Šliaužiojimas - tai svarbus kūdikio raidos etapas, padedantis puikiai pasiruošti stovėjimui, tvirtam sėdėjimui, vaikščiojimui, gerina koordinaciją bei orientaciją. Kai kurių mokslininkų nuomone, jau 2 mėn. kūdikio raida yra svarbi. Dauguma kūdikio judesių spontaniški, ritmiški, atsirandantys tam tikrais intervalais, neilgai trunkantys, nevisiškai valdomi, greiti ir pilnos amplitudės. Pasaulio kalbose yra apie 600 skirtingų priebalsių ir 200 skirtingų balsių. Kalbai išmokti reikia atskirti apie 40 garsų. Būtent tiek garsų per antrąjį gyvenimo pusmetį kūdikis išmoksta atskirti. Pirmaisiais metais kūdikiai naudojasi abiem rankomis vienodai. Kai kurių mokslininkų nuomone, jau 2 mėn. kūdikis gali išreikšti daug emocijų: susidomėjimą, pasitenkinimą, džiaugsmą, distresą (nemalonią emocinę patirtį), pasibjaurėjimą, pyktį, liūdesį ar baimę.
Šliaužti kūdikiai pradeda tuomet, kai jų pečių juosta sustiprėja taip, jog rankos sugeba traukti kūną į priekį, o kojos spirtis. Dažniausiai tai nutinka tarp 7 ir 9 kūdikio gyvenimo mėnesio, nors kai kurie kūdikiai šliaužti pradeda ir anksčiau, pavyzdžiui, norą rodo jau nuo 5-6 gyvenimo mėnesio. Roma Pilkienė, Kūdikių ir vaikų kineziterapeutė, teigia, kad pagal Miuncheno raidos skalę šliaužiojimas neturi būti labai ankstyvas, tai eina gerokai vėliau nei vartymasis ar sėdėjimas - apie 9 mėnesį, o ropojimas - net 10-11 mėn. yra norma.
Ropojimas skiriasi tuo, kad svoris remiasi tik ant keliukų ir delniukų, o pilvelis jau pakeltas nuo grindų. Būna vaikų, kurie prašoka ropojimo etapą ir nuo sėdėjimo staiga stoja eiti, tačiau dažnai tokie mažyliai pavaikščioję vieną mėnesį ar kelis vėl grįžta kelioms savaitėms prie šliaužimo ir ropojimo, sutvirtėja jų liemuo ir raida vėl susilygina su bendraamžiais.
Šliaužiojimas - patogiausias būdas kūdikiui judėti pirmyn. Kai kurie iriasi atgal, bet labiau sutvirtėjus ir išmokus taisyklingai pernešti kūno svorį pakaitomis ant rankų, mažylis sėkmingai skuba pirmyn. Būtent šliaužiant vaikutis išmoksta išlaikyti pusiausvyrą naudojant tik vieną kūno dalį - tai itin svarbus stimulas vystytis galvos smegenims bei skatina smegenų pusrutulių sąveiką, nuo kurios priklauso judesių koordinacija bėgant, žaidžiant kamuoliu, lipant laiptais ar net rašant.
Šliauždamas skirtingais paviršiais (kilimu, plytelėmis, žole ir kt.), kūdikis patiria daug naujų pojūčių. Tai skatina liemens raumenų stiprinimą, kryžminės koordinacijos lavinimą ir sensorinės sistemos vystymąsi. Šliauždamas kūdikis įprastai ištiesia pirštus ir aktyviai traukiasi rankomis, taip stiprindamas savo plaštakas, o tai turi didelę įtaką smulkiosios motorikos įgūdžiams ateityje. Kūdikio judėjimas yra viena iš pagrindinių priežasčių, skatinančių mąstyti, vadinasi, smegenys auga judėjimo metu.
Geriausia priemonė, kaip jau anksčiau minėta, yra tinkamas vaiko motyvavimas kryptingai judėti, šiuo atveju - ropoti. Veiklos ir žaidimų įvairovė, tam tikrų užduočių atlikimas, tikslo siekimas skatina kūdikio raidą. Padėkite žaisliukų jam netoliese ir skatinkime patį juos pasiimti, provokuokite, kad atsirastų noras judėti link jų. Vaikams patinka įveikti įvairias kliūtis, ypač jei jie pastebimi ir giriami, glostomi ir bučiuojami. Tiesa, nepulkite padėti vos išgirdus pirmus verksmus ir nepaduokite norimo žaislo pačios - tegul vis labiau bando patys bent po vieną judesį atlikti savarankiškai. Per didelis rūpestis ir močiučių meilė neretai kliudo mažyliui išmokti šliaužioti.
Kūdikio guldymas ant pilvuko nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų padeda treniruoti ir vėliau šliaužimui reikalingus raumenis. Gulėdamas ant pilvo, kūdikis apžiūrinės daiktus, stengsis juos pasiekti ir pažaisti su jais. Kūdikio sukimasis aplink save jam gulint ant pilvo stiprina raumenis, ypač liemens šoninius, gerina galūnių koordinaciją.
Nelaikykite kūdikio visą dieną lovytėje arba manieže, sūpynėse, gultukuose ir pan. Šliaužti besiruošiančiam kūdikiui sukurkite saugią aplinką. Įsitikinkite, kad kūdikiui patogu prisitraukti rankomis, atsispirti kojomis. Neretai šeimose, kur auga daugiau mažamečių ir jų keliamos rizikos, kad šie užvirs, užgaus ar dėl augintinių plaukų, nusprendžiama kūdikį saugiai “apgyvendinti” manieže ar lovytėje. Tokiu atveju vaiko judėjimas labai ribojamas ir net negali būti kalbos apie jo galimybes mokytis pažinti aplinką. Geriau jau baldais sukurkite jums priimtinas zonas ir pamatysite, kiek daug jūsų vaikutis gali.
Sukurkite vaikui poreikį judėti. Gal galite skirti spintos apatinę lentyną savo vaiko saugiems žaislams sudėti - barškučiai, kramtukai, mėgstami žaislai jam pasiekiamoje vietoje? Gal plastikiniai puodai ar įrankiai, kol ruošiate šeimynai maistą, gal pilnas puodas vaiko žaislų virtuvės stalčiuje - koks neapsakomas malonumas juos pasiekti ir viską išmėtyti ir kiek daug darbo tokiam mažam kūneliui.
Galima padėti mažyliui po pilveliu pakišant rankšluostį ar pledą susuktą į volą. Remdamasis rankutėmis ir keliais į pagrindą, bet po pilveliu turint atramą, vaikeliukas jausis saugiau ir po truputį pripras aktyvinti šliaužimui bei ropojimui reikalingus raumenukus bei įpras būti ištiestais dilbiais per alkūnes sąnarius ir pakelta galva bei įtempta nugaryte. Patikėkite, šliaužti gali tik pasirodyti paprasta, bet iš tikro tai tikrai sudėtingas procesas.
Jei plaunate grindis klūpėdamos ant keturių, turėtumėte greitai pajusti, kaip maudžia visas galūnes. Tas pat ir jūsų mažyliui, taigi reiktų atkreipti dėmesį, kokiu paviršiumi provokuojate judesį - gal kilimas per šiurkštus jautriai odelei, gal plytelės per šaltos, o su pėdkelnėmis labai slidu ir sudėtinga. Rekomenduojama įsigyti paminkštintus kilimėlius. Jie kaip puzlės susideda, yra minkšti bumbtelėjimams, atsparūs seilių pelkėms, lengvai nusivalo paviršius, šilčiau nei ant plikų grindų ir nesusisuka į gumulą po pilvuku judant.
Rūbeliai. Geriausia apranga tokiam judėjimui yra nevaržantys rūbeliai. Kuo jų mažiau, pvz., pampersas ir bodžiukas, tuo lengviau. Iš patirties sakau, su laisvais šliaužtinukais retas kuris lengvai pajuda, geriau tada prigludusios prie kojyčių pėdkelnės ir maikutė. Dar mamos, kad neslystų paviršiumi, o turėtų keliukais atramą į grindis, su karštais klijais raštelius ant kelių ir padukų padaro, kiti perka jau spec. kelnytes su neslystančiais įspaudais.
Kuo dažniau patupdykite į padėtį ant keturių. Tegul ši padėtis tampa sava ir nekelia kūdikiui streso. Kuo dažniau gulint ant pilvo dėkite volelį po pažastukais (galima ir be jo tiesiog ištiesti rankutes per alkūnes), kad mokytųsi savo viršutinę kūno dalį išsikelti ir išlaikyti ant ištiestų rankų.
Kai mažylis gulės ant pilvelio ir bus suinteresuotas prieš jį esančiu (per rankos ilgį) toliau padėtu daiktu, sulenkite kojytes į varliuko padėtį ir pastumkite paeiliui tai už vieno keliuko, tai už kito, tai už vieno paduko duokite atramą, tai už kito. Laukite, kol atsirems ir pats paspirs į priekį.
Atsisėskite patogiai ant žemės, kojas ištieskite, ant šlaunų prie savo pilvo įstrižai pasiguldykite vaikutį, kad rankutes padėtų ant žemės. Nugarytė tiesi, galvytę išlaiko pakeltą ir rankytėmis tipu tapu tapenkite tai ant vienos rankos, tai ant kitos paeiliui, tarsi pėdintų rankutėmis. Tas pats tinka ir su blauzda. Svarbu, kad vaikas tokioje padėtyje pasiektų rankomis pagrindą, dar geriau ir keliukais, kad gautųsi taisyklinga padėtis ant keturių.
Tokioje pačioje padėtyje siekite vis kita rankute priešais padėto žaislo, palieskite jį viena ranka, tada kita. Iš viršaus paimkite mažylį per pilvelį aukščiau, ties pažastukais ir kilstelėkite, tada nuleiskite ant abiejų rankyčių delnais į žemę ir vėl kartokite. Mokysite vaikeliuką padėti rankutes abi ištiestas per alkūnes, išlaikyti savo kūno svorį, stiprinsite rankas, riešų atramą ir krūtinės raumenis.
Pasidėkite vaikeliuką ant keturių sau per šlaunį ar blauzdą. Rankos turi būti ištiestos per alkūnes, kojos sulenktos per kelius, nugarytė tiesi ir padėję savo ranką ties užpakaliuku judinkite mažylį pirmyn/atgal. Mokysime pernešti kūno svorį nuo rankų prie apatinės kūno dalies. Tas pats pratimas galimas su volu ar nedideliu gimnastikos kamuoliu po pilveliu. Norėdami sunkinti, tą patį veiksmą darykite visai be pagalbinių priemonių.
Kai vaikas jau išlaiko tiesią nugarytę būdamas padėtyje ant keturių, galite laikydami už šlaunies pastumti vieną koją į priekį, tada kitą ir stengtis, kad pakaitomis į priekį perdėtų ir rankutes - mokysite ropoti.
Jei vis dėlto vaikučiui nesiseka išmokti ropoti, reikia pasitarti su vaiko raidos specialistais, kodėl taip galėtų būti. Nepakenktų pradžioje pasikonsultuoti su ortopedu ar tiesiog vaiką prižiūrinčiu pediatru, nes gali būti, kad reikia masažiuko ar gausite siuntimą mankštelėms dėl žemo raumens tonuso, o gal teks grįžti žingsnelį atgal ir tvirčiau pasitobulinti vartytis, kad sustiprinti liemens rotacinius judesius.
Kaip padėti kūdikiui ropoti: 7 patarimai, kaip išmokyti kūdikį ropoti!
tags: #gimes #sliauzioti #itin #sliauzia #greiciau
