Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, atnešantis ne tik džiaugsmą ir laukimą, bet ir daugybę fizinių bei psichologinių iššūkių. Tinkama nėštumo priežiūra (antenatalinė priežiūra) yra itin svarbi siekiant užtikrinti optimalią motinos ir vaiko sveikatą, išvengti komplikacijų ir pasiruošti gimdymui. Šios priežiūros tikslas - rūpintis moters ir vaisiaus sveikata, siekiant optimalios nėštumo baigties, išvengti motinos ir vaisiaus ligų bei komplikacijų, užtikrinti gerą psichologinę moters būklę, išsamiai supažindinti su gimdymo natūraliu būdu privalumais ir didesne operacinio gimdymo rizika.
Nėščiosios sveikatos priežiūros paslaugas teikia šeimos gydytojas arba PASP komandos gydytojas akušeris ginekologas arba akušeris. Jei nėštumo metu yra didelės rizikos veiksnių, nėščiąją prižiūri gydytojas akušeris ginekologas. Jei nėštumas yra mažai rizikingas, nėščiąją prižiūrėti gali akušeris ar šeimos gydytojas.
Nėštumo planavimas - svarbus žingsnis
Nėštumo planavimas turėtų būti svarbus tiek moteriai, tiek jos partneriui. Nors gyvenime visko nutinka, sąmoningas vaikučio planavimas yra sveikintinas. Pirmiausia moteriai patariama apsilankyti pas gydytoją ginekologą. Konsultacijos metu bus suteikiama visa informacija apie tai, kaip reikia pasiruošti, kokius papildus, vitaminus vartoti, kada reikėtų pasirodyti pas gydytoją pastojus ir kokie yra galimi pavojai nėštumo pradžioje. Būsimas tėtis taip pat nelieka nuošalyje, jam patariama vartoti papildus kaip ir būsimai nėštutei (folinę rūgštį, vitaminą D), sumažinti alkoholio vartojimą, padidinti fizinį aktyvumą. Turime sudaryti visas sąlygas, kad nauja gyvybė sėkmingai įsikurtų mamos pilvelyje.
Pirmieji nėštumo požymiai ir vizitas pas gydytoją
Dėl padidėjusio HCG ir progesterono hormonų kiekio, pirmieji nėštumo požymiai gali atsirasti vos praėjus porai dienų po nesulauktų mėnesinių. Galima pastebėti, kad pajautrėjo krūtys, pasireiškia nuovargis, mieguistumas, pykinimas, nuotaikų svyravimai, verksmingumas, jautrumas kvapams ar dažnas šlapinimasis. Kartais atsiranda ypatingi, kiekvienai moteriai individualūs nėštumo požymiai. Paprastai visi jie tęsiasi iki 10-14 nėštumo savaitės. Įtarus apie nėštumą, pirmiausia reikėtų atlikti nėštumo testą. Kitas itin svarbus žingsnis, sužinojus apie nėštumą - vizito pas gydytoją suplanavimas. Tinkamiausias pirmo apsilankymo metas yra 6-9 sav., jo metu gydytojas patvirtina, kad nėštumas tikrai yra, įvertina jo trukmę ir kurioje vietoje įvyko implantacija - ar nėštumas prasidėjo gimdoje ar jis negimdinis. Jeigu pirmo apsilankymo metu nepavyko nustatyti gimdymo termino, nieko baisaus - tai bus padaryta atliekant I trimestro echoskopiją.
Jei nėštumo testas parodė teigiamą rezultatą, rekomenduojama užsiregistruoti pas gydytoją ginekologą, praėjus dviem savaitėms po to, kai nesulaukėte mėnesinių. Tai geriausias laikas įvertinti, ar nėštumas vietoje, ar plaka būsimo kūdikio širdelė, patikslinti nėštumo laiką ir kt. Tinkamiausias laikas pirmą kartą apsilankyti pas gydytoją yra 7-12 nėštumo savaitės. Pirmą kartą apsilankyti pas gydytoją rekomenduojama 7-12 nėštumo savaitę. Pirmojo vizito metu gydytojas daugiausiai laiko skiria anamnezei, kad susirinktų informaciją apie nėščiosios sveikatos būklę ir galėtų įvertinti galimas nėštumo rizikas.
Nėštumo priežiūra pagal trimestrus
Pirmasis nėštumo trimestras (iki 13 savaitės)
Pirmą kartą šiuo nėštumo laikotarpiu Jūs turite atvykti pas Jus prižiūrintį specialistą kiek galima anksčiau. Vizito metu matuojamas kraujospūdis, paskiriami reikalingi tyrimai, apskaičiuojamas nėščiosioms kūno masės indeksas (KMI), vėliau padėsiantis sekti svorio prieaugį viso nėštumo metu. Nėščiają prižiūrintis gydytojas gali paskirti vartoti folio rūgštį (vitaminą B), reikalingą vaisiaus vystymuisi ir naujų ląstelių susidarymui bei apsaugančią vaisių nuo smegenų ir stuburo vystymosi sutrikimų. Vizito metu gydytojas kartu su nėščiaja aptaria gyvenimo ir darbo sąlygų, nėščiųjų mitybos, žalingų įpročių ir pan. klausimus. Gali būti, kad per pirmąjį vizitą (11-14 nėštumo savaitę) bus atliktas ankstyvas ultragarso tyrimas arba vaisiaus sprando raukšlės skenavimas, siekiant nustatyti nėštumo savaitę. Pirmajame nėštumo trimestre (nuo 11 iki 13+6 nėštumo savaitės) taip pat atliekamas neinvazinis nėščiųjų kraujo tyrimas PRISCA dėl Dauno bei Edwardso sindromų rizikos vertinimo.
Visoms nėščiosioms atliekami tyrimai, siekiant nustatyti, ar nėra šlapimo takų infekcijos, sifilio, hepatito B ir ŽIV (jei moteris neprieštarauja). Ištyrimas dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės visoms nėščiosioms nerekomenduojamas. Jis atliekamas, jei atsiranda minėtoms ligoms būdingų simptomų. Jeigu programinis gimdos kaklelio vėžio tyrimas buvo atliktas daugiau nei prieš 3 m., jį reikia atlikti nėštumo pradžioje.
Jeigu moteris nevartojo folio rūgšties iki nėštumo pradžios, svarbu kuo greičiau pradėti tai daryti. Kiekvieną dieną reikėtų gerti po 400 mcg, nes šis elementas apsaugo vaisių nuo nervinio vamzdelio defekto. Per parą patariama vartoti 400 µg folio rūgšties. Jos būtina pradėti vartoti jau planuojant nėštumą, geriausia 3 mėnesius iki nėštumo ir pirmas 12 nėštumo savaičių.
Antrasis nėštumo trimestras (14-28 savaitės)
Šiuo nėštumo laikotarpiu Jūs turite atvykti pas Jus prižiūrintį specialistą 2 kartus (jei yra indikacijų - dažniau). Jums bus: išmatuotas AKS; paimta šlapimo tyrimams; nustatytas gimdos dugno aukštis (nuo 24 savaitės) ir įvertintas vaisiaus širdies ritmas (nuo 24 savaitės); atliktas ultragarsinis tyrimas 18+0-20+0 savaitę vaisiaus vystymuisi įvertinti; 24-28 savaitę atliktas gliukozės tolerancijos mėginys; jeigu Jūsų RhD faktorius neigiamas, 27-28 savaitę Jums bus paimta kraujo RhD antikūnams nustatyti.
Už nėštumo priežiūrą atsakingas gydytojas susitikimo metu pamatuos arterinį kraujo spaudimą, paskirs šlapimo tyrimą, atliks gimdos dugno aukščio matavimą ir ultragarsinio tyrimo pagalba įvertins vaisiaus vystymąsi bei jo širdies darbą (nuo 24 savaitės). Jei nėščiosios kraujo rezus faktorius Rh (-), o vyro Rh (+), 27-28 savaitę nėščiajai skiriamas Rh D antikūnų nustatymas netiesioginiu Kumbso metodu. Jei nėščiosios kraujyje randama Rh antikūnų, moteris siunčiama į perinatologijos centrą. Jei Rh antikūnų neaptikta, tuomet nėščiajai 28-32 sav. skiriamas Rh D antikūnų nustatymas.
Atliekami nustatytu laiku (11+0-13+6 sav. ir 18+0-20+6 savaitę) ultragarsiniai tyrimai. Jie yra labai svarbūs, vertinant nėštumo laiką, vaisiaus raidą, daugiavaisį nėštumą. Ultragarsas nėra žalingas nei vaisiui, nei nėščiajai. Papildomi tyrimai ultragarsu atliekami tik esant indikacijų.
Trečiasis nėštumo trimestras (nuo 29 savaitės)
Šiuo laikotarpiu rekomenduojama apsilankyti pas nėštumą prižiūrintį gydytoją 2-3 kartus. Kaip ir per pirmųjų dviejų trimestrų vizitus, nėštumą prižiūrintis gydytojas patikrins arterinį kraujospūdį, išmatuos gimdos dugno aukštį ir atliks ultragarsinį tyrimą vaisiaus raidai sekti, paskirs kraujo ir šlapimo tyrimus. Suėjus 41 nėštumo savaitei Jūs turite atvykti pas Jus prižiūrintį specialistą.
Paskutiniais nėštumo mėnesiais yra didesnė tikimybė, kad gali išsivystyti sudėtinga nėštumo komplikacija, vadinama preeklampsija. Todėl gydytojas gali nuspręsti dažniau tikrinti, ar ne per aukštas kraujospūdis, ar šlapime nėra baltymų, ar nepatinę veidas ir rankos. Be to, gydytojas nori atidžiau stebėti vaikelį ir būti tikras, kad jam viskas gerai.
Šią savaitę reikėtų apsilankyti pas akušerį-ginekologą, kuris įvertins vaisiaus padėtį - jeigu mažylis gimdoje neapsisuko, o tarsi sėdi, tai rekomenduojamas išorinis vaisiaus apgręžimas. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis reikėtų dar kartą apsilankyti pas akušerį-ginekologą.
Fizinis pasiruošimas gimdymui: mūsų istorijos, sportas, atsistatymas, dažniausios klaidos
Mityba nėštumo metu
Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės. Jų sudėtyje gausu skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Svarbu pakankamai vartoti produktų, kuriuose yra baltymų: liesos mėsos, žuvies, pieno gaminių. Reikėtų rinktis natūralų, kuo mažiau perdirbtą maistą be sintetinių priedų ar saldiklių. Nėščioji neturi maitintis „už du“, o mitybos racioną reikėtų papildyti 300 kcal daugiau nei iki nėštumo. Tai 350 g jogurto arba 100 g duonos, arba bananas, kriaušė ir obuolys ir t.t.
Termiškai neapdorotų (t. y. žalių ar blogai išvirtų, iškeptų) mėsos, žuvies ir kiaušinių patiekalų, blogai nuplautų vaisių, daržovių, nes jose ar ant jų esantys mikrobai (pvz., salmonelės, toksoplazmos, listerijos) gali sukelti apsinuodijimą maistu, kartais net vaisiaus žūtį. Prie nerekomenduojamų produktų priskiriama saliamis, vytinti mėsos gaminiai, jūros gėrybės, nepasterizuotas pienas ir jo gaminiai, minkšti ledai, pelėsinis sūris, majonezas.
Jūrų žuvų patiekalai rekomenduojami vartoti kartą per savaitę, nes juose gali būti randama sunkiųjų metalų (gyvsidabrio) ir kitų teršalų, neigiamai veikiančių vaisiaus smegenų vystymąsi. Reikėtų vengti kepenų, pašteto ir kitokių kepenėlių patiekalų, nes juose esantys dideli vitamino A kiekiai taip pat kenkia vaisiui. Dideli vitamino A kiekiai nepalankiai veikia vaisiaus raidą, todėl reikėtų vengti papildų, kurių sudėtyje yra daugiau nei 700 µg šio vitamino, kepenų produktų, pašteto.
Nepatariama dieta, kai nėščioji griežtai riboja mitybą. Jeigu besivystantis vaisius gauna per mažai maisto medžiagų, sutrinka jo raida. Optimalus svorio prieaugis nėštumo metu yra 8-12 kg. Nėštumo pradžioje skonio ir kvapo pojūčiai gali labai pasikeisti ir sustiprėti tam tikrų maisto produktų poreikis. Nereikėtų saldumynų, ledų ar kitų mėgstamų produktų atsargomis užpildyti šaldytuvo. Nėštumo metu svarbu reguliariai valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę, maitintis skaniai, įvairiai, bet saikingai - nevalgyti lyg už du. Valgymas dažnai yra pagrįstas emocijomis. Nėštumo metu savęs kankinti nereikia, bet valgant be jokios kontrolės, galima priaugti ir 20-35 kg.
Pirmenybę teikti negazuotam vandeniui. Vengti: Kavoje esantis kofeinas mažina geležies pasisavinimą, todėl produktų, kuriuose yra kofeino, rekomenduojama vartoti ne valgio metu. Nėščiajai kofeino norma yra mažesnė nei 150 mg per dieną.
Fizinis aktyvumas ir dubens dugno pratimai
Jūs galite ir toliau mankštintis, jei tai darėte iki nėštumo, tik mažesniu krūviu. Tinka vaikščiojimas, plaukiojimas, joga, tempimo pratimai, šokiai, neintensyvi aerobika. Fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui.
Nėštumo ir gimdymo metu dubens dugno raumenys yra labai stipriai įtempiami. Kuo ilgiau trunka gimdymas ir kuo stambesnis kūdikis, tuo didesnė tikimybė, kad moteris nelaikys šlapimo. Dubens dugno raumenys praranda elastingumą, nusilpsta, todėl pasikeičia kampas tarp šlapimtakio kanalų ir šlapimo pūslės, sutrinka įprastinis funkcinis šlapinimosi mechanizmas. Neretai šlapimo nelaiko ir nėščiosios, kai kosėja, čiaudi, juokiasi arba lipa laiptais dėl padidėjusio spaudimo pilvo ertmėje. Stiprindama tarpvietės raumenis, gerinsite savo sveikatos būklę, šlapimo sulaikymą.
Kaip atlikti dubens dugno pratimus:
- Sutraukti raumenis aplink makštį taip, tarsi norint sustabdyti šlapimo srovę.
- Sutrauktus raumenis įtraukti aukštyn į vidų.
- Nestumti žemyn kaip šlapinantis.
- Sutraukti tik dubens dugno raumenis.
- Nesutraukti sėdmenų, šlaunis pritraukiančių ir pilvo raumenų.
- Nesitreniruoti pilna šlapimo pūsle.
- Atliekant pratimus galvoti apie juos, įsivaizduoti, kaip susitraukia dubens dugno raumenys.
- Patikrinti susitraukimą pertraukiant šlapimo srovę šlapinimosi metu kas savaitę.
Reikėtų vengti sporto šakų, galinčių sukelti kritimo ar pilvo traumų pavojų, pvz., jojimo, slidinėjimo, čiuožimo. Mankštinantis reikėtų vengti skysčių trūkumo, gulėjimo ant nugaros. Nepatariama perkaisti nei aktyviai judant, nei saunose, nei sūkurinėse voniose. Perkaitimas gali sukelti vaisiaus apsigimimų, o pirmais nėštumo mėnesiais - net persileidimą.
Kiti svarbūs aspektai
Lytiniai santykiai neturi didelės įtakos nėštumui. Po kontakto su naminiais ar laukiniais gyvūnais nepamirškite nusiplauti rankų.
Nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų. Tiek planuojant nėštumą, tiek jo metu alkoholio gerti negalima, nes nėra nustatyta saugi alkoholio dozė vaisiui. Moteris turėtų mesti rūkyti jau besiruošdama nėštumui. Jei to nepavyksta padaryti iki nėštumo, niekada nevėlu atsisakyti cigarečių bet kuriuo nėštumo metu. Nusprendus mesti rūkyti, padės nėštumą prižiūrintis specialistas specialiais patarimais ar paskirdamas pakaitinę nikotino terapiją.
Jei yra persileidimo ar gresiančio priešlaikinio gimdymo požymių, vartoti magnio preparatų nepatariama.
Nėščiosios tiriamos ant ginekologinės kėdės ir (ar) imamas makšties tepinėlis tik specialių indikacijų atveju (pvz., įtariama, kad teka vaisiaus vandenys) ar atsiradus pokyčių (niežuliui, kraujavimui ir pan.).
Kasdien skaičiuoti vaisiaus judesių, jei vaisius auga ir vystosi normaliai, nereikia.
Nėra visuotinai pripažintų mitų, kurie turėtų įtakos nėštumo eigai ar vaisiaus vystymuisi. Pavyzdžiui, mitas, kad jei nėščioji mezga, virkštelė gali apsivyti kūdikio kaklą, yra nepagrįstas. Taip pat mitas, kad nėštumo metu moteris negali kilnoti rankų - tai gali turėti įtakos tik tuo atveju, jei tai yra dalis kasdienio, intensyvaus darbo. Nėra tiesos ir mituose apie pilvuko dydį bei formą - tai nesusiję su vaikelio lytimi, o priklauso nuo moters fiziologijos.
Nėštumo testui parodžius teigiamą rezultatą apima begalinis džiaugsmas, kuriuo tiesiog privalu pasidalinti su brangiausiais žmonėmis ir imti svajoti apie mažylį, o kartu ir pradėti ruoštis jo atėjimui. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) pataria besilaukiančiai moteriai kreiptis į šeimos kliniką ar polikliniką, kur ji yra prisirašiusi. Jos sveikata normalaus nėštumo metu rūpinasi šeimos gydytojas, akušerė ar gydytojas akušeris-ginekologas, dirbantis gydymo įstaigoje, kuri teikia pirmines ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas. Nedirbančioms ir vaikelio besilaukiančioms moterims svarbu apsilankyti ir teritorinėje ligonių kasoje. Jei nėščia moteris yra drausta privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), už paslaugas gydymo įstaigoje jai mokėti nereikia, nes už tai sumokama ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Sužinojusios, kad laukiatės, turėtumėte susiplanuoti apsilankymą pas gydytoją - kreipkitės į gydymo įstaigą, kurioje esate užsiregistravusi bei susitarkite dėl vizito pas šeimos gydytoją, akušerį arba akušerį-ginekologą. Turėtų būti atlikti pirminiai tyrimai, įvertinta vidaus organų būklė, surinkta anamnezė. Naudinga apsilankyti ir pas gydytoją odontologą, kadangi besivystančiam vaikeliui reikės nemažo kalcio kiekio, tad dantų būklė gali stipriai suprastėti.
Moters partnerio/vyro - būsimo tėčio vaidmuo, žinoma, yra labai svarbus tiek nėštumo metu, tiek ir gimus kūdikiui. Šiuolaikiniai tėčiai visaip stengiasi pagelbėti savo moteriai, patenkinti jos mitybos užgaidas, padėti buityje augant pilvukui. Būna du etapai, kai tėčiai kreipiasi pagalbos į psichologą: nėštumo metu, jei ypatingai sunki nėščiosios emocinė būklė ir vyras nebežino, ką daryti, kaip jai ir sau padėti; po gimdymo, kai vyras staiga tampa nuošalyje, kai jo mylimoji visą savo dėmesį skiria naujagimiui, dingsta lytinis gyvenimas ir daugelis kitų aspektų.
Dažnai pamirštama apie 4-tąjį trimestrą - pogimdyvinį laikotarpį. Gimus kūdikiui, gyvenimas, rodos, pasikeičia kardinaliai. Taip, dažniausiai mes linkę kalbėti apie tris nėštumo trimestrus, į šoną nustumdami pogimdyvinį periodą. Todėl šiame laikotarpyje kaip ir nėštumo metu labai svarbūs artimiausieji žmonės. Žinoma, naujagimis nuo šiol yra dėmesio centre, tačiau moteriai svarbu nepamiršti savo vyro, o jam - savo moters. Pirmosios šešios savaitės - tai laikas, kai mažylis pripranta prie tėvų ir puikiai atpažįsta. Naujiems tėvams reikia priimti ir džiaugsmą, ir skausmą, ir naujus iššūkius. Pogimdyviniu metu mama gali greitai nugrimzti į nerimą ar pogimdyvinę psichozę. Norint išvengti pogimdyvinės depresijos, turi būti laikas, skirtas atskirai mamai ir tėčiui iškart po gimdymo. Vyras kasdien ar kas antrą dieną turi išleisti savo moterį pasivaikščioti bent valandą (kad ir aplink namą su arbatos puodeliu). Vyras tai pat gali porą valandų pabūti vyriškoje kompanijoje. Trumpas poilsis duos labai daug emocinio stiprumo. O paaugus vaikeliui, pora turi susikurti sąlygas pabūti tik dviese, bent trumpam, kai vaikutį pažiūrės močiutė ar auklė.
