Nėštumas ir motinystė - tai ypatingas laikotarpis kiekvienos moters gyvenime. Lietuva, būdama šeimai draugiška valstybė, numato įvairias socialines garantijas ir finansinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus. Šiame straipsnyje išsamiai aptariama motinystės atostogų sistema Lietuvoje, planuojami pakeitimai, išmokos, teisės ir pareigos, susijusios su motinyste.

Vaiko priežiūros išmokos

Vaiko priežiūros išmoka mokama nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis 18 arba 24 mėnesiai. Sprendimą dėl 18 arba 24 mėnesių išmokų varianto priima tėvai.

18 mėnesių variantas:

• Vaiko priežiūros išmokos dydis bus 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (tai atitinka 77,34 proc. „į rankas“).

24 mėnesių variantas:

• Vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis 12 mėnesių bus 45 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (58 proc. „į rankas“).
• Nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai - 30 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (38,67 proc. „į rankas“).

Kompensuojamasis uždarbio dydis yra apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 mėnesių. Vaiko priežiūros išmokų „grindys“: išmoka negali būti mažesnė nei 8 bazinės socialinės išmokos (BSI). Nuo 2026 m. BSI dydis sieks 74 eurus.

Neperleidžiami vaiko priežiūros mėnesiai

Nuo 2023 m. abu vaiko tėvai (arba įtėviai) bent po 2 mėnesius (62 dienas) turi prižiūrėti vaiką - tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais tėvui arba mamai yra mokama 100 proc. atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka. Tačiau svarbu žinoti, kad ir šiuo atveju galioja išmokų lubos, t.y. išmokos negali viršyti 78 proc. buvusio vidutinio darbo užmokesčio.

Vienam iš tėvų nusprendus nesinaudoti savo neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, nepriklausomai nuo VPA varianto, atitinkamai sutrumpėja išmokų gavimo trukmė, t.y. išmokos mokamos 16 arba 22 mėn. Vienas vaiką auginantis tėvas turės teisę pats rinktis 2 neperleidžiamus VPA mėnesius, taip pat už papildomą VPA dalį gaus išmokas. Iš viso 4 mėn. jam bus mokama 100 proc. atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka.

Nors seneliai gali imti vaiko priežiūros atostogas ir gauti išmoką, tačiau jie negali pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Pavyzdžiui, mama pasirenka 24 mėn. VPA variantą ir iškart pasinaudoja savo neperleidžiamais mėnesiais (1 ir 2 mėn.). Tėtis savo neperleidžiamais mėnesiais gali pasinaudoti mamos VPA jau einant į pabaigą (23 ir 24 mėn.).

Neperleidžiamus mėnesius galima imti lanksčiai, t.y. bet kuriuo VPA laikotarpiu ir juos galima skaidyti dalimis. Svarbiausia žinoti, kad kuomet vienas iš tėvų naudojasi neperleidžiamais mėnesiais, kitas negali tiesiog nedirbti, o privalo atšaukti VPA ir oficialiai grįžti į darbą. Tai gali būti sudėtingai įgyvendinama praktiškai.

Darbo garantijos nėščioms moterims

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (LR DK) numato papildomas garantijas ir lengvatas nėščioms moterims. LR DK 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms. Ši apsauga pradedama taikyti tik nuo tada, kai darbdavys gauna medicinos pažymą, patvirtinančią nėštumą.

Išimtys, kada nėščią moterį vis dėlto galima atleisti:

• Šalių susitarimas: Darbo sutartis gali būti nutraukta šalių susitarimu (LR DK 125 str.).
• Darbuotojos iniciatyva: Darbuotoja pati gali nutraukti darbo sutartį (LR DK 127 str. 1 d.) arba jos iniciatyva išbandymo metu.
• Terminuotos darbo sutarties pabaiga: Darbo sutartis negali būti nutraukta suėjus terminui visą nėštumo laikotarpį ir vieną mėnesį po jo.

Nėštumo ir gimdymo atostogos

Moterims suteikiamos 126 kalendorinių dienų atostogos (70 dienų iki gimdymo ir 56 dienos po jo). Jeigu gimdymas komplikuotas arba gimsta daugiau nei vienas vaikas, atostogų dalis po gimdymo gali būti pratęsiama papildomai 14 dienų. Nėštumo ir gimdymo atostogos yra įskaitomos į stažą kasmetinėms atostogoms gauti.

Už šį laikotarpį „Sodra“ moka motinystės išmoką, kuri sudaro 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio. Minimali motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 8 bazinės socialinės išmokos (BSI). Jeigu nėštumo ir gimdymo atostogų metu yra gaunamos papildomos pajamos (Lietuvoje ar užsienyje), motinystės išmoka yra atitinkamai sumažinama.

Jeigu mama, gaunanti vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės išmoką dėl kito vaiko gimimo, jai mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Tėvystės atostogos

Tėčiams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės atostogos. Vyrui gali būti suteikiamos tėvystės atostogos iki vaikui sueis vienas mėnuo. Šių atostogų suteikimas nepriklauso nuo santuokos fakto, pakanka įrodyti biologinį ryšį. Tėvystės atostogos trunka 30 kalendorinių dienų, yra nepertraukiamos ir jas galima išnaudoti bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieneri metai. Artimiausioje ateityje šių atostogų trukmė keisis į 2 mėnesius, pagal naujausią Europos Sąjungos direktyvą.

Tėvystės išmoka mokama 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Tėvystės išmokai gauti pakanka turėti bent 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Tėvystės išmoka negali būti mažesnė nei 228 Eur.

Vaiko priežiūros atostogos

Vaiko priežiūros atostogos suteikiamos, kol vaikui sueis treji metai. Šeimos pasirinkimu motinai arba tėvui (įtėviams), seneliams, globėjams gali būti suteikiamos vaiko priežiūros atostogos iki vaikui sueis 3 metai. Darbuotojai, turintys teisę naudotis vaiko priežiūros atostogomis, gali tai daryti pakaitomis. Šios atostogos gali būti suteikiamos dalimis, pratęsiamos, į darbą galima grįžti ir joms nesibaigus. Visų vaiko priežiūros atostogų metu darbuotojui išsaugoma darbo vieta, tačiau kasmetinės atostogos nesikaupia.

Vaiko priežiūros išmoka yra mokama iki vaikui sueina vieneri arba dveji metai. Tėvai gali pasirinkti, kiek ilgai norės gauti išmoką, nuo ko ir priklausys išmokos dydis:

• Vienus metus: iki vaikui sukaks vieneri metai, išmokos dydis bus 77,58% nuo gavėjo atlyginimo „ant popieriaus“.
• Du metus: iki vaikui sueis vieneri metai, išmokos dydis bus 54,31%, o antraisiais metais iki vaikui sueis 2 metai - 31,03% nuo gavėjo atlyginimo „ant popieriaus“.

Bet kuriuo atveju, išmokos suma per mėnesį negali būti mažesnė nei 228 Eur. Pasirinkus išmokėjimą per vienerius metus, vaiko priežiūros išmoka negali būti didesnė nei 2026,86 eur. Pasirinkus išmokėjimą per du metus, ji negali būti didesnė nei 1418,9 eur pirmais metais ir 810,69 eur antrais metais (paskutiniai rodikliai pagal 2020 m. I ketv.).

Jeigu VPA metu turėsite darbinių pajamų, išmoka nebus mažinama, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo. Jeigu jūsų pajamos drauge su išmoka viršys buvusį atlyginimą, išmoka atitinkamai bus mažinama. Jeigu dirbsite neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, vaiko priežiūros išmoka bus mažinama.

Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų. Nuo 2026 m. nelieka apribojimo, kad išmoką gali gauti tik besimokantys ar studijuojantys, taigi ši išmoka bus mokama platesniam gavėjų ratui.

Socialinės išmokos šeimoms 2026 m.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuolat peržiūri ir tobulina socialinės paramos sistemą, siekdama užtikrinti tinkamą paramą šeimoms. Planuojami socialinių išmokų dydžiai 2026 m.:

tags: #maksimali #motinystes #ismoka

• Etiniai abortų svarstymai
• KMUK Gimdymo Skyriaus paslaugos
• Apžvalga: pasakų filmai 2001 m.
• Vaikų dainos lietuvių kalba
• Šablonai krikštynų įsakymams