Nėštumas ir gimdymas - tai vieni svarbiausių ir emocingiausių gyvenimo etapų, reikalaujantys tinkamo pasiruošimo, informacijos ir palaikymo. Šiame straipsnyje nagrinėjame nėščiųjų teises, pasiruošimo gimdymui svarbą, informacijos atrankos ypatumus bei gimdymo namuose galimybes Lietuvoje ir užsienyje.
Pasiruošimas gimdymui: informacijos svarba ir pasirinkimai
Nėštumo laikotarpis yra puikus metas būsimai mamai domėtis visais gimdymo aspektais - nuo paruošiamųjų sąrėmių iki pogimdyminio periodo. Būsimoji mamytė turėtų rimtai apsispręsti, koks informacijos šaltinis jai yra patikimiausias. Kiekviena besilaukianti moteris turėtų rimtai apsispręsti, koks informacijos šaltinis jai yra patikimiausias. Viena gali nusipirkti knygą apie nėštumą ir gimdymą, bei ramiai ją pavartyti prie arbatos puodelio ar šiltoje lovoje. Kita gali žiūrėti vaizdo paskaitas, prisijungti prie taip vadinamų „webinarų“. Trečia - lankys paskaitas, nėščiųjų mokyklėles. Visi šie pasirinkimai padeda nėščiąjai orientuotis nėštumo ir gimdymo klausimais, psichologiškai paruošia TAI dienai. Pastebėta, kad nėščioji pamiršta (arba nežino galimybės) pasidomėti gimdymo aplinka iš arčiau, t.y. apsilankyti gimdyklose gyvai. Ligoninės ir gimdymo namai reguliariai skelbia atvirų durų dienas, per kurias būsimoji mamytė gali įvertinti aplinką ir specialistus. Tokiu būdu nėščioji išvengs nesklandumų ir netikėtumų, bei jausis žymiai saugiau - atmosfera ir personalas jai bus žinomi. Kitas variantas - mamos, anytos, močiutės patarimai. Nevalia pamiršti, kad gimdymas - labai individualus dalykas kiekvienai. Tačiau svarbiausias šiame aspekte yra laikotarpis. Mūsų mamos ir močiutės gimdė labai nepalankiais laikais - medicina toli gražu nebuvo tokia, kaip šiandien, atokiose vietose gyvenančios gimdyvės gimdydavo tiesiog namuose. Joms gimdymas gali ir dabar asocijuotis su baime, nežinia dėl rytojaus, dėl savo ir kūdikio sveikatos bei gyvybės. Jas puikiai galima suprasti ir šiandien, bet su mumis tai nelabai turi ką bendro.
Dažniausiai nėščiąją kamuoja platus klausimų ir nežinomybės spektras: nuo savo ir vaikelio sveikatos, motinos vaidmens iki savo kūno estetinio vaizdo po gimdymo. Visi šie klausimai turi svarbią reikšmę ir į beveik visus galima būtų atsakyti. Bet į daugelį jų gali atsakyti tik laikas. Be to, daugiausia klausimų kelia nežinomybė ir baimė. Jeigu nėštukė aktyviai domisi visais gimdymo aspektais, skatina domėtis ir būsimą tėvelį, kartu jie pasiruošę nors ir kalnus versti.
Džiugu matyti, kad tėčiai atsikratė senamadiško „aš neturiu laiko, nes turiu jus išlaikyti“ stereotipo. Vis dažniau imamos tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos. Būsimi tėčiai domisi žmonos arba partnerės savijauta, nėštumo ir gimdymo eiga, supranta savo, kaip tėčio, vaidmenį, nepalieka vaikelio mamos pačiai spręsti iškilusių problemų.
Kiekvienai besilaukiančiajai svarbu pažinti savo kūną ir įsiklausyti į jo siunčiamus signalus. Jei jaučiatės puikiai ir, nesant kontradikcijų bei gydytojai leidus, judėkite! Visgi gimdymui reikia daug energijos ir fizinės jėgos, o kūnas turi būti tam ruošiamas, raumenys stiprinami. Įrodyta, kad aktyvi gimdyvė pagimdo lengviau už tą, kuri nėštumo metu nors galėjo, bet nebuvo fiziškai aktyvi.
Nėščiųjų teisės ir darbo santykiai
Darbo kodeksas numato specialias apsaugos priemones nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms. Joms turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Jei saugios ir sveikos sąlygos negali būti sudarytos esamame darbe, nėščioji turi būti perkelta į kitas pareigas ar darbą, paliekant jai ne mažesnį nei iki perkėlimo atlyginimą. Nėščioms, žindančioms ir neseniai pagimdžiusioms kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašai yra tvirtinami Vyriausybės.
Darbo laikas, kuris yra sutrumpintas iki 4 val., tai dar viena galimybė dirbti nepilną dieną. Krūtimi maitinančiai darbuotojai papildomai, ne rečiau kaip kas 3 val. suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui žindyti. Darbuotojai pageidaujant, šios pertraukos gali būti prijungtos prie pietų pertraukos, perkeltos į darbo dienos pabaigą.
Darbuotoja nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėn. įspėta apie planuojama atleidimą gali būti tik tuo atveju, jei baigiasi terminuota darbo sutartis arba kai darbdavys yra įpareigotas atleisti darbuotoją įstatymų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, teismo sprendimu).
Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai gali būti nutraukta, jei su tuo sutinka pati darbuotoja, t.y. Jei nėščios ar kūdikį iki 4 mėn. auginančios darbuotojos sutinka su darbo sutarties nutraukimu.
Pagal 56 DK straipsnį darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį savo noru, esant svarbioms, straipsnyje išvardintoms priežastims, įspėjus darbdavį prieš 5 darbo dienas. Pagal 57 DK straipsnį darbdavys gali nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva be darbuotojo kaltės, tačiau esant šiame straipsnyje numatytų objektyvių priežasčių. Šiuo atveju darbuotojas turi būti įspėtas prieš 1 mėn., išmokant dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką (atitinkamai, jei darbo santykiai trunka mažiau kaip metus, įspėjimo terminas būtų 2 savaitės, o išeitinė išmoka - 0,5 jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio). Pagal 58 DK straipsnį darbdavys gali nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Pagal 59 DK straipsnį darbdavys gali nutraukti darbo sutartį savo valia, kai nėra 57 DK straipsnyje nurodytų priežasčių.
Auginantiems vaiką iki 14 metų (ar neįgalų vaiką iki 18 metų), įspėjimo terminas yra tris kartus ilgesnis - t.y. Pagal 57 DK straipsnį darbuotojas turi būti įspėtas prieš 3 mėnesius, išmokant jam trijų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.
Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, suteikiamos 25 dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Atskiros darbuotojų kategorijos (pavyzdžiui, medikai, lėktuvų pilotai, pedagogai ir panašiai) gali turėti kitas (pailgintas) kasmetinių atostogų trukmes, kurias nustato Vyriausybė.
Vaiko motinos Nėštumo ir gimdymo (NGA) ir Vaiko priežiūros (VPA) metu tėvui (tėvo VPA metu - motinai), jų prašymu turi būti suteiktos nemokamos atostogos.
Svarbu pažymėti, kad kai kurios nuostatos, pavyzdžiui pirmenybė likti darbe atleidžiant grupę darbuotojų, sutrumpintos darbo dienos galimybė ar kasmetinių atostogų suteikimo eiliškumo tvarkos taisyklės negalioja mažose įmonėse, kuriose dirba mažiau nei 10 darbuotojų.
Gimdymas namuose: galimybės Lietuvoje ir užsienyje
Nuo 2019 metų Lietuvoje suteikta teisė moterims gimdyti ne ligoninėje, o su specialia priežiūra savo namuose. Visgi, pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) komunikacijos skyriaus patarėjo Julijano Gališanskio, kol kas šia galimybe nepasinaudojo nė viena gimdyvė. Vadovaujantis Gimdymo namuose priežiūros paslaugos teikimo tvarkos aprašu, gimdymo namuose priežiūros paslaugą teikia nėščiosios pasirinktas akušeris, dirbantis gydymo įstaigoje, teikiančioje gimdymo namuose priežiūros paslaugą. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai, tarnybos duomenimis, licenciją teikti tokias paslaugas šiandien turi dvi gydymo įstaigos: MB „Mamisėlis“ ir VšĮ „Tęstinė akušerija“. Higienos institutas pažymi, kad nuo 2019 metų Lietuvoje nebuvo nei vieno planuoto gimdymo namuose.
Lietuvos Dulų asociacijos pirmininkė Milda Briskman priduria, kad pagal veiklos standartą duloms nerekomenduojama dalyvauti planuotame gimdyme namuose be medicininės priežiūros. Dula teikia nemedicininę pagalbą nėštumo, gimdymo metu ir pogimdyminiu laikotarpiu, pirmiausia siejama su emocine, fizine ir informacine pagalba šeimai. Dula nevykdo jokių medicininių intervencijų, nepriima su gimdymo eiga susijusių sprendimų.
Lietuvoje moterys renkasi gimdyti namuose dėl autonomijos poreikio, jausmo, kad jos yra atsakingos už savo gimdymą, kad nori išjausti tą gimdymą, suprasdamos, kad tai nėra tik medicininė procedūra. Didžioji dalis gimdymo yra fiziologija. Tačiau, kadangi akušerija jau kurį laiką įtraukta į ligoninių sritį, gimdymas suprantamas kaip medicininis procesas. Tačiau yra dalis moterų, kurios supranta, kad jų nereikia išgydyti nuo nėštumo.
Šiais laikais yra visi mokslo įrodymai, kurie teigia, kad niekaip gimdymas namuose nėra susijęs su didesniu mirčių skaičiumi. Esant mažos rizikos nėštumui, nesvarbu, ar gimdymas vyks namuose, ar ligoninėje, tiek kūdikių, tiek moterų mirtingumas yra visiškai tas pats. Didesnės rizikos nėštumų statistika nevedama. Kas skiriasi, tai intervencijų skaičius. Namie jų yra mažiau, ligoninėje daugiau.
Gimdymas namuose Lietuvoje yra reglamentuojamas. Gimdymo namuose priežiūros paslaugą teikia nėščiosios pasirinktas akušeris, dirbantis gydymo įstaigoje, teikiančioje gimdymo namuose priežiūros paslaugą. Šiuo metu Lietuvoje yra viena akušerė, turinti gimdymo namų licenciją, bet su ja yra pasirašiusi sutartį tik Respublikinė Šiaulių ligoninė.
Gimdymo centrai ir praktika užsienyje
Latvijoje gimdymo centrai yra du. Iš esmės tai yra namas, kuriame budi akušerė, ir galima kaip į viešbutį atvažiuoti ten gimdyti. Taip pat galima akušerę su visu gimdymo rinkiniu išsikviesti į namus.
Austrijoje, 2024 metais šalyje gimė beveik 77 tūkst. kūdikių. Apie 1,5 proc. planuotų gimdymų įvyksta namie. Vidutiniškai 19 iš 100 planuotų gimdymų namuose turi būti nutraukti, o pirmą kartą gimdančios moterys daugiau nei 30 procentų atvejų turi būti perkeliamos į ligoninę gimdymo metu.
Ispanijoje gimdymas namuose taip pat jau ilgą laiką populiari paslauga. Nacionalinis skaičius per pastaruosius kelerius metus išliko palyginti stabilus, nuolat svyruodamas tarp 230 ir 290. Visgi, nepaisant stabilaus gimdymų skaičiaus, pastebima problema, kad moterys, kurios jau yra gimdžiusios ir turi patirties, nusprendžia konsultuoti kitas ar net dalyvauti jų gimdymuose, nors nėra kvalifikuotos sveikatos priežiūros specialistės.
10 pagrindinių priežasčių gimdyti namuose ir 3 priežastys, kodėl to daryti nereikėtų
Lietuvoje gimdymas ne ligoninėje vis dar yra demonizuojamas, nors daugybėje užsienio šalių tai yra vienas iš normalių pasirinkimų. Manoma, kad pas mus yra nutrūkusi tradicija. Labai daug lūkesčių dedama į gydytojus profesionalus - kad jie žino, ką daryti. Bet „gydytojas“ yra nuo žodžio „gydo“, t.y. jis turi išspręsti problemą. Galbūt yra prarastas pasitikėjimas, kad moters kūnas gali tai padaryti. Latvijoje situacija pasikeitė, nes gimdymus namuose sugrąžino akušerė, latvių emigrantų Vokietijoje dukra. Užaugusi ir baigusi mokslus Vokietijoje, ji atvežė šitą idėją į Latviją, kur nuo 2005 m. moterys gali gimdyti namuose arba gimdymo centruose.
UNDA - pirmoji nepriklausomų akušerių komanda Lietuvoje, turinti licenciją teikti gimdymo namuose priežiūrą! Gimdymo namuose paslauga teikiama laikantis Gimdymo namuose priežiūros paslaugos teikimo tvarkos aprašo. UNDA komanda bendradarbiauja su Santaros klinikomis. Trys išsamios pasiruošimo gimdymui konsultacijos (kiekviena iki 2 val.) ir gimdymo priežiūra namuose kainuoja apie 3000 Eur.
