Asmenims su negalia norime suteikti naujus namus. Visi norime gyventi pažįstamoje, jaukioje aplinkoje, kuri primena mūsų namus. Globos namų gyventojai apgyvendinami dviviečiuose arba vienviečiuose kambariuose, atsižvelgiant į gyventojų interesus ir poreikius, sveikatos būklę ir savarankiškumo lygį. Kambariai aprūpinti reikalingais baldais (lova, staliukai, kėdė, spinta). Taikos Karalienės globos namai - socialinės globos ir asmens sveikatos priežiūros institucija, kurios steigėjas - Klaipėdos Taikos Karalienės parapija. Čia siūloma trumpalaikė bei ilgalaikė priežiūra pagyvenusiems žmonėms bei suaugusiems asmenims, turintiems negalią, kuriems reikalinga pagalba kasdieniame gyvenime.
Mūsų slaugos darbuotojos budi 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Gyventojų sielovada užsiima Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos kunigai, Klaipėdos stačiatikių dvasininkai. Gyventoj ar jo artimųjų pageidavimu sielovada gali užsiimti ir kiti dvasininkai. Maitinimas globos namuose organizuojamas 4 kartus per dieną. Atsižvelgiant į gyventojo sveikatos būklę ir esant medikų rekomendacijoms gali būti keičiamas maitinimo dažnumas, organizuojamas specialus dietinis maitinimas. Maitinimas organizuojamas valgykloje, slaugomiems gyventojams maistas patiekiamas kambariuose. Esant būtinumui, gyventojui užtikrinama individuali personalo pagalba valgant.
Socialiniai darbuotojai padeda naujiems gyventojams jų adaptacijos globos namuose laikotarpiu, teikia informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymo ir palaikymo, darbinių įgūdžių ugdymo paslaugas. Užimtumo specialistė padeda suorganizuoti gyventojų laisvalaikį ir užimtumą (vyksta edukacinė, dailės terapijos ir rankdarbių veikla, susitikimai, koncertai; organizuojami gimtadieniai, senjorų malda, išvykos, pasivaikščiojimai, bendravimas ir kt).
Svarbaus ryšio atstatymas: susitikimai su artimaisiais
Artimieji po daugiau nei pusmečio jau gali aplankyti ligoninėse ar globos namuose esančius savo giminaičius, tačiau ne visi. Reikia ne tik būti persirgusiam COVID'u arba du kartus pasiskiepijusiam, tačiau ir gauti gydančio gydytojo leidimą. Kol kas pas giminaičius lankytojai būriais neplūsta, tačiau skambučių daug, žmonės aiškinasi sąlygas ir tvarkosi reikiamus dokumentus. Leidimas imunitetą įgijusiems žmonėms lankyti ligoninėse ir globos namuose gulinčius artimuosius įsigaliojo vakar. Atėjus aplankyti paciento, gyventojas turi parodyti dokumentą, patvirtinantį, kad jis buvo du kartus paskiepytas nuo COVID-19 arba persirgo šia liga per pastarąsias 180 dienų. Tai gali būti atspausdintas arba elektroniniu formatu pateiktas išrašas arba gydymo įstaigos išduotas atitinkamas išrašas popieriniu ar skaitmeniniu formatu. Taip pat reikia gauti gydančio gydytojo leidimą.
Šiaulietė Vilma skuba į globos namus aplankyti savo mamos. Moteris pasiskiepijusi abu kartus, o tai vienas iš reikalavimų norint pasimatyti ir apkabinti savo artimuosius. „Puse metų. Na čia yra tokia galimybė labai gera, kad gali paskambinti per messengerį, įjungia vaizdą, įjungia garsą socialiniai darbuotojai ir tokiu būdu dar gali šiek tiek pasikalbėti su žmogum“, - sako šiaulietė Vilma Stasiūnienė. Vilmos mamai 74-eri, ji serga Parkinsono liga. Moteris sunkiai bendrauja, tačiau pamačiusi ilgai nematytą dukrą ją atpažįsta. Ir bando kalbėti.
Senjorų laukiančių savo artimųjų ar draugų Šiaulių globos namuose 40. Visi jie dar vasario mėnesį gavo po antrą skiepą, tačiau su vaikais, kurių nemažai yra išvykę ir gyvena užsienyje, pastaruoju metu kalbėdavosi telefonu. Geriausiu atveju pasimatydavo per tvorą. Kai kurie senjorai, išgirdę klausimus apie artimuosius, spaudžia ilgesio ašarą. Jau po pirmojo karantino globos namų darbuotojai turi patirties, kad tokie susitikimai ilgai nesimačius yra labai laukiami ir emocingi. „Yra didelė emocinė išraiška ir senyvo amžiaus žmogaus. Jie visi beprotiškai laukdavo. Ir dabar tas pats, jei žino, kad artimasis ateis 11 valandą, tai mes nuo 8 ryto pradedam planuot, kuo mes rengsimės, kuo mes puošimės, kaip mes kalbėsim, ką mes papasakosim“, - pasakoja socialinė darbuotoja Simona Milunienė.
Plungiškė Aldona rodo artimųjų nuotrauką ir skaičiuoja, kiek laiko nesimatė su dukra. Moteris sako, kad dukra anksčiau ją lankydavo kas savaitę, tad toks ilgas išsiskyrimas - labai sunkus. Kasdieniniai pokalbiai telefonu neatstoja gyvo bendravimo. „Nu turim kantrybės turėt, nu turim, kitaip nebus, juk čia kiekvienam ir mažesni vaikai yra negali. Turim suprasti, turim saugoti save ir kitus“, - teigia globos namų gyventoja Aldona.
„Teiraujasi labai, jie žinoma, pirmiausiai domisi, kokios sąlygos atvykstant čia. Kadangi yra tik pirmosios dienos, tai lankytojų yra nelabai didelis skaičius, nes žmonės visgi domisi, bijo, strateguoja, planuoja savo laiką. O kitą savaitę mes turėsim didesnį skaičių socialinių paslaugų gavėjų artimųjų“, - kalbėjo S. Milunienė. Kai kurios šalies ligoninės, atsižvelgdamos į sudėtingą epidemiologinę situaciją, pacientų lankymo kol kas neatnaujino.
Laikinas vaiko svečiavimas: neįkainojama patirtis
Nuolatiniai trumpalaikiai suplanuoti susitikimai savaitgaliais, per šventes ar atostogas, globos įstaigoje augančiam vaikui yra neįkainojami. Tai vadinama laikinu vaiko svečiavimusi. Vaiko teisių gynėjai sako, kad per artimą ryšį atsiveria naujos vaiko psichikos ir raidos galimybės, išsiskiria laimės hormonas. „Neretai baiminamasi, kad trumpalaikiai susitikimai vaikui sukels nepagrįstų lūkesčių, bet taip nėra. Bendrystei atsakingai paruošiamos abi pusės, tarp jų sudaroma tarsi savotiška sutartis ir vietos neaiškumams nepaliekama. Šiuo metu šalies globos įstaigose auga 1600 vaikų ir jaunuolių. Tarnybos Globos centrų įveiklinimo projekto vadovė Rugilė Ladauskienė atskleidžia, ką reikia žinoti, norint priimti jaunąjį svečią į savo namus.
Liudas gyvenimą sieja su muziko profesija. Nors šiuo metu dirba, studijų planų neatsisakė. Liudas pasakoja, kad gražią jo vaikystę pakeitė skaudi nelaimė - avarijoje žuvo tėveliai, o artimųjų, galinčių pasirūpinti tada vienuolikmečiu, neatsirado. Iki pilnametystės augti jam teko globos namuose netoli Kauno. Pažintis su paauglių grupei mokymus vedusia socialine darbuotoja, Liudo gyvenimą keitė dar kartą. „Iš pradžių tą draugystę priėmiau labiau kaip pramogą. Labai laukdavau išvykos į Kauną ir nors viešėdamas ten negrojau, kartu tempdavausi instrumentą, buvau įsitikinęs, kad šauniau atrodau. Pamenu, mėgau įsivaizduoti, kad visi keleiviai į mane žiūri, net pavydi, nes žino, jog manęs laukia Kaune namuose paruošta staigmena. Tikrąją šio ryšio vertę supratau tik palikęs globos namus. Dabar aš turiu žmogų, į kurį galiu remtis besąlygiškai.
Globos ir įvaikinimo ekspertė Rugilė Ladauskienė atkreipia dėmesį, kad pakviesti laikinai svečiuotis galima ne jaunesnį nei septynerių metų amžiaus vaiką. „Per ryšį su kitais tampame tokiais žmonėmis, kokie esame, nes atspindime juos kaip veidrodžiai. Ir tai, ką iš globos namų atvykęs pas asmenį ar į šeimą vaikas gauna, išlieka jo gyvenimo dalimi - bendrystė suformuoja emocinį ryšį, atskleidžia realų socialinį gyvenimą“, - kalba R. Globos namų atstovas pakvietusiam draugystei asmeniui pateikia informaciją apie vaiko ar jaunuolio poreikius, įpročius, mitybą, režimą, taip pat ir neliečiamas temas ar bet kokius kitus vidinį skausmą keliančius dalykus.
„Jeigu jūs tikite, kad svarbiausia gyvenime yra žmogaus ryšys su žmogumi ar žmogaus pagalba žmogui, tačiau nesate apsisprendę dėl nuolatinės vaiko globos arba šiuo metu aplinkybės jums neleidžia žengti tokio žingsnio, laikinasis svečiavimasis, suaugusio ir vaiko, jaunuolio draugystė yra nuostabi forma įgyvendinti savo misiją“, - teigia R. Susitikimų dažnumą ir numatomą draugystės trukmę įvardyti būtina. Sutariame, ką mes kartu veiksime: pasiimsiu tave namo ar pasiimsiu į gamtą, bendrausime tik gyvai ar ir per ryšio priemones. Išsiaiškiname, kad mūsų tikslas yra draugystė ir pasitariame, kaip leisime laiką: kokie mano pomėgiai, ko galiu išmokyti, kas tave domina. Suaugusiojo užduotis yra kuo aiškiau prisistatyti vaikui. Globos ekspertė sako, kad ryšio mezgimas yra buvimas su vaiku: „Tai - individualus laikas, bendras laikas su artimaisiais, pokalbiai, žaidimai, diskusijos, atsakomybės, ribos, pagarba, pagalba. Todėl labai svarbu, jog suaugęs asmuo, jaunas ar vyresnis, vienas, pora ar šeima įsivertintų galimybes skirti savo laiką vaikui.
Taisyklė laikytis susitarimų yra viena pagrindinių auginant vaikus ir mezgant santykį per svečiavimąsi: jokiu būdu negalima žadėti, ko ištesėti negalėsite. „Jeigu ryšys nutrūks ir nepaaiškinsite kodėl, galite sukelti vaikui emocinę traumą. Vaikas gali kaltę prisiimti sau, manyti, kad neatitiko jūsų lūkesčių ar buvo blogas ir dėl to jį metėte. Vaikai linkę kaltinti save. Žmonėms yra nelengva atsisveikinti, tačiau jeigu turėsite susitarimą, atsisveikinsite iš lėto, fiziškai nebesusitikdami atsiųsite žinutę ar laišką, atsisveikinimas bus daug lengvesnis emociškai“, - akcentuoja R. Ekspertė sako, kad globos ir įvaikinimo tema globos namuose labai atvira, net mažiausieji žino, kokio amžiaus gali būti įvaikinti ir pageidaujami globėjų. Anot R. Ladauskienės, kiekviename asmenyje neretai jie mato galimą globėją, draugą: „Šito nežinodami, mes rizikuojame vaiką sutrikdyti neatsargiu žodžiu ar neapgalvotu poelgiu.
„Gali būti taip, kad ryšys užsimezgė ir jūsų gyvenime atsiras vietos dar vienam žmogui. Jeigu santykis užaugs - puiku. Čia labai natūralus procesas. Ir tikrai yra tokių atvejų, kai užsimezgęs ryšys motyvuoja žmogų kardinaliai keisti savo gyvenimo planus, būdą, stilių, būstą vien tik dėl to, kad galėtų pakviesti tą jauną žmogų į savo namus“, - kalba R. Pašnekovė teigia, kad puikiais globėjais tampa ir brandūs jauni žmonės, kurių pažinties pradžia su globos įstaigoje gyvenančiu vaiku prasidėjo nuo savanorystės, dalijantis laisvalaikiu, pomėgiais. Paaugliui buvo ypač sunku prisitaikyti globos namuose, tad jam reikėjo nuolatinės pagalbos, per kurią buvo atkurtas jo saugumas, pasitikėjimas.
Kasdienis gyvenimas ir veiklos globos namuose
Įžengus pro Klaipėdos Taikos Karalienės globos namų duris, pasitiko didelė valgykloje pusryčiavusių senelių bendruomenė. Po pusryčių globos namų gyventojai, padedami slaugių, grįžo į savo kambarius užsiimti rytine mankšta, kurią padeda atlikti kineziterapeutė. „Mūsų tikslas - kad niekas nesijaustų nuskriaustas. Kiekvieną penktadienį vyksta Mišios. Visuomet matau susitikimo džiaugsmą. Prieš bei Mišių metu aplankome visus gulinčius, nes šie žmonės negali ateiti į pamaldas. Gyventojai laukia penktadienio ir jiems ši diena yra labai svarbi, nes žino, kad ateis kunigėlis. Ir mankštos, išėjimai į lauką jiems teikia daug džiaugsmo. Labiausiai gyventojus džiugina susitikimas su žmogumi“, - atviravo kunigas A.
Pasak globos namų asmens sveikatos priežiūros tarnybos vadovės Dianos Kleštornės, darbuotojai stengiasi visus burti į bendruomenę, kad vienas kitą labiau pažintų. Globos namų darbuotojai organizuoja gimtadienius, pamini tą mėnesį gimusius gyventojus. KOMANDA. "Maistui skiriame daug dėmesio. Kai atvyksta naujas gyventojas, pirmiausia mes paklausiame, ką jis valgo namuose. Maistas yra subalansuotas, jeigu žmogus turi specifinių ligų, serga cukriniu debetu, jam yra skiriama atskira dieta. Jeigu žmogus turi problemų su kramtymu ar turi rijimo sutrikimų, darome trintą, skystą maistą. Nutinka taip, kad žmogus visą gyvenimą nevalgo tam tikrų produktų, tad bandome tai pakeisti kitais produktais. Turime dietistę, kuri sukuria mitybos planą, kiek ir kokių medžiagų tam žmogui reikia. Globos namų gyventojai valgyti gauna 4 kartus per dieną, sergantys cukriniu debetu - ir dažniau. „Dažnai artimieji atveža jau paruoštą maistą, kurį jie pasišildo. Gali pasidaryti kavos, arbatos. Taip pat yra šaldytuvai, tad kiekvienas gyventojas turi savo lentyną, į kurią gali įsidėti savo maistą“, - pasakojo Klaipėdos Taikos Karalienės globos namų direktorius P.
Papietavę gyventojai ruošėsi eiti miegoti pietų miego, kiti ėjo į lauką pakvėpuoti grynu oru ar dalyvauti užsiėmimuose. Pasak D. „Planuojame vykti į arklių terapiją, kadangi Klaipėdos rajone yra nemažai ūkininkų, kurie rengia tokius užsiėmimus. Organizuojame išvykas prie jūros, nes yra žmonių, kurie nėra matę jūros. Kiekvienais metais, pavasarį, mes darome gyventojų apklausą, vienas iš klausimų - ko jie norėtų. Dažniausias senolių prašymas - išvykos į gamtą. Senjorai labai pasiilgsta gamtos, gryno oro. Nors ir leidžia daug laiko mūsų globos namų kieme, tačiau daugelis nori nuvykti į mišką ar prie jūros“, - atviravo D. PAGALBA. „Atrodytų, maršrutas neįveikiamas, ypač daugeliui sėdint vežimėlyje.
„Į globos namus ateina padėti jaunieji “caritiečiai" ar vyresnieji savanoriai. Turime pavyzdį, kai viena studentė atliko praktiką labai susidraugavo su viena senjore. Praėjo jau treji metai, o jos ir toliau bendrauja. Žinoma, ši vieta yra specifinė, kitus sukrečia vaizdas, kai pamato tiek daug saulėlydyje esančių žmonių, kurie yra visiškai priklausomi nuo kitų. Tačiau, mano manymu, tai kartais padeda žmonėms pažvelgti į gyvenimą kitomis akimis", - atviravo A. „Dažnai aplanko Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos atstovai, esame sudarę sutartį su Klaipėdos valstybine kolegija. Turėjome neseniai praktikantų iš Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro. Kiekvienam studentui tai tampa savęs išbandymas, ar jis galės tai daryti, nes darbas su senais žmonėmis reikalauja daug atsidavimo“, - atviravo D. TERAPIJA. Globos namus aplankė psichologė - Lina Noreikienė, atvykusi iš Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos. Pasak jos, senjorai visuomet laukia vaikų bei jaunimo rengiamų pasirodymų. „Mes patekome į šį projektą. Grupelė aktorių lankysis globos namuose. Aktoriai žino, kaip prieiti prie žmogaus, kuris galbūt nekalba, turi klausos ar regos sutrikimų, arba jo pažintinės funkcijos yra gana stipriai sutrikusios, tačiau jie turi metodus, kaip žmogui suteikti akimirkos džiaugsmą. Aktoriams labai paprastais dalykais pavyksta sužadinti norą pažinti, domėtis. Mes labai džiaugiamės, kad šitokiu būdu galime skirti dėmesio gulintiems senjorams, kurie negali aktyviai dalyvauti mūsų veiklose“, - pasakojo D. „Artimieji patys turi perlipti psichologinį barjerą, kad atiduoda savo artimąjį ir nebegali juo rūpintis. Turime psichologę, kuri suteikia pagalbą, neatskiriant ne tik gyventojams, bet ir artimiesiems“, - komentavo P.
Prieš patenkant gyventojui į globos namus, darbuotojai bando užmegzti ryšį su artimaisiais, daro susitikimus, supažindina, kaip dirba kolektyvas, aprodo sąlygas, kad, gyventojui atvykus, tai nebūtų naujiena. "Stengiamės keisti visuomenės požiūrį į tokias institucijas. Šiais laikais globos namai yra kuriami kaip šeima, bendruomenė. Leidžiame atsivežti nuotraukas, knygas, savo brangiausius daiktus. Yra du šeimos gydytojai, suteikiame galimybę naujai atvykstantiems gyventojams pasirinkti, pas kurį gydytoją norėtų patekti. Turime šiltnamį, kuriame auginame agurkus bei pomidorus, tad ir senjorai kartais apsilanko šiltnamyje, o jo gėrybėmis vaišinasi visa globos namų bendruomenė", - atviravo P.
„Labai džiaugiuosi, kad čia esu, mėgstu vienatvę. Nemėgstu daug bendrauti, pasisveikinu su kaimynėmis koridoriuje, Mišiose, kituose užsiėmimuose. Mėgstu vaikščioti, skaitau knygas, daug laiko leidžiu lauke. „Pablogėjus sveikatai, jėgų mažėja, aš taip nutariau, kad noriu čia gyventi. Esu kaunietė, bet ištekėjusi išvykau gyventi į Pasvalį, ten gyvenau nuo 1974 m. Kai grįžta vaikai, mane aplanko sūnus ir dukra. Nesijaučiu užmiršta, dažnai bendraujame per “Skype„ programėlę. Mėgstu žiūrėti televizorių, daug sėdėti negaliu, tad dažnai tenka gulėti, bet kai sėdžiu, sprendžiu kryžiažodžius. Seniausia namų gyventoja - Audrolė Beriozkinienė pasakojo, jog čia gyvena jau 7 metus, ją ištiko insultas, tad jėgų daug neturi. Daugiausia miega, žiūri televizorių. Audrolės aistra - gėlės, visi darbuotojai jai visuomet atneša gėlių, kad ji galėtų jomis džiaugtis.
Gyventojų lankymas galimas kasdien, nuo 10 val. iki 19 val. (8 692) 12 569 arba vyr. Dienos globos centras orientuotas į asmenis, sergančius demencija. Norint lankyti dienos globos centrą, reikia kreiptis į seniūniją pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Seniūnijoje reikia pateikti dokumentus (asmens dokumentą, neįgalumą patvirtinantį dokumentą, išrašą iš medicininių dokumentų, forma 027/a) ir parašyti prašymą-paraišką dienos socialinės globos institucijoje paslaugai gauti. Prieš kreipiantis į seniūniją, rekomenduojama atvykti į dienos centrą, aptarti lankymosi sąlygas, sudaroma galimybė vieną darbo dieną išmėginti centro paslaugas. Dėl papildomos informacijos kviečiame susisiekti telefonu (8 37) 345 469 arba el. Norint lankyti socialinės priežiūros centrą, reikia kreiptis į seniūniją pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Seniūnijoje reikia pateikti dokumentus (asmens dokumentą, pensininko pažymėjimą, išrašą iš medicininių dokumentų, forma 027/a) ir parašyti prašymą-paraišką socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugai institucijoje gauti. Prieš kreipiantis į seniūniją, rekomenduojama atvykti į dienos centrą, aptarti lankymosi sąlygas, sudaroma galimybė vieną darbo dieną išmėginti centro paslaugas. Dėl papildomos informacijos kviečiame susisiekti telefonu (8 691) 96201 arba el.
Kauno vaikų globos namai (2004) TV3
Bendruomenės ir savanorystės svarba
Plungės socialinių paslaugų centro Globos centras organizavo ir 2020-09-17 dalyvavo specialistų susitikime/diskusijoje, siekiant formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į globą (rūpybą), įvaikinimą bei alternatyvias vaiko globos formas. Diskusijoje dalyvavo Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Česnauskas, Plungės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Genovaitė Vasylienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo Tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Plungės Vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Irmantė Kurmienė ir vyr. Rugpjūčio 18 - 25 dienomis antrus metus iš eilės organizuota vaikų vasaros poilsio stovykla „Pašėlusi vasara“, kurioje dalyvavo šeimose globojami (rūpinami) ir Plungės socialinių paslaugų centro Vaikų globos grupėje, Bendruomeniniuose vaikų globos namuose ir Krizių centre gyvenantys vaikai. Lėšos stovyklai buvo gautos iš Plungės rajono savivaldybės vaikų ir jaunimo socializacijos (vasaros poilsio) programų finansavimo. Stovyklą atidarė ir sveikinimo žodį tarė Plungės socialinių paslaugų centro laikinai einanti direktoriaus pareigas Aurelija Grikštienė. Įstaigos vadovė palinkėjo visiems dalyviams daug gražių įspūdžių, naujų potyrių ir geros nuotaikos stovyklos metu. Stovyklos laikotarpiu vaikams buvo suteikta galimybė turiningai ir naudingai praleisti laisvalaikį, pakeisti, paįvairinti aplinką, kasdienybę, susirasti naujų draugų. Surengėme turistinę išvyką prie Babrungo upės, aktyviai ilsėjomės Palangoje prie Baltijos jūros, dviračiais apvažiavome Platelių ežerą, „Vinetu“ kaime susipažinome su indėnų kultūra, plaukėme laivu Kuršių mariomis iš Drevernos į Juodkrantę, stebėjome Pilkąsias (Mirusias) kopas. Pasisėmėme daug gerų emocijų, naujų idėjų. Dėkojame visiems, kurie prisidėjo prie stovyklos organizavimo ir vykdymo.
Šią savaitę Plungės Socialinių paslaugų centro Globos centro organizuoti renginiai buvo skirti ne tik esamiems budintiems globotojams ir globėjams (rūpintojams), bet ir visiems Plungės miesto bei rajono gyventojams, skleidžiant žinią apie globą ir įvaikinimą. Birželio 29 dieną Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Plungės Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Plungės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus ir Plungės Socialinių paslaugų centro Globos centro specialistai šia žinia dalijosi su Plungės miesto gyventojais knygyne „Vaga“. Birželio 30 dieną minėti specialistai kartu su Plungės miesto ir rajono budinčiais globotojais ir globėjais (rūpintojais) dalyvavo iškyloje į Gandingos piliakalnį. Liepos 1 dieną budinčių globotojų ir globėjų (rūpintojų) šeimos su prižiūrimais bei globojamais vaikučiais savo talentus atskleidė kūrybinėse dirbtuvėse „Mano šeima“. Gerb. klientai! Siekiame išgirsti Plungės rajono globėjų (rūpintojų) nuomonę apie teikiamas paslaugas ir jų gerinimo galimybes. Todėl kviečiame Globos centro klientus užpildyti anoniminę anketą. Iš anksto dėkojame už Jūsų skirtą laiką.
vykdo budinčių globotojų, globėjų, nesusijusių giminystės ryšiais, globėjų giminaičių, įtėvių, šeimynų dalyvių pasirengimo globoti (rūpinti), prižiūrėti vaikus, įvaikinti bei bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų pasirengimo dirbti šiose įstaigose mokymus pagal Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą, patvirtintą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. GIMK programa - Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa, patvirtinta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. GIMK programa visada atstovauja vaikui ir jo interesams bei siekia padėti vaikui surasti šeimą. Vaiko elgesio problemos ir sutrikimai. Išsekimas. Globojamų vaikų mokymosi sunkumai ir motyvacija. Pastovumo užtikrinimas planuojant globą. Budintis globotojas vienu metu gali prižiūrėti kelis, bet ne daugiau kaip 3 vaikus. Budintiems globotojams Globos centras taip pat organizuoja laikino atokvėpio paslaugas - kai asmuo nori atostogauti, serga arba tiesiog dėl esamo nuovargio. Jos teikiamos budinčio globotojo ir Globos centro susitarimu. Privalo baigti mokymus pagal Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programos pagrindinę dalį ir specializuotų mokymų dalį - šie mokymai jums nekainuos. Budintis globotojas neprivalo būti susituokęs ir turėti jam priklausantį būstą.
Laisvėjant karantinui, nuo balandžio 22 d. „Miroslavo globos namuose, norint aplankyti giminaičius, reikės užsiregistruoti iš anksto, atvykti numatytu laiku. Bendravimas vyks ne globotinio kambaryje, bet atskiroje - poilsio patalpoje. „Po kiekvieno susitikimo patalpas vėdinsime, valysime. Reikalinga išankstinė registracija,“ - pažymėjo Pivašiūnų globos namų direktorius S. Parapijiniai senelių globos namai veikia Pivašiūnuose ir Rumbonyse. Šiuo metu savivaldybės globos namuose Miroslave ir Pivašiūnuose nei gyventojai, ne darbuotojai COVID-19 neserga. Jie vakcinuoti arba persirgę, nuolat testuojami. Prieš įeinant į įstaigą, privalu pasitikrinti kūno temperatūrą, dėvėti kaukę. Negalint dėvėti kaukės, rekomenduojama turėti veido skydelį, dezinfekuoti rankas.
tags: #artimuju #susitikimas #globos #namuose
