Šiame straipsnyje nagrinėjami pirmosios sovietmečio kartos išskirtiniai bruožai, jų gyvenimo scenarijų formavimasis sovietinio „atšilimo“ laikotarpiu, pasirinktos prisitaikymo strategijos, šeimos, planinės politikos ir kitų institucinių veiksnių vaidmuo kartos formavimesi. Analizuojami 1980-2000 m. gimusiųjų gyvenimo pasirinkimai socialinių pokyčių kontekste.
Kartos riboženkliai
Pirmosios sovietmečio kartos gyvenimo eigos ypatybės tapimo suaugusiuoju tarpsnyje yra glaudžiai susijusios su sovietinio „atšilimo“ laikotarpiu, kuris struktūravo šios kartos gyvenimo scenarijus. Šios kartos prisitaikymo modeliai atspindėjo sovietinio laikotarpio realijas ir pokyčius.
Sovietmečio atmintis ir asmens tapatumo tęstinumas pirmosios sovietmečio kartos gyvenimo istorijose yra svarbūs veiksniai, formuojantys savimonę ir kartos identitetą. Ši karta, nors ir augo sovietinėje sistemoje, vėliau aktyviai dalyvavo „ Sąjūdyje “, prisidėdama prie esminių visuomenės pokyčių.
Pirmosios sovietmečio kartos prisitaikymo modeliai
Formuojantis pirmosios sovietmečio kartos tapatybei, svarbų vaidmenį atliko šeima, planinio įstruktūrinimo politika ir kiti instituciniai veiksniai. Šie veiksniai lėmė kartos formavimąsi ir jos prisitaikymo strategijų pasirinkimą.
Asmenys, gimę tarp 1970 ir 1984 m., patyrė ypatingą tarpgeneracinį socialinį mobilumą, kurio metu vyko jų socialinio ir kultūrinio kapitalo reprodukcija. Jų gyvenimo pasirinkimai buvo stipriai paveikti socialinių pokyčių, vykusių Lietuvoje po 1990 m.
Kai kurie tyrinėtojai apibūdina šią kartą kaip „nelaimingą“ ar „prarastą“, tačiau patys jos atstovai su tuo nesutinka, pabrėždami savo aktyvumą ir dalyvavimą įvairiose veiklose, net ir sovietinės sistemos ribose.
Sovietmečio atmintis ir asmens tapatumo tęstinumas
Prisiminimai apie sovietmetį skirtingų kartų atmintyje yra įvairūs: kai kurie aspektai pabrėžti, kiti nutylėti ar pateisinti. Tai atspindi „kartų efektą“ senelių, tėvų ir anūkų prisiminimuose.
Pirmoji sovietmečio karta, nors ir auklėta tėvų ir sovietinės sistemos, sąmoningai prisidėjo prie socializmo kūrimo ir stiprinimo, atsidavę dirbo pagal savo specialybes. Nors ir buvo dalis sistemos, jų indėlis nebuvo ideologinis, o praktinis.
Šios kartos gyvenimo eiga kaip tapatybės komponentas yra svarbi analizuojant paskutinės sovietinės ir pirmosios posovietinės kartos tapimą suaugusiuoju. Išėjimas iš tėvų namų ir savarankiško gyvenimo pradžia šiuose kontekstuose turėjo savitų bruožų.
Tapatybės ribų brėžimas, pavyzdžiui, Šalčininkų rajone, parodo, kaip sovietmečio patirtys ir pokyčiai po jo formavo vietos gyventojų identitetą. Trijų kartų atmintis Kaune taip pat atskleidžia tapatybės formavimosi ypatumus.
Pirmoji sovietmečio karta susidūrė su savitais elgesio modeliais, kurie skyrėsi nuo ankstesnių ar vėlesnių kartų. Šie modeliai formavosi atsižvelgiant į sovietinės sistemos specifiką ir jos įtaką kasdieniam gyvenimui.
Atminties apie drausmę sovietinėje Lietuvoje pasakojimai oralinės istorijos tyrimuose atskleidžia, kaip buvo išgyvenama ir suvokiama sovietinė sistema. Tai padeda suprasti šios kartos patirtis ir jos santykį su praeitimi.
Pirmoji sovietmečio karta, gimusi 1945-1947 m., sudarė elito socialinį portretą, kuris atspindėjo to meto visuomenės struktūrą ir galimybes.
Lietuvos kultūrinis elitas, gimęs 1970-1980 m., taip pat turi savitus grupės, klasės ir kartos identitetus, formuotus sovietmečio ir posovietinio laikotarpio.
Suaugystė šiuolaikinėje Lietuvoje, tarp standartizacijos ir individualizacijos, atspindi bendras tendencijas, kurios taip pat paveikė pirmosios sovietmečio kartos narius.
Tapatybės formavimuisi svarbus ir „nesuderinamosios“ (dissonant) paveldo ugdymas, pavyzdžiui, sovietinė pramonė muziejuose ir vadovėliuose, bei pedagogika, susijusi su šiuo paveldu.
Supratimas apie nusikalstamumą ir nukrypimus sovietinėje ir posovietinėje Lietuvoje taip pat yra dalis kartų patirčių rinkinio.
tags: #gime #socializme #pirmoji #sovietmecio #karta
