Visas nėštumas buvo toks kupinas meilės, ypatingai lengvas ir vaikutis nepaprastai laukiamas. Angelelio laukėme mes, tėvai, draugai ir visi pažįstami. Buvau prižiūrima geriausių gydytojų - numatytas gimdymas vienoje žymiausių universitetinių ligoninių.
Mus su angeleliu priskyrė didelei rizikai, nes man nėštumo metu buvo gestacinis diabetas ir galvojo, kad vaikutis širdyje susiaurėjęs vienas latakelis. Lauke šio vaikelio gimstant ir visa, komplikacijoms pasirengusi gydytojų komanda.
Magnutis į šį pasaulį neskubėjo atvykti. Praėjo ir taip laukta liepos 6 d. Jaučiau paruošiamuosius sąrėmius, vis labiau nerimstantį kūdikėlį. Širdis plyšta iš meilės ir nekantrumo. Po "paskutinio" patikrinimo gydytoja nutarė nebelaukti ilgiau, "kviesti" mūsų angelėlį - paskyrė atvykti antradienį į ligoninę, 6 ryto. Vis galvoje knibždėjo mintis, kad noriu gimdyti pati, bent jau ne šią - liepos 11 dieną.
Jau sukrauta rankinė, su didžiule įtampa širdyje vykstame į ligoninę. Vis nuojauta, kad šią dieną Magnutis tikrai negims. Na ką - ligoninėje pasako - jums paskirta čia būti 6 vakaro, o ne 6 ryto! Tad važiuokit namo, pamiegokit ir laukiam jūsų vakare. Kaip čia miegoti, kai jau visa siela ir kūnu nusiteikiau gimdyti? Šiaip ne taip prastumsiu tas valandas - ir vėl su vyru ligoninėje (mintyse pasirengusi viskam).
Dabar mane sėkmingai priima, seselės juokauja, vyras irgi bando linksminti. Nusiraminu ir viską palieku Dievo valiai. Pradeda leisti skatinamuosius, kaklelis tik 1 cm praviras - aplanko draugai prieš naktį, palinki stiprybės, o mums su angeleliu prieš akis ilga bemiegė naktis. Jau vidurnaktis, monitoriai matuoja sąrėmius ir vaiko širdelės dūžius. Laša į lašelinę skatinamieji, viskas aprimsta, šviesos užgesta, nutariame su vyru pamiegoti, kol viskas prasidės.
Gydytoja atėjusi praplėšia vandenis ir tiesiog ta akimirka pradedu jausti kylančius sąrėmius. Tik pradedu snausti ir kaip kokie bažnyčios varpai - prasideda sąrėmiai, kuo toliau, tuo rimčiau. Įeina gydytoja - kaklelis 3 cm. Klausia, kaip įvertinčiau skausmą 10 balų skalėje - na ką, jau visas 10! Skausmas tarsi atsimuša į lubas, nebera kur dingti. Viskas, nebegaliu ištverti - dar niekad tokio skausmo nejutau.
Įeina anesteziologas, suleidžia epidurinį - atrodo, praeina amžinybė, kol jis pradeda veikti. Viskas pamažu aprimsta, skausmas sumažėja, monitorius matuoja vis stipresnius sąrėmius. Seselė vis ateina kas pusvalandį padidinti skatinamųjų dozę. Mane pradeda kresti drebulys nuo hormonų, siautėjančių aktyvaus gimdymo metu.
Vieno tų vizitų metu ji pastebi, kad pradeda mažėti vaiko širdelės dūžiai. Tikriausiai minutės laikotarpyje sulekia visa gydytojų komanda - gaunu sąrėmių stabdymo ampulę - viskas, cezaris - gelbėjame vaiką! Tikriausiai ta akimirka būčiau mirusi šimtus kartų, iškentus viską, kad tik vaikelis liktų sveikas - galvoje - visiško chaosas, baimė ir malda.
Atsiduriu kosminiu greičiu operacinėje, nuoga su deguonies kauke, visa krečiama baisaus drebulio, kurio dėka net žodžio negaliu ištarti. Pririša man kojas, perkelia ant operacinio stalo - visi pasirengia operacijai. Mano vyras tik įbėgęs į operacinę griebia gydytoją ir jai aiškina, kad čia ne vaiko širdelės ritmas nukrito, o monitorius nuslydo nuo pilvo, nuo mano drebulio. Gydytoja išklauso, paima zondą, įkiša į kūdikio galvą, kad tiesiogiai matytų, kaip dirba širdis - viskas stabilizuojasi - širdelės ritmas grįžta į savo vietą.
Gydytojų komanda nutaria palaukti valandą, kad įsitikintų, ar viskas gerai, ir aš galiu pati tęsti gimdymą. Visi dar šoke, tiek gydytojai, tiek seselės, tiek aš, tiek tikriausiai mano mažasis angelėlis. Praeina valanda, mano kaklelis jau 6 cm, parveža mane į palatą, vėl pradeda leisti skatinamuosius. Jau 7 ryto - keičiasi gydytojų pamaina. Aš apstulbusi nuo įvykio, įtampos ir nekantrumo. Vyras duoda po leduką, gerklėje sausa - ir vis tas nerimstantis drebulys.
Staiga vėl pajuntu sąrėmius (bet juk suleistas epidurinis) - iškviečia anesteziologą - ji viską patikrina, viskas kaip ir veikia. Skausmas nemąžėja - jis vis didėja, su kiekvienu sąrėmiu jaučiu šilto vandenų pliupsnį. Vėl iš skausmo neberandu vietos - atėjusi gydytoja pasako geriausią to ryto naujieną - jau 10 cm, ruoškis stumti!!!
Subėga visa gydytojų ir pediatrių komanda, visi laukia ateinančio angelėlio. Aš sukaupiu paskutines likusias jėgas ir stumiu. Su kiekvienu stūmimu jaučiu, kaip kūnas tarsi veriasi, kūdikėlis vis arčiau ir arčiau. Vyras drąsina, gydytojai irgi. Tikriausiai po gero pusvalandžio stūmimo - pasigirsta suksniai, jau gime mano mažasis angelėlis, išvalius jam nosytę pasigirsta kūdikio verksmas - atrodo, sąmonė aptemsta iš laimės, euforijos, meilės ir visų įmanomų gražiausių jausmų - kita akimirka jau kūdikis ant krūtinės, mane stebintis tuo plačiu žvilgsniu. 10.33 ryto.
Mano veidu plūsta ašaros - bučiuoju tą mažą angelėlį, kurį tik pamčiusi jaučiuosi pažįstanti visą savo gyvenimą. Visa kita atrodo tarsi išblėsę, akyse ir širdyje tas mažas kūdikėlis, dėl kurio praeitumėte viską, iškentėte tą patį - kad tik matytumėte jį. Kiekvieną akimirką esu dėkinga Dievui už tą mažą stebuklą - jis vienintelis padėjo pajusti gyvenimo prasmę, viską viršijantį meilės ir rūpesčio jausmą. Visada jaučiau Dievo ranką, tarsi ji padėtų pereiti per visus išbandymus ir skausmus.
Sąmoningos tėvystės svarba ir pasiruošimas gimdymui
Romualdas Šemeta, Prenatalinės ir Perinatalinės psichologijos bei sveikatos asociacijų narys, Lietuvos Perinatalinės psichologijos ir medicinos asociacijos prezidentas, knygų „Gimdymas su šypsena“, „Sąmoningas ruošimasis tėvystei“ autorius ir lektorius, konferencijoje „Sveika ir laiminga mama“ Vilniuje nagrinėja moterų vaisingumo ir sąmoningos motinystės temas. Jis pabrėžia, kad sąmoninga tėvystė apima platų vaiko vystymosi laikotarpį ir prasideda dar nuo pasiruošimo pastoti. Ši sąvoka susideda iš kelių stadijų: pasiruošimo pastoti, pastojimo, nėštumo, pasiruošimo gimdyti, natūralaus gimdymo, natūralaus maitinimo ir darnaus bei harmoningo vaiko ugdymo.
Pasak R. Šemetos, svarbu, kad tiek moteris, tiek vyras psichologiškai subręstų tėvystei, o tai neturi nieko bendra su biologiniu amžiumi. Jis akcentuoja, kad vaiko fizinė ir psichinė sveikata didele dalimi priklauso nuo tėvų sąmoningumo.
Pasiruošimo pastoti stadija yra itin svarbi, nes dar prieš fizinio gyvybės užsimezgimo pradžią formuojasi būsimo vaiko sveikata. Ypač kritinis vaiko smegenų vystymosi periodas yra nuo 3 iki 5,5 nėštumo savaitės, todėl moteriai tinkamai nepasiruošus nėštumui, vėliau gali kilti vaikui sveikatos problemų dėl sutrikusios smegenų veiklos.
R. Šemeta teigia, kad moteris neturi pastoti be stipraus noro susilaukti vaiko, nes tai yra biologinis reiškinys, kurio metu organizmas suformuoja geriausią terpę naujai gyvybei užsimegzti ir formuotis. Neplanuotas nėštumas ir svarstymai, ar nešioti vaikutį, gali lemti įvairias komplikacijas nėštumo metu, gimdant, o vėliau ir vaikui.
Pasiruošimas gimdymui, pasak R. Šemetos, turėtų prasidėti nuo pat pirmo nėštumo trimestro. Moterims rekomenduojama lankyti gimdymo pasiruošimo kursus, atkreipiant dėmesį į dėstytojų kompetenciją ir specialias metodikas. Labai svarbus ir psichologinis moters pasiruošimas gimdyti, nes didžioji dalis gimdymo problemų yra psichologinio pobūdžio. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 90 procentų moterų gali pagimdyti natūraliai be jokio įsikišimo, o Lietuvoje atliekamų cezario pjūvio operacijų skaičius siekia per 20 procentų, kas nėra normali situacija.
Harmoningas vaiko ugdymas, apimantis fizinį, psichologinį, intelektualinį ir dvasinį ugdymą, prasideda dar nėštumo metu. Nuo trečio nėštumo trimestro vaikas įsčiose jau turi visus pojūčius ir gyvena mamos gyvenimą. Tėvų pastangos dar nėštumo metu gali padėti atskleisti vaiko gabumus, nes 2/3 įgytų savybių priklauso nuo aplinkos.
Mamos mityba vaiko vystymuisi yra labai svarbi, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą, kai formuojami visų vaiko organų pagrindai. Svarbu užtikrinti visavertį mitybą, valgant įvairų maistą.
Natūralus maitinimas krūtimi teigiamai veikia vaiko intelekto koeficientą. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, vaiką reikėtų natūraliai maitinti iki 3 metų, Lietuvoje rekomenduojama bent vienerius metus.
Moterų emocinis ir psichologinis nusiteikimas nėštumo metu turi didelę įtaką kūdikio sveikatai ir charakteriui ateityje. Jei moteris nėštumo metu yra optimistiškai nusiteikusi, jos organizme gaminasi endorfinai, kurie teigiamai veikia vaiką. Stresas nėštumo metu kenkia vaiko smegenų vystymuisi ir gali lemti įvairias sveikatos problemas ateityje.
Kaip sąmoningas auklėjimas padeda jūsų vaikui
Artėjančio gimdymo ženklai ir pasiruošimas
Artėjant gimdymo datai, moterys gali pastebėti kelis ženklus. Vienas iš jų - „lizdo sukimo“ instinktas, kai norisi paruošti namus kūdikiui. Taip pat dažnai pasitaiko paruošiamieji arba netikri sąrėmiai (Braxton Hicks), kurie yra neritmiški ir nereguliarūs. Vienas pirmųjų artėjančio gimdymo ženklų yra nusileidęs pilvas, kai kūdikis apsiverčia į gimdymo padėtį. Tai gali sukelti didesnį spaudimą šlapimo pūslei ir žarnynui, bet palengvina kvėpavimą.
Artėjant gimdymui, mažylis vos išsitenka gimdoje. Normalu, jeigu per valandą vaisius bent truputėlį sujuda penkis kartus arba daugiau. Taip pat gali pasireikšti diskomfortas dėl hormonų koncentracijos pokyčių ir padidėjusio spaudimo į dubenį.
Vienas iš gimdymo požymių yra gleivių kamščio pasišalinimas, kuris gali būti vientisas arba gabalėliais. Vandenų nubėgimas gali būti gausus arba sruvenantis. Jeigu vandenys žalsvos, rusvos spalvos arba turi nemalonų kvapą, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Prasidedant gimdymui, moteris pradeda jausti tikruosius sąrėmius. Iš pradžių jie trumpi ir kartojasi kas 10-20 minučių, vėliau ilgėja ir dažnėja. Skausmas tampa vis stipresnis.
Kai gimdos kaklelis visiškai atsiveria, prasideda stūmimo fazė. Šiuo metu moteris aktyviai padeda kūdikiui gimti, klausydama akušerės nurodymų. Po gimimo svarbu, kad kūdikis iškart būtų paguldytas ant pilvo, tai bus pirmasis taktilinis kontaktas ir ryšio užmezgimas.
Po gimdymo prasideda pogimdyminis laikotarpis, kurio metu moters kūnas pamažu grįžta į įprastą būseną. Svarbu skirti laiko poilsiui ir gerai sveikatos būklei atgauti.
Kristelerio manevras: istorija, kontroversijos ir dabartinė praktika
Kristelerio manevras, dar žinomas kaip gimdos dugno spaudimas, yra XIX amžiuje sukurtas metodas, skirtas pagreitinti gimdymą spaudžiant pilvą.
Nors šis metodas buvo naudojamas, jis kelia daug diskusijų. Kai kurios moterys teigia, kad patyrė traumų dėl šio manevro taikymo, o kai kurie specialistai mano, kad jis gali būti pavojingas tiek motinai, tiek kūdikiui.
Lietuvos akušerių-ginekologų draugija oficialiai nurodo, kad Kristelerio manevras yra nepatartinas, tačiau jis nėra visiškai uždraustas, ypač kritiniais atvejais, kai gali padėti išgelbėti vaisiaus gyvybę.
Šiuo metu dauguma Lietuvos gimdymo įstaigų vadovaujasi naujesnėmis ir saugesnėmis metodikomis, o Kristelerio manevro taikymas yra labai retas. Vilniaus Gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė teigia, kad per savo ilgą praktiką nėra mačiusi tikro Kristelerio manevro pritaikymo, nes šiuolaikinės medicinos priemonės yra daug saugesnės ir efektyvesnės.
Siekdamos užtikrinti saugumą, ligoninės įpareigojo medikus netaikyti šio manevro, o esant būtinybei, moteris turės duoti raštišką sutikimą, kad atsisakė kitų palengvinimo priemonių.
