti, kad riziką didina rūkymas, alkoholio, tam tikrų vaistų ar narkotikų vartojimas.
Daugybę metų mokslininkams nedavė ramybės klausimas, kaip moters kūnas neatmeta vaisiaus kaip svetimkūnio, nors tai yra visiškai kita DNR informacija. Prieš kelerius metus pagaliau detaliai aprašytas mikrochimerizmo fenomenas. Mikrochimerizmas būdingas visiems placentą turintiems gyvūnams. Jis fiksuojamas jau nuo 7-tos nėštumo savaitės, kai per placentos-gimdos jungtį vaisius ne tik gauna reikalingas maisto medžiagas ir hormonus, bet ir su mama keičiasi savo kūno ląstelėmis. Skaičiuojama, kad nėštumo pabaigoje kai kuriuose mamos organuose kas 1000-toji ląstelė būna ne jos, o jos vaiko! Dalį šių vaiko ląstelių gerina ir mamos sveikatą, pvz., greičiau gyja žaizdos, sulėtėja kai kurių ligų progresavimas. Tačiau įrodyta ir tokių „svetimų“ ląstelių buvimo žala - kartais jos gali sukelti autoimuninį atsaką iš mamos organizmo.
Mikrochimerizmo suvokimas paaiškina ir posakį, kad sunkiausia auginti pirmagimį, o vėlesni vaikai auga tarsi savaime. Kai moteris laukiasi pakartotinai, vaisius iš mamos kūno gauna ne tik maistą, bet ir vyresniosios atžalos ląstelių. Tai paaiškina, kodėl pirmagimiai paprastai yra lyderiai, o jaunesnieji broliai ir seserys yra linkę jiems paklusti.
KETO POKALBIAI: nėštumas su ketogenine mityba
Vaisiaus vandenų skonis priklauso nuo mamos būklės ir nuotaikos. Vaisius turi daug daugiau skonio receptorių, nei vyresnis vaikas ar suaugęs žmogus. Tyrimai rodo, kad jei mama patenka į stresinę situaciją, vandenų skonis pasikeičia. Panašios emocijos padeda susikalbėti ir su jau gimusiu vaiku.
Vis daugėja įrodymų, kad gimdymas prasideda tada, kai galutinai subręsta vaisiaus plaučiai ir jis pasiruošia gimęs kvėpuoti. Gimdymas yra skausmingas kūdikiui. Naujagimiai dar kurį laiką atsimena dalykus iš gyvenimo gimdoje. Gebėjimas klausytis, o ne tiesiog girdėti, išsivysto apie 36-37 nėštumo savaitę. Naujagimis atpažįsta garsus, kuriuos girdėjo dar būdamas pilve, vadinasi, veikia atmintis!
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
