Kauno Senamiesčio Steigiamojo Seimo aikštės pietinė išklotinė planuoja pasipildyti nauju objektu. Nagrinėjamas Kauno Maironio universitetinės gimnazijos sklypas kadaise priklausė Domininkonų vienuolynui. Dabar jis yra svarbioje Kauno Senamiesčio dalyje: greta - prezidentūra, vienuolyno ansamblis, tvora su vertingais vartais bei Steigiamojo Seimo aikštė.
Architektas S.Gudas (PDV ir PV- R. M. Preikšienė) mokslo paskirties pastato paprastojo remonto, sporto paskirties pastato naujos statybos ir pastato-paviljono griovimo projektą (Gimnazijos g. 3, Kaunas) dar praėjusią vasarą pristatė Kauno architektūrinei urbanistinei tarybai (KAUET). Pastarosios ekspertai tuometiniam projekto variantui išsakė krūvelę pastabų, kurių dalis buvo skirta funkciniams aspektams, o dauguma - akivaizdžiai silpnai naujojo pastato architektūrai. Toks „šaltas dušas“, atrodo, prisidėjo prie gana ženklaus projekto žingsnio į priekį architektūros estetikoje. Visgi išgyvendinti ne visi ekspertų siūlymai.
Projektuojama sporto salė taip ir neįgavo funkcinio ryšio su gretima miesto aikšte, mat projekto autoriai planuoja išsaugoti visą esamą plytų mūro tinkuotą tvorą, skiriančią gimnazijos sklypą nuo buvusios turgaus aikštės. Tiesa, naujuosiuose projektiniuose pasiūlymuose salės tūris nebeatrodo aklinas pramoninis statinys už tvoros.
Remiantis viešinamu projektu, šiaurinėje sklypo dalyje tarp esamų mokslo paskirties pastatų projektuojama gana kompaktiškų gabaritų 10 metrų aukščio 1.681 m² ploto (užstatymo plotas 852 m²) krepšiniui pritaikyta sporto salė. Tai vieno aukšto su rūsiu ir sutapdintu stogu su tūriniais stoglangiais statinys, kurio viršutinė dalis matysis iš Steigiamojo Seimo aikštės. Joje numatomas žmonių skaičius vienu metu - iki 160. Jo pirmajame aukšte numatyti sporto salė, holas su prieigomis prieš sporto salę, budinčio vieta, WC, liftas, laiptinė. Taip pat projektuojami antžeminiai ryšiai per stiklo jungtis ir sporto salės holą su pandusais.
Remiantis S.Gudas parengtu projektu, naujojo pastato lauko sienos bus monolitinio gelžbetonio, o apdaila - betono plokščių ir antrinio fasado aliuminio profilių sistemos. Viduje gelžbetonio paviršiai būtų tonuojami ir impregnuojami, išskyrus san.mazgus ir dušines, kur būtų klijuojamos keramikinės plytelės.
Projekto rengėjas: MB „Archcentras“, el. Titulinis pav.: Kauno Maironio universitetinės gimnazijos sporto paskirties pastatas (arch. S.Gudas, PDV R. M. Preikšienė). Architektų S.Gudo ir R.M. Preikšienės projektuojamas Kauno Maironio universitetinės gimnazijos sporto paskirties pastatas formuos Steigiamojo Seimo aikštės pietinę išklotinę, tačiau funkcinis ryšys su ja nenumatytas.
Projekto „Tūkstantmečio mokyklos II“ tikslas - projekte dalyvaujančiose Lietuvos savivaldybėse sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(si) sąlygas mokinių pasiekimų atotrūkiams mažinti. Programoje turės galimybę dalyvauti 11 Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklų, viena iš jų yra Kauno „Aušros“ gimnazija. Gimnazijos erdvės bus pritaikytos judėjimo negalią turintiems mokytojams ir mokiniams, modernizuota aktų salė, įrengta STEAM gamtos mokslų standartus atitinkanti laboratorija. Dalis gimnazijos erdvių bus aprūpintos įranga bei priemonėmis atitinkančiomis universalaus dizaino principus. Gimnazijoje bus įrengtos laisvalaikio, nusiraminimo erdvės įtraukiajam ugdymui organizuoti. Stiprinant mokinių motyvaciją siekti aukštesnių pasiekimų, bus vykdomos veiklos matematikos dalyko žinių gilinimui ir praktiniam pritaikymui. Taip pat projekto įgyvendinimo metu bus organizuojamos veiklos su įvairių sričių partneriais.
Rudens sezonas Kaune atnešė ne tik spalvų, bet ir naujų erdvių poilsiui. Antakalnio parkas papildė nuosekliai augantį Kauno atnaujintų žaliųjų erdvių sąrašą. Aktyvaus poilsio mėgėjams įrengta treniruoklių aikštelė su kintamo svorio ir įprastais treniruokliais - puiki alternatyva norintiems sportuoti gryname ore. Kiekviena erdvė turi atskirus įėjimus ir yra aptvertos nuo automobilių aikštelės, kad poilsis čia būtų saugus visiems. Parko atnaujinimo darbai truko vos keletą mėnesių, o jų vertė siekia apie 135 tūkst. eurų.
Vilnius sparčiai keičiasi - ir vieni ryškiausių šio pokyčio simbolių yra mūsų statomos ir rekonstruojamos mokyklos. Jos tampa nebe vien ugdymo įstaigomis, o moderniais, architektūriškai įspūdingais mokslo ir bendruomenės centrais. Tai, kas dar visai neseniai atrodė kaip ateities vizija, šiandien jau gimsta mūsų mieste. Vien per artimiausius trejus metus į naujų mokyklų statybos ir senųjų atnaujinimo darbus, Vilniuje numatoma investuoti 299,4 mln. Eur. Tai suteiks galimybę daugiau nei 11 tūkst. Kiekvienas naujos ar rekonstruojamos mokyklos projektas pradedamas nuo dialogo su bendruomene - mokiniais, jų tėvais, mokytojais, vietos gyventojais. Tik išgirdę žmonių poreikius galime sukurti tikrą, gyvą erdvę, kurioje gera mokytis ir dirbti, leisti laiką atnaujintose bibliotekose ir kitose bendrose erdvėse. Šiuo metu Vilniuje dirbame ties penkiais naujų ir penkiolika senesnių mokyklų atnaujinimo projektais. Naujos ir rekonstruojamos Vilniaus mokyklos kuriamos kaip šiuolaikiškos mokslo erdvės, kuriose architektūra, ugdymas ir bendruomenė veikia kaip viena sistema. Tai naujos statybos, tvarūs mokslo miesteliai su šviesiais atriumais, jaukiomis ir moderniomis klasėmis, laboratorijomis, menų bei kūrybinėmis erdvėmis. Greta ugdymo čia lygiavertiškai svarbi ir fizinė bei emocinė gerovė - mokyklose suplanuotos sporto salės, sporto aikštynai, dalyje jų ir baseinai, taip pat lauko erdvės mokymuisi ir poilsiui - terasos, amfiteatrai, žaliosios zonos. Dalimi šių erdvių po pamokų galės naudotis ir bendruomenės. Teritorijose suplanuotos ir priedangos.
Netrukus Vilniuje iškils penkios naujos mokyklos, atspindinčios pažangiausius architektūros ir švietimo principus. Gruodį pasirašyta rangos sutartis naujai progimnazijai, kurios statyba jau netrukus bus pradėta Perkūnkiemyje esančioje Pavilnionių gatvėje. Jau paskelbtas ir viešasis pirkimas Vilniaus Jeruzalės rajone, Marcinkevičiaus g. iškilsiančios gimnazijos rangos paslaugoms. Šių metų pirmoje pusėje numatome pradėti ir mokyklos statybos darbus Pavilnyje, S. Lozoraičio gatvėje. Statybos leidimo laukiama ir naujai mokyklai - vaikų lopšeliui-darželiui Moravų gatvėje. Greta naujų statybų visiškai kitai kokybei atgyja ir jau veikiančios ugdymo įstaigos. Didžiausių architektūrinių pokyčių laukia mokyklos, kurioms numatytos rekonstrukcijos. Jos keisis iš esmės: bus perplanuotos vidaus erdvės, išorė, aplinka. Numatoma statyti naujus priestatus. Įgyvendinti sprendimai kardinaliai keis šių mokyklų architektūrinę išraišką ir funkcijas. Tokių pokyčių imsimės iš esmės atnaujindami VGTU inžinerijos licėjaus pradinio ugdymo skyrių, Šeškinės ir „Vyturio“ pradines mokyklas, Kristoforo gimnaziją, S. Konarskio progimnaziją, A. Architektūrinius konkursus numatyta paskelbti ir dar kelioms prieš kelias dešimtis metų statytoms mokykloms. Tarp jų Medeinos pradinė mokykla, Verkių daugiafunkcis centras ir Naujamiestyje įsikūrusi Simono Daukanto progimnazija. Po rekonstrukcijos S. Daukanto progimnazijos pastatas funkciškai labai pasikeis, tačiau architektūrinė išraiška bus derinama bendradarbiaujant su originalaus pastato kūrėjos, architektės Elenos Nijolės Bučiūtės autorystės teises atstovaujančiais palikuonimis. Savanorių prospekte buvusio lopšelio-darželio pastatas pritaikytas naujam „Vilties“ specialiosios mokyklos filialo poreikiams. Po rekonstrukcijos pastatas išplėstas, pritaikytas terapijoms, poilsiui ir užimtumui, pastate įrengtas liftas žmonėms su negalia. Po remonto moksleivius šiemet pasitiko ir atsinaujinusi Laisvės gimnazija. Devyniose Vilniaus mokyklose šiemet baigti remonto darbai pagal Tūkstantmečio mokyklų programą. Šv. Keturiose mokyklose atlikti svarbūs stogų ir fasadų remonto darbai. „Juventos“, Naujamiesčio, chorinio dainavimo „Liepaitės“ bei J. Vienožinskio dailės mokyklos Naujosios Vilnios filialo mokiniai džiaugiasi estetiškesne, jaukesne aplinka. Nedidelis, tačiau prasmingas atnaujinimas atliktas ir kitose mokyklose - „Magiški skaitymo kampeliai“. Tai ne formalios bibliotekos, o jaukios, šviesios vietos, kuriose mokiniai gali skaityti, mokytis ar tiesiog pailsėti. Jose kuriame namų jaukumo ir ramybės atmosferą, kuri skatina susikaupti. Tokie kampeliai jau veikia Radvilų ir Žvėryno gimnazijose, Maironio, Žemynos ir A. Vienuolio progimnazijose, o iki 2026 m. pradžios jie atsiras dar aštuoniose įstaigose - Žemynos, Žirmūnų, Vytauto Didžiojo ir Užupio gimnazijose, taip pat Antakalnio, Šv. Vilniaus mokyklos šiandien kuriamos su vizija būti atviromis, tvariomis, kūrybiškomis ir bendruomeniškomis. Jose dera architektūrinė estetika, technologinis išmanumas ir pagarba žmogui bei gamtai. Tai erdvės, kuriose auga ne tik mokiniai, bet ir visas miestas.
